Indėnų dievai

Indėnų dievai apima visų Amerikos žemyno tautų dievybes – nuo Arkties inuitų iki Amazonės genčių, nuo Šiaurės Amerikos prerijų iki Mezoamerikos civilizacijų ir Andų imperijų. Tai labai plati kategorija, į kurią patenka actekų, majų, inkų dievai, taip pat irokėnų, lakotų, navajų, algonkinų, gvaranių, mapučių, tupí, hopių, pueblo, inuitų ir daugybės kitų genčių dvasios bei kūrėjai. Indėnų religijos niekada nebuvo vieninga sistema – kiekviena tauta turėjo savą panteoną, savus mitus ir savą pasaulio sandarą, tačiau jas jungė bendras tikėjimas, kad gamta yra gyva, o kalnai, upės, žvaigždės, gyvūnai ir net vėjas turi savo dvasią. Dievai čia nėra nutolę nuo žmogaus: jie veikia per lietų, medžioklę, derlių, ligas, sapnus, protėvių ženklus ir kasdienius gamtos ciklus. Dėl šio glaudaus ryšio su žeme, metų ritmu ir bendruomenės gyvenimu indėnų panteonai išliko itin įvairūs, bet kartu labai artimi žmogaus kasdienybei.

Indėnų dievų kategorijai priskiriami:

• Actekų dievai – Mezoamerikos civilizacijos dievybės, garsėjančios sudėtinga kosmologija, saulės ciklais ir ritualinėmis aukomis. Jų panteonas labai hierarchiškas, su aiškiais karo, saulės, mirties ir derliaus dievais.
• Majų dievai – astronomijos, kalendoriaus ir rašto civilizacijos dievybės, pasižyminčios kosminiais ciklais ir sudėtingomis dangaus–žemės–požemio struktūromis. Majų dievai dažnai turi kelias formas ir aspektus, susijusius su laiku, žvaigždėmis ir gamtos reiškiniais.
• Inkų dievai – Andų kalnų civilizacijos dievybės, glaudžiai susijusios su saule, mėnuliu, kalnais ir žeme. Inkų religija pabrėžia imperijos tvarką, valdovo dieviškumą ir gamtos stichijų harmoniją.
• Šiaurės Amerikos genčių dievai (lakotų, navajų, irokėnų, algonkinų, pueblo, hopių ir kt.) – labai įvairūs panteonai, kuriuose vyrauja gyvūnų dvasios, gamtos reiškiniai, kultūriniai herojai ir Didžiosios Dvasios samprata. Šios tradicijos labiau animistinės, mažiau hierarchiškos.
• Inuitų dievai – Arkties tautų dvasios, susijusios su jūra, medžiokle, šalčiu ir gyvūnų pasauliu. Jų panteonas grindžiamas išlikimu ekstremaliomis sąlygomis ir šamanizmu.
• Amazonės tautų dievai (tupí, gvaranių, yanomami ir kt.) – miškų, upių, gyvūnų ir džiunglių dvasių pasaulis. Šios dievybės dažnai yra gamtos globėjai, saugantys ekologinę pusiausvyrą.
• Mapučių dievai – Pietų Andų tautos panteonas, kuriame svarbiausi žemės, jūros, ugnikalnių ir dangaus globėjai. Jų mitologijoje ryškios kovos tarp žemės ir jūros dvasių.
• Karibų ir Antilų tautų dievai (Taino, Arawak) – salų civilizacijų dievybės, susijusios su vandenimis, audromis, vaisingumu ir žemdirbyste. Jų panteonai turi aiškią kūrėjų porą ir gamtos ciklų dievus.

Indėnų dievai nepriklauso jokiai vienai kultūrinei šeimai, kaip indoeuropiečių dievybės Europoje. Vietoje to egzistuoja keli dideli regioniniai pasauliai: Mezoamerikos dievai (actekų, majų, olmekų), Andų dievai (inkų ir kitų Andų tautų), Šiaurės Amerikos genčių dvasios (navajų, lakotų, irokėnų, algonkinų), Amazonės ir Pietų Amerikos tautų kosmologijos. Kiekvienas regionas turėjo savitą pasaulio sandarą: actekai kūrė kosmines aukos ir saulės ciklų mitus, majai – astronominę ir kalendorinę kosmologiją, inkai – kalnų ir saulės dievų hierarchiją, o Šiaurės Amerikos gentys – gyvūnų dvasių, sapnų ir vizijų pasaulį. Todėl indėnų dievai nėra vienas panteonas, o daugybė skirtingų tradicijų, kurias jungia animizmas, gamtos šventumas ir ryšys su protėviais. Skirtingai nei europietiškose mitologijose, indėnų dievai dažnai nėra antropomorfiniai – jie gali būti gyvūnai, dvasios, kalnai, žvaigždės ar gamtos reiškiniai. Saulė ir mėnulis, jaguaras ir erelis, kukurūzai ir lietus, kalnai ir upės – visa tai gali būti dievai, globėjai ar protėviai.

Indėnų religijos kilo iš labai senų Amerikos žemyno tradicijų, kurios formavosi tūkstančius metų prieš civilizacijų atsiradimą. Todėl indėnų dievai yra ir kosminės jėgos, ir vietos dvasios: kalnų globėjai, miškų ir upių dvasios, gyvūnų valdovai, sapnų ir vizijų nešėjai, žemdirbystės ir medžioklės globėjai. Indėnai tikėjo, kad dievai gali suteikti sėkmę medžioklėje, apsaugoti nuo ligų, atnešti lietų, nukreipti sapnus ar nubausti už nepagarbą gamtai. Todėl apeigos, šokiai, giesmės, kaukės, vizijų paieškos ir protėvių pagerbimas buvo neatsiejama gyvenimo dalis – ne formalus ritualas, o tikras bendravimas su dvasiniu pasauliu, kuris buvo laikomas gyvu, artimu ir nuolat veikiančiu.

Amerikos indėnu dievai

Ah Mun (Ah Mun) – majų kukurūzų dievas, jaunystės, derliaus ir augmenijos globėjas. Jis vaizduojamas kaip jaunuolis su kukurūzo lapais plaukuose, simbolizuojantis nuolatinį atsinaujinimą. Ah Mun – tai žalias daigas, prasikalantis net po akmeniu.

Ah Kin (Ah Kin) – majų saulės dievas, atsakingas už dienos šviesą, karštį ir laiko ciklus. Jis keliauja dangumi dieną, o naktį kaip jaguaras leidžiasi į požemį. Ah Kin – tai ritmas, pagal kurį plaka visas pasaulis.

Ah Puch (Ah Puch) – majų mirties ir puvimo dievas, valdantis požemį Xibalbą. Jis neša ligas, baimes ir pabaigas, bet kartu saugo pomirtinio pasaulio tvarką. Ah Puch – tai šaltas vėjas, kuris užpučia paskutinę žvakę.

Ah Chuy Kak (Ah Chuy Kak) – majų ugnies dievas, siejamas su liepsna, aukojimu ir apsivalymu. Jis globoja ritualines ugnis ir namų židinius, kuriuose gimsta nauja pradžia. Ah Chuy Kak – tai kibirkštis, kurią reikia gerbti, kad ji nevirstų liepsnų jūra.

Ah Tabai (Ah Tabai) – majų medžioklės dievas, globojantis miškus ir medžiotojus. Jis pasirodo kaip tylus šešėlis tarp medžių, tikrinantis, ar žmogus elgiasi pagarbiai. Ah Tabai – tai miško taisyklė: imk tik tiek, kiek reikia.

Ah Uuc Ticab (Ah Uuc Ticab) – majų žemės ir kalnų dievas, laikantis pasaulį ant savo pečių. Jis yra žemės tvirtumo ir kalnų didybės įsikūnijimas. Ah Uuc Ticab – tai uola, kuri niekada nekrenta.

Ah Bolon Dz’acab (Ah Bolon Dz’acab) – majų kilmingųjų protėvių dievas, susijęs su valdžia, genealogija ir dinastijų tęstinumu. Jis saugo karališkąsias gyslas ir protėvių atminimą. Ah Bolon Dz’acab – tai šaknis, iš kurios kyla valdžia.

Ah Hulneb (Ah Hulneb) – majų karo dievas, globojantis kovotojus ir mūšio sėkmę. Jis įkvepia drąsą, bet kartu primena apie karo kainą. Ah Hulneb – tai ietis, kuri žino savo kelią.

Ah Ciliz (Ah Ciliz) – majų saulės spindulių ir šviesos dievas, susijęs su regėjimu ir aiškumu. Jis atneša tiesą, bet kartais ir akinančią šviesą. Ah Ciliz – tai rytmečio blyksnis, kuris priverčia prisimerkti.

Ah Patnar Uinic (Ah Patnar Uinic) – majų žemdirbystės ir dirbamos žemės dievas. Jis globoja laukus, artojus ir kukurūzų ciklą. Ah Patnar Uinic – tai žemė, kuri atsiveria tik kantriai rankai.

Ah Tz’ak (Ah Tz’ak) – majų tvarkos ir kosminės struktūros dievas. Jis prižiūri kalendoriaus ciklus, dangaus tvarką ir ritualų seką. Ah Tz’ak – tai nematoma taisyklė, laikanti pasaulį nesubyrėjusį.

Ah Yok K’in (Ah Yok K’in) – majų saulės kelionės per dangų palydovas. Jis saugo saulę nuo požemio pavojų ir padeda jai grįžti kiekvieną rytą. Ah Yok K’in – tai kelio sargas, kuris niekada nepavargsta.

Ah K’in Xoc (Ah K’in Xoc) – majų žvejų globėjas, jūros ir pakrančių dvasia. Jis valdo bangų ritmą ir žuvų judėjimą. Ah K’in Xoc – tai vandens kvėpavimas, kuris maitina pakrantę.

Ah Kanul (Ah Kanul) – majų nuodų ir pavojingų gyvūnų dievas. Jis saugo gyvačių, skorpionų ir nuodingų augalų paslaptis. Ah Kanul – tai įspėjimas, kad grožis gali gelti.

Ah Dzib (Ah Dzib) – majų rašto ir žinių dievas, globojantis raštininkus ir išminčius. Jis įkvepia žodžius, ženklus ir istorijų išsaugojimą. Ah Dzib – tai ranka, kuri rašo pasaulio atmintį.

Ah Tzul (Ah Tzul) – majų šunų ir naminių gyvūnų globėjas. Jis saugo namus, keliones ir ištikimybę. Ah Tzul – tai šuo, kuris laukia prie durų net po mirties.

Ah Chuy (Ah Chuy) – majų kraujo aukos ir ritualinio pjovimo dievas. Jis prižiūri apeigas, kuriomis valdovai maitina dievus savo krauju. Ah Chuy – tai ašmenys, kurie atveria kelią į dieviškąją tvarką.

Ah Mac Ik (Ah Mac Ik) – majų vėjo ir kvėpavimo dievas. Jis neša orą, žinias ir permainas. Ah Mac Ik – tai dvelksmas, kuris praneša, kad kažkas artėja.

Ah Zac Nik (Ah Zac Nik) – majų gėlių ir augalų žydėjimo dievas. Jis globoja grožį, kvapus ir pavasario atgimimą. Ah Zac Nik – tai žiedas, kuris prasiskleidžia neprašytas.

Ah Kinchil (Ah Kinchil) – majų saulės dievo aspektas, susijęs su karščiu, dykumomis ir kaitra. Jis yra saulės jėga, kuri degina, bet ir brandina. Ah Kinchil – tai vidurdienio tvinksnis, nuo kurio nėra kur pasislėpti.

Ah Balam (Ah Balam) – majų jaguaro dvasia, nakties ir požemio globėjas. Jis saugo šamanus ir keliauja tarp pasaulių. Ah Balam – tai akys tamsoje, kurios mato daugiau nei žmogus.

Ah Tz’alam (Ah Tz’alam) – majų namų ir statinių dievas. Jis saugo pastatus, šeimas ir namų židinį. Ah Tz’alam – tai siena, kuri laiko stogą virš galvos.

Ah Chuy Kak (Ah Chuy Kak) – majų ugnies ir aukojimo dievas (pasikartojantis vardas). Jis globoja ritualines liepsnas ir apsivalymo apeigas. Ah Chuy Kak – tai ugnis, kuri sudegina seną, kad gimtų nauja.

Akatlis (Acatl) – actekų kalendorinis dievas, susijęs su nendrėmis, atgimimu ir ritualine auka.

Adekagagvaa (Adekagagwaa) – irokėnų žiemos dvasia, valdanti šaltį, sniegą ir metų laikų kaitą.

Ašonnutlė (Ahsonnutli) – navajų pirmoji motina, pasaulio kūrėja ir žemės gyvybės šaltinis.

Anhanga (Anhangá) – Brazilijos tupí miško dvasia, sauganti gyvūnus ir baudžianti medžiotojus.

Aninganas (Anningan) – inuitų mėnulio dievas, persekiojantis saulę; jo kelionė aiškina mėnulio fazes.

Arasis (Arasy) – gvaranių mėnulio deivė, nakties ir šviesos globėja.

Asintma (Asintmah) – Šiaurės vakarų Amerikos žemės motina, derliaus ir vaisingumo deivė.

Atabė (Atabey) – Taino vandens, upių, vaisingumo ir gimdymo deivė, visos gyvybės motina.

Atahensė (Atahensic) – irokėnų dangaus motina, sukūrusi žemę ant Didžiojo Vėžlio nugaros.

Ataksakas (Ataksak) – inuitų šiaurės ir žiemos dvasia, valdanti tamsą ir šaltį.

Ačius (Atius) – majų dievas, susijęs su ritualais ir šventomis vietomis; išlikęs fragmentiškai.

Aviliksė (Awilix) – Kiče majų mėnulio, nakties ir karo deivė, viena iš Popol Vuh pagrindinių dievybių.

Juodasis dievas (Black God) – navajų ugnies ir žvaigždžių dievas, sukūręs žvaigždynus.

Bolonas (Bolon) – majų devynių požemio valdovų vardas (Bolon Tz’akab), susijęs su mirtimi ir likimu.

Vandenų Sūnus (Born-for-Water) – navajų kultūrinis herojus, vienas iš Dvynių, nugalėjusių pabaisas.

Kabrakanas (Cabrakan) – majų žemės drebėjimų ir kalnų milžinas, griaunanti jėga.

Kaikai (Caicai) – mapučių jūros gyvatė, sukelianti potvynius ir audras.

Kamazocas (Camazotz) – majų šikšnosparnių dievas, nakties ir mirties būtybė, siejama su aukojimu.

Katekilis (Catequil) – inkų ir kitų Andų tautų griaustinio, žaibų ir audrų dievas.

Centeotlis (Centeotl) – actekų kukurūzų dievas, vienas svarbiausių žemdirbystės globėjų. Jis simbolizuoja gyvybę, maistą ir žemės dosnumą, todėl buvo garbinamas viso derliaus ciklo metu.

Chaakas (Chaac) – majų lietaus ir audrų dievas, valdantis žaibus ir debesis. Jis atsakingas už derlių, todėl majai jam aukojo vandens ir kukurūzų ritualus.

Čakas (Chac) – Chaaco variantas Jukatano majų tradicijoje; dažnai vaizduojamas su ilga nosimi ir žaibo kirviu. Jis gali pasirodyti keturiomis kryptimis, kiekviena su savo spalva ir funkcija.

Čalčiutlikė (Chalchiuhtlicue) – actekų ežerų, upių ir tekančio vandens deivė, globojanti gimdymą ir apsivalymą. Jos vardas reiškia „nefrito sijonuotoji“, pabrėžiant vandens šventumą.

Besikeičianti Moteris (Changing Woman) – navajų gyvybės, atsinaujinimo ir metų ciklų deivė. Ji gimdo Dvynius Didvyrius ir nuolat atsinaujina, simbolizuodama pasaulio gyvybingumą.

Časka (Chaska) – inkų aušros ir vakaro žvaigždės deivė, susijusi su grožiu ir jaunyste. Ji globoja merginas ir šviesos perėjimus tarp dienos ir nakties.

Čikomekoatlė (Chicomecoatl) – actekų derliaus ir maisto deivė, ypač siejama su kukurūzais. Ji simbolizuoja moterišką žemės gausą ir šeimos išmaitinimą.

Siuakoatlė (Cihuacoatl) – actekų gimdymo, karo ir motinystės deivė, dažnai vaizduojama kaip moteris su gyvatės atributais. Ji globoja gimdyves ir žuvusias moteris, laikomas karo didvyrėmis.

Koatlikė (Coatlicue) – actekų žemės motina, Huitzilopochtli motina, vaizduojama su gyvačių sijonu. Ji įkūnija tiek gyvybės gimimą, tiek mirtį ir žemės tamsą.

Kojojauki (Coyolxauhqui) – mėnulio deivė, nužudyta savo brolio Huitzilopochtli gimimo metu. Jos mitas simbolizuoja kosminę kovą tarp saulės ir mėnulio.

Kurupira (Curupira) – Brazilijos miškų dvasia, sauganti gyvūnus ir baudžianti medžiotojus. Jis turi atgal atsuktas pėdas, kad suklaidintų persekiotojus.

Erelio Dvasia (Eagle Spirit) – Šiaurės Amerikos tautų dvasia, simbolizuojanti jėgą, aiškumą ir ryšį su dangumi. Erelis laikomas pasiuntiniu tarp žmonių ir Didžiosios Dvasios.

Ek Čuachas (Ek Chuaj) – majų prekybininkų ir kakavos dievas, globojantis keliones ir mainus. Jis dažnai vaizduojamas su kuprine ir karo atributais.

Epunamunas (Epunamun) – mapučių karo dvasia, įkūnijanti drąsą ir kovotojų dvasią. Jis saugo gentį nuo priešų ir įkvepia kariams ryžto.

Estsanatlehi (Estsanatlehi) – navajų „Amžinai Atgimstanti Moteris“, viena svarbiausių kūrėjų. Ji nuolat atsinaujina, simbolizuodama žemės ir moteriškos gyvybės ciklus.

Gaohas (Ga-oh) – irokėnų keturių vėjų valdovas, kontroliuojantis šiaurės, pietų, rytų ir vakarų stichijas. Jis palaiko pasaulio pusiausvyrą, o jo jėga gali būti ir švelni, ir griaunanti.

Didžioji Dvasia (Gitche Manitou / Gitche) – algonkinų aukščiausioji būtybė, visos gyvybės kūrėjas ir pasaulio tvarkos šaltinis. Jis nėra antropomorfinis dievas, o viską persmelkianti dvasinė galia.

Glūskapas (Glooskap) – rytų Kanados tautų kultūrinis herojus, mokęs žmones medžioti, žvejoti ir gyventi taikoje. Jis kovojo su pabaisomis ir formavo pasaulio kraštovaizdį.

Didžioji Dvasia (Great Spirit) – Šiaurės Amerikos tautų visatos kūrėjas, moralinės tvarkos ir gamtos dėsnių šaltinis. Jis nėra vienas konkretus dievas, o visą pasaulį jungiantis principas.

Guabanceksė (Guabancex) – Taino audrų ir uraganų deivė, įkūnijanti gamtos chaotišką jėgą. Jos pyktis sukelia potvynius, vėtras ir žemės drebėjimus.

Gvarasis (Guaraci) – gvaranių saulės dievas, dienos šviesos ir gyvybės nešėjas. Jis palaiko pasaulio ritmą ir globoja žmonių darbą bei derlių.

Gukumacas (Gukumatz) – Kiče majų plunksnuotoji gyvatė, kūrėjas ir išminties dievas. Jis atitinka Quetzalcoatl ir Kukulkan, simbolizuodamas dangų, žemę ir žinojimą.

Hagvehedgaha (Hahgwehdaetgah) – irokėnų dvasia, susijusi su žiemos šalčiu ir sniego audromis. Jis yra viena iš gamtos stichijų personifikacijų.

Hagvehdiujus (Hahgwehdiyu) – irokėnų gerasis kūrėjas, sukūręs žmones, augalus ir pasaulio tvarką. Jis kovoja su blogiu ir palaiko harmoniją.

Hagvehdiujus (Hahgwehdiyu) – (pasikartojantis vardas) tas pats irokėnų kūrėjas, dažnai minimas kaip Didžiojo Dvasios sūnus.

Hanvė (Hanwi) – lakotų mėnulio deivė, simbolizuojanti nakties ramybę ir apsaugą. Ji saugo žmones nuo tamsos dvasių ir naktinių pavojų.

Hejoka (Heyoka) – lakotų šventasis klounas, dvasinis veikėjas, darantis viską atvirkščiai. Jis moko per paradoksą, humorą ir socialinių normų laužymą.

Henonas (Heno) – irokėnų griaustinio dvasia, sauganti žmones nuo blogio ir atnešanti lietų. Jis gyvena debesyse ir keliauja su sparnuotais padėjėjais.

Hinas (Hino) – algonkinų griaustinio dievas, valdantis žaibus ir audras. Jis baudžia blogas dvasias ir saugo žmones nuo nelaimių.

Hopio Kūrėjas (Hopi Creator / Hopi) – hopių tautos kūrėjas, sukūręs pasaulio tvarką ir žmonių pareigas. Jis perduoda moralinius įstatymus ir gyvenimo kelią.

Raguotoji Gyvatė (Horned Serpent) – Šiaurės Amerikos tautų vandens dvasia, dažnai pavojinga ir galinga. Ji simbolizuoja požemio jėgas, vandenį ir transformaciją.

Huehuekoiotlis (Huehuecoyotl) – actekų triukšmo, muzikos ir klastos dievas, dažnai vaizduojamas kaip kojotas. Jis mėgsta pokštus, bet gali įnešti ir chaoso.

Huehueteotlis (Huehueteotl) – actekų ugnies senasis dievas, vienas archajiškiausių panteone. Jis simbolizuoja amžinąją liepsną, namų židinį ir pasaulio pradžią.

Huitzilopočtlis (Huitzilopochtli) – actekų saulės ir karo dievas, Tenočtitlano globėjas. Jo kasdienė kova su tamsa buvo palaikoma žmonių aukomis.

Hunabas (Hunab Ku) – majų aukščiausiasis kūrėjas, laikomas vieninteliu visatos šaltiniu. Jis yra abstrakti, beformė dievybė, simbolizuojanti vienybę.

Uraganas (Huracán) – majų audrų, vėjų ir pasaulio sunaikinimo dievas, sukėlęs Didįjį Tvaną. Jo vardas tapo žodžio „uraganas“ šaltiniu.

Jakatekuchtlis (Yacatecuhtli) – actekų keliautojų ir prekybininkų dievas, globojantis ilgas keliones. Jam aukodavo mazgus ir lazdas, simbolizuojančias kelius.

Jara (Yara) – Brazilijos vandens dvasia, dažnai vaizduojama kaip graži undinė. Ji vilioja vyrus į upes ir ežerus, bet taip pat saugo gamtą.

Iktomis (Iktomi) – lakotų voro dvasia, triukšmadarys ir mokytojas per klaidas. Jis simbolizuoja gudrumą, apgaulę ir žmogišką silpnumą.

Illapa (Illapa) – inkų griaustinio, žaibo ir lietaus dievas, vienas svarbiausių Andų panteone. Jis valdo debesis ir atneša derlių kalnų tautoms.

Injanas (Inyan) – lakotų pirmapradis akmens ir žemės dievas, iš kurio kilo pasaulio medžiaga. Jis simbolizuoja tvirtumą, senumą ir visų daiktų pagrindą.

Intis (Inti) – inkų saulės dievas, imperatorių protėvis ir valstybės globėjas. Jis suteikia šviesą, šilumą ir derlių, todėl buvo vienas svarbiausių Andų panteone.

Jokahú (Yocahú) – Taino aukščiausiasis dievas, derliaus ir kasavos globėjas. Jis yra gyvybės šaltinis ir dangaus valdovas, saugantis žmones nuo nelaimių.

Jolkai Estsan (Yolkai) – navajų „Baltoji Kranto Moteris“, susijusi su rytų kryptimi ir aušra. Ji simbolizuoja atsinaujinimą ir dvasinį apsivalymą.

Icmanas (Itzamna) – majų kūrėjas, rašto, išminties ir dangaus dievas. Jis mokė žmones civilizacijos pagrindų ir buvo laikomas karalių globėju.

Icpapalotlis (Itzpapalotl) – actekų „Obsidiano Drugelė“, mirties ir nakties deivė. Ji valdo Tamoanchaną – vietą, kur gimsta kūdikiai ir sielos.

Jumas Kaaksas (Yum Kaax) – majų miškų, gyvūnų ir medžioklės dievas. Jis saugo laukinę gamtą ir medžiotojų sėkmę.

Jumas Cimil (Yum Cimil) – majų mirties dievas, valdantis požemį ir mirusiųjų pasaulį. Jis dažnai vaizduojamas su kaukolės veidu ir kaulų atributais.

Iks Čelis (Ix Chel) – majų mėnulio, gimdymo, gydymo ir audimo deivė. Ji globoja moteris, žolininkes ir gydytojas.

Iks Tab (Ix Tab) – majų savižudybės deivė, lydinti mirusiuosius į pomirtinį pasaulį. Ji buvo laikoma apsaugine dvasia tiems, kurie mirė „garbinga“ mirtimi.

Iks Kan (Ix Kan) – majų žemės ir vaisingumo deivė, susijusi su augmenija ir moteriška kūryba. Ji simbolizuoja žemės derlingumą.

Iks Čup (Ix Chup) – majų meilės ir grožio deivė, globojanti santykius ir moterišką patrauklumą. Ji dažnai siejama su gėlėmis ir jaunyste.

Iksik Kab (Ixik Kab) – majų žemės motina, viena iš svarbiausių vaisingumo deivių. Ji palaiko žemdirbystę ir moterišką kūrybinę galią.

Iks Tabė (Ixtab) – majų savižudybės deivė (pasikartojantis vardas), lydinti sielas į pomirtinį pasaulį. Ji globoja tuos, kurie mirė per kilnias ar ritualines aplinkybes.

Žaki (Jaci) – Brazilijos tupí mėnulio deivė, nakties ir moteriškos energijos globėja. Ji saugo meilę, sapnus ir vandens dvasių pasaulį.

Kačinai (Kachinas) – hopių ir pueblo tautų dvasios, atstovaujančios gamtos jėgas, protėvius ir kosmines būtybes. Jos dalyvauja ritualuose, perduoda žinias ir palaiko pasaulio tvarką.

Kaila (Kaila) – inuitų dangaus dievas, valdantis šviesą ir kosmoso tvarką. Jis prižiūri saulės ir mėnulio judėjimą.

Kanatis (Kanati) – čerokių medžioklės ir gausos dievas, „Pirmasis Medžiotojas“. Jis mokė žmones medžioti ir palaikė maisto atsargas.

Kiničas Ahau (Kinich Ahau) – majų saulės dievas, šviesos ir karščio valdovas. Jis globoja karalius ir ritualus, susijusius su valdžia.

Kojanis Katsi (Koyaanisqatsi) – hopių sąvoka ir dvasinė būtybė, reiškianti „gyvenimą iš pusiausvyros“. Tai įspėjimas apie pasaulio disharmoniją ir moralinį nuosmukį.

Kokopelis (Kokopelli) – pueblo tautų vaisingumo, muzikos ir keliautojų dvasia, dažnai vaizduojamas su fleita. Jis neša pavasarį, derlių ir linksmumą.

Konas (Kon) – Peru pakrantės tautų vėjo ir lietaus dievas, keliaujantis iš pietų. Jis gali atnešti tiek gausą, tiek sausras.

Kukulkanas (Kukulkan) – majų plunksnuotoji gyvatė, civilizacijos ir žinių dievas. Jis atitinka Quetzalcoatl ir Gukumatz, jungdamas dangų ir žemę.

Kavilis (Kʼawiil) – majų žaibo, karališkos galios ir dinastijų dievas. Jis dažnai vaizduojamas su gyvatės koja ir ugnies simboliais.

Majahuelė (Mayahuel) – actekų agavos, vaisingumo ir moteriškos energijos deivė. Ji suteikia augimą, maistą ir gėrimą pulkė.

Maka (Maka) – lakotų žemės motina, visų gyvų būtybių maitintoja. Ji simbolizuoja stabilumą, derlingumą ir moterišką globą.

Malina (Malina) – inuitų saulės deivė, bėganti nuo savo brolio mėnulio Anningano. Jos kelionė danguje paaiškina dienos ir nakties ciklus.

Mama Kvilja (Mama Quilla) – inkų mėnulio deivė, moterų, santuokos ir laiko globėja. Ji reguliuoja mėnulio fazes ir yra Inti sesuo bei žmona.

Mama Kvilja (Mama Quilla) – inkų mėnulio deivė, moterų, santuokos ir laiko globėja. Ji reguliuoja mėnulio fazes ir yra svarbi žemdirbystės ciklams.

Mama Koča (Mama Cocha) – inkų jūrų ir vandenų deivė, žvejų ir keliautojų globėja. Ji saugo pakrantes ir suteikia apsaugą nuo audrų.

Manitu (Manitou) – algonkinų visuotinis dvasinis principas, persmelkiantis kiekvieną gyvą ir negyvą daiktą. Tai ne vienas dievas, o visą pasaulį jungiantis gyvybės šaltinis.

Mapinguaris (Mapinguari) – Amazonės miškų pabaisa, dažnai vaizduojama kaip didžiulis gauruotas padaras su vienu akimi ir burna ant pilvo. Jis saugo miškus ir baudžia tuos, kurie naikina gamtą.

Masauvu (Masauwu) – hopių mirties, požemio ir žemės globėjas, taip pat židinio ir žemdirbystės dievas. Jis moko žmones atsakomybės ir pagarbaus gyvenimo.

Metclis (Metztli) – actekų mėnulio dievas arba deivė (šaltiniai skiriasi), susijęs su naktimi ir sapnais. Jis simbolizuoja ramybę ir ciklišką laiko tėkmę.

Mičabas (Michabo) – algonkinų kultūrinis herojus, Didžiojo Triušio dvasia, sukūrusi pasaulį ir žmones. Jis mokė žmones medžioti, žvejoti ir gyventi teisingai.

Miktekasivatlė (Mictecacihuatl) – actekų mirties deivė, valdanti mirusiųjų pasaulį kartu su Mictlantecuhtli. Ji globoja mirusiųjų šventes ir sielų kelionę.

Miktlantekutlis (Mictlantecuhtli) – actekų požemio valdovas, mirties dievas, sėdintis Miktlane – giliausiame pomirtiniame pasaulyje. Jis prižiūri sielų likimą ir pasaulio tamsą.

Miksoatlis (Mixcoatl) – actekų medžioklės, žvaigždžių ir dangaus juostos dievas. Jis taip pat siejamas su klajoklių gentimis ir karo sėkme.

Pabaisa (Monster Slayer / Monster) – navajų didvyris, vienas iš Dvynių, nugalėjusių pasaulį niokojusias pabaisas. Jis atnešė žmonėms saugumą ir tvarką.

Nayenezgani (Nayenezgani) – navajų „Tas, kuris žudo priešus“, vienas iš Dvynių Didvyrių. Jis naikino pabaisas ir atkūrė pasaulio pusiausvyrą.

Nanabožu (Nanabozho) – ojibvų kultūrinis herojus, triukšmadarys ir pasaulio kūrėjas. Jis mokė žmones moralės, medžioklės ir dvasinių tradicijų.

Nanukas (Nanook) – inuitų meškų valdovas, medžioklės ir jėgos dvasia. Jis sprendžia, ar medžiotojai nusipelno sėkmės.

Nerivikas (Nerrivik) – inuitų jūros deivė, žvejų ir keliautojų globėja. Ji suteikia žuvį ir apsaugą, jei žmonės elgiasi pagarbiai.

Ngenėčenas (Ngenechén) – mapučių aukščiausiasis dievas, žmonių ir pasaulio kūrėjas. Jis palaiko moralinę tvarką ir dvasinę pusiausvyrą.

Nulijadžiuk (Nuliajuk) – inuitų jūrų deivė, dar vadinama Sedna, valdanti jūrų gyvūnus. Ji baudžia žmones, jei jie nepagarbiai elgiasi su gamta.

Senasis Vyras (Old Man / Old) – Šiaurės Amerikos tautų kūrėjas ir kultūrinis herojus, dažnai vaizduojamas kaip išmintingas, bet kartais ir pokštaujantis. Jis formavo pasaulį ir mokė žmones gyvenimo taisyklių.

Ometėotlis (Ometeotl) – actekų dvilytis kūrėjas, įkūnijantis visatos dualizmą: vyrą ir moterį, šviesą ir tamsą. Tai abstrakti, aukščiausia kosminė jėga.

Onata (Onatha) – irokėnų derliaus deivė, ypač siejama su kviečiais ir vasaros gausa. Ji simbolizuoja žemės dosnumą ir moterišką globą.

Pačakamakas (Pachacamac) – Peru pakrantės tautų kūrėjas, žemės drebėjimų ir likimo dievas. Jis formavo pasaulį ir valdė žmonių likimus.

Pačamama (Pachamama) – Andų žemės motina, derliaus, kalnų ir vaisingumo deivė. Ji globoja žemdirbius ir reikalauja pagarbos žemei.

Pahas (Pah) – hopių žemės dvasia, susijusi su dirvožemiu ir augimu. Ji palaiko derlių ir žemės gyvybingumą.

Pariakaka (Pariacaca) – inkų audrų ir lietaus dievas, gimęs iš penkių kiaušinių. Jis kovojo su sausromis ir atnešė vandenį kalnų tautoms.

Patekaltlis (Patecatl) – actekų gydymo, žolelių ir pulkės (agavos gėrimo) dievas. Jis globoja gydytojus ir augalų žinias.

Pijanas (Pillán) – mapučių ugnies ir kalnų dvasia, dažnai siejama su ugnikalniais. Jis gali būti ir globėjas, ir baudėjas.

Pingasas (Pingas) – inuitų medžioklės ir gyvūnų valdovas, prižiūrintis žvėrių populiacijas. Jis sprendžia, ar medžiotojai nusipelno grobio.

Pukėnegakė (Pukkeenegak) – inuitų vaisingumo ir motinystės deivė. Ji globoja gimdymą, šeimą ir moterų sveikatą.

Kecalkoatlis (Quetzalcoatl) – actekų plunksnuotoji gyvatė, civilizacijos, žinių, vėjų ir kūrybos dievas. Jis mokė žmones rašto, kalendoriaus, žemdirbystės ir buvo laikomas išminties įsikūnijimu.

Varnas (Raven) – Šiaurės vakarų pakrantės tautų kūrėjas ir triukšmadarys, pavertęs tamsą šviesa ir atnešęs žmonėms ugnį. Jis yra ir kultūrinis herojus, ir gudrus apgavikas.

Sedna (Sedna) – inuitų jūrų deivė, valdanti ruonius, banginius ir visus jūros gyvūnus. Ji baudžia žmones, jei jie nepagarbiai elgiasi su gamta, ir tik šamanai gali ją nuraminti.

Selu (Selu) – čerokių kukurūzų motina, paaukojusi save, kad žmonės turėtų maisto. Jos mirtis ir atgimimas simbolizuoja žemdirbystės ciklą.

Šakuru (Shakuru) – pawnee saulės dievas, šviesos ir gyvybės šaltinis. Jis palaiko kosmoso tvarką ir žmonių gerovę.

Sila (Sila) – inuitų oro, dvasios ir gyvybės principas, panašus į kvėpavimą ar pasaulio dvasią. Ji reguliuoja orus ir palaiko visų būtybių gyvybingumą.

Dangaus Dvasia (Sky Spirit / Sky) – Šiaurės Amerikos tautų kūrėjas, valdantis dangų, šviesą ir pasaulio tvarką. Jis dažnai laikomas Didžiosios Dvasios aspektu.

Voro Moteris (Spider Woman / Spider) – hopių ir pueblo tautų kūrėja, išmokusi žmones audimo, dainų ir ritualų. Ji padeda herojams ir saugo pasaulio pusiausvyrą.

Supajus (Supay) – inkų mirties ir požemio dievas, valdantis Ukhu Pacha pasaulį. Jis nėra absoliutus blogis, bet pavojinga ir nenuspėjama jėga.

Taku Škan Škan (Taku Skanskan / Taku) – lakotų judėjimo ir kosminio ritmo dvasia, valdanti laiką ir pasaulio ciklus. Jis siejamas su žvaigždėmis ir dangaus judėjimu.

Tava (Tawa) – hopių saulės dievas, pasaulio kūrėjas ir šviesos nešėjas. Jis sukūrė pirmuosius žmones ir davė jiems gyvenimo kelią.

Teharonhiavakas (Teharonhiawako) – irokėnų kukurūzų ir žemdirbystės dievas, vienas iš dvynių kūrėjų. Jis simbolizuoja gyvybę, augimą ir žemės dosnumą.

Tekkeitsertokas (Tekkeitsertok) – inuitų medžioklės dievas, globojantis žvėris ir medžiotojus. Jis sprendžia, ar žmonės nusipelno grobio.

Tepejolotlis (Tepeyollotl) – actekų kalnų, žemės vidaus ir jaguaro dievas. Jis valdo aidą, tamsą ir paslėptas gamtos jėgas.

Teckatlipoka (Tezcatlipoca) – actekų nakties, likimo, magijos ir chaoso dievas, vienas galingiausių panteone. Jis yra kūrėjas ir griovėjas, nuolat keičiantis pasaulio tvarką.

Griaustinio Paukštis (Thunderbird) – Šiaurės Amerikos tautų galinga dvasia, sukelianti griaustinį ir žaibus. Jis saugo žmones nuo blogio ir palaiko gamtos pusiausvyrą.

Tirava (Tirawa) – pawnee aukščiausiasis dievas, visatos kūrėjas ir žvaigždžių valdovas. Jis paskirstė pareigas kitoms dvasioms ir sukūrė pasaulio tvarką.

Tlalokas (Tlaloc) – actekų lietaus, derliaus ir kalnų dievas, vienas svarbiausių žemdirbystės globėjų. Jis gali būti ir dosnus, ir griaunantis, sukeliantis potvynius.

Tlaltekutlis (Tlaltecuhtli) – actekų žemės dievybė, dažnai vaizduojama kaip ryjanti pabaisa. Iš jos kūno buvo sukurtas pasaulis, todėl ji reikalauja kraujo aukų.

Tlanuva (Tlanuwa) – čerokių milžiniškas paukštis, panašus į grifoną, gyvenantis kalnuose. Jis yra galinga dvasia, galinti tiek saugoti, tiek naikinti.

Tlazolteotlis (Tlazolteotl) – actekų nuodėmių, apsivalymo ir seksualumo deivė. Ji gali tiek sukelti nuodėmę, tiek ją nuplauti, suteikdama moralinį atsinaujinimą.

Tohilis (Tohil) – Kiče majų ugnies ir saulės dievas, suteikęs žmonėms ugnį mainais už ištikimybę. Jis yra karo ir aukų globėjas.

Tonatiuhas (Tonatiuh) – actekų saulės dievas, penktosios saulės valdovas. Jis reikalauja žmonių aukų, kad galėtų tęsti savo kelionę danguje.

Tornarsukas (Tornarsuk) – inuitų galinga dvasia, laikoma šamanų globėju ir vienu svarbiausių pomirtinio pasaulio valdovų. Jis gali būti ir apsaugantis, ir bauginantis, priklausomai nuo žmonių elgesio.

Trengtrengas (Trengtreng) – mapučių žemės gyvatė, sauganti žmones nuo potvynių ir jūros pabaisų. Ji simbolizuoja stabilumą, kalnus ir žemės jėgą.

Tsohanoajus (Tsohanoai) – navajų saulės dievas, nešantis saulę per dangų ant savo nugaros. Jis palaiko dienos ciklą ir pasaulio šviesą.

Tupã (Tupã) – gvaranių griaustinio ir kūrimo dievas, sukūręs pasaulį ir žmones. Jis valdo audras, šviesą ir dangaus jėgas.

Uktena (Uktena) – čerokių raguotoji gyvatė, pavojinga ir galinga dvasinė būtybė. Ji saugo paslėptus lobius ir gali suteikti didžiulę galią tam, kas ją įveikia.

Uručilajus (Urcuchillay) – inkų žvaigždynų ir lamų globėjas, saugantis gyvulius ir piemenis. Jis padeda žmonėms orientuotis naktiniame danguje.

Vira Koča (Viracocha) – inkų aukščiausiasis kūrėjas, sukūręs dangų, žemę ir žmones. Jis yra šviesos, civilizacijos ir tvarkos dievas.

Vukub Kaquizas (Vucub Caquix / Vucub) – Kiče majų pasipūtęs paukštis-dievas, apsimetęs saulės ir mėnulio valdovu. Jį nugalėjo Dvyniai Didvyriai, atkurdami kosmoso tvarką.

Vakan Tanka (Wakan Tanka / Wakan) – lakotų Didžioji Paslaptis, visatos kūrėjas ir dvasinė visų dalykų esmė. Tai ne vienas dievas, o viską persmelkianti šventa jėga.

Vendigas (Wendigo) – algonkinų kanibalizmo ir žiemos dvasia, simbolizuojanti godumą ir moralinį nuosmukį. Jis yra įspėjimas apie žmogaus troškimų pavojus.

Baltoji Briedė (White Buffalo Calf Woman / White) – lakotų šventa moteris, atnešusi žmonėms apeigas, dainas ir taikos pypkę. Ji simbolizuoja tyrumą, atsinaujinimą ir dvasinę tvarką.

Vi (Wi) – lakotų saulės dievas, šviesos ir gyvybės šaltinis. Jis palaiko pasaulio ritmą ir yra vienas svarbiausių dangaus valdovų.

Vohpė (Wohpe) – lakotų taikos ir harmonijos deivė, susijusi su dangaus šviesa. Ji atneša žmonėms ramybę, susitaikymą ir gerą likimą.

Šipė Totekas (Xipe Totec / Xipe) – actekų atsinaujinimo, odos keitimo ir pavasario dievas. Jis simbolizuoja žemės atgimimą ir žemdirbystės ciklus.

Šiuhtekutlis (Xiuhtecuhtli) – actekų ugnies, laiko ir židinio dievas, vienas seniausių panteone. Jis palaiko pasaulio šilumą ir kosminę tvarką.

Šmukanė (Xmucane) – Kiče majų pirmoji motina, viena iš žmonių kūrėjų „Popol Vuh“ mite. Ji simbolizuoja išmintį, senatvę ir moterišką kūrybą.

Šočipilis (Xochipilli) – actekų gėlių, muzikos, šokių ir ekstazės dievas. Jis įkūnija džiaugsmą, kūrybą ir šventinę energiją.

Šočiketsalė (Xochiquetzal) – actekų meilės, grožio, vaisingumo ir amatų deivė. Ji globoja moteris, menininkus ir jaunystės džiaugsmą.

Šolotlis (Xolotl) – actekų mirties, žaibo ir deformacijos dievas, Quetzalcoatl brolis. Jis lydi sielas į pomirtinį pasaulį ir saugo saulę jos kelionėje po požemį.

Xpijakokas (Xpiyacoc) – Kiče majų pirmasis tėvas, vienas iš žmonių kūrėjų. Jis simbolizuoja protą, planavimą ir kosminę tvarką.

Zipakna (Zipacna) – majų kalnų milžinas, vienas iš Vukub Kaquixo sūnų. Jis sukūrė kalnus, bet buvo nugalėtas Dvynių Didvyrių dėl savo puikybės.