Jei norėtume suprasti, kodėl Kinijos ir visos Rytų Azijos kultūra pasižymi tokiu stipriu etiketo, pagarbos vyresniesiems ir socialinės harmonijos jausmu, turime atversti „Li Ji“ (礼记) – tekstą, dar vadinamą „Apeigų įrašais“, „Apeigų knyga“, „Ritualų įrašais“, „Li Dzi“, „Li Jing“ arba tarptautiniuose šaltiniuose žinomą kaip Book of Rites. Tai nėra tiesiog senovinis taisyklių rinkinys; tai fundamentalus kūrinys, kuris daugiau nei du tūkstantmečius formavo kinų civilizacijos stuburą. „Li Ji“ / „Apeigų įrašai“ pavertė filosofines konfucijines idėjas praktiniu gyvenimo būdu, nurodydamas, kaip žmogus turėtų elgtis kiekvienoje įmanomoje situacijoje – nuo gedulo apeigų iki bendravimo prie stalo.
Kūrinio kilmė: Dai Šengo darbas ir Hanų dinastijos atgimimas
Nors „Apeigų knyga“ glaudžiai siejama su pačiu Konfucijumi (551–479 m. pr. m. e.), tekstas, kurį skaitome šiandien, yra vėlesnių šimtmečių darbas. Tikima, kad didžiąją dalį medžiagos surinko Konfucijaus mokiniai, tačiau per garsųjį „knygų deginimą“ valdant imperatoriui Čin Šihuangui, dauguma originalų žuvo.
Dabartinė „Li Ji“ versija atsirado Hanų dinastijos laikais (apie I a. pr. m. e.). Ją suredagavo ir sukompiliavo mokslininkas Dai Šengas (Dai Sheng), todėl ji kartais vadinama „Mažojo Dai apeigų įrašais“ (Xiao Dai Liji), siekiant atskirti nuo kitos, jo pusbrolio surinktos versijos. Dai Šengas atrinko 49 skyrius, kurie geriausiai atspindėjo konfucijines vertybes ir valstybės valdymo idealus.
Kas yra „Li“? Daugiau nei tik apeigos
Vakariečiui žodis „apeigos“ dažnai asocijuojasi su religinėmis ceremonijomis, tačiau kinų terminas Li (礼) yra nepalyginamai platesnis. Tai kosminis principas, apimantis:
- Etiką ir moralę: Vidinį žmogaus nusiteikimą būti doram.
- Socialinę hierarchiją: Teisingą santykį tarp valdovo ir pavaldinio, tėvo ir sūnaus, vyro ir žmonos.
- Kasdienį mandagumą: Kaip sėdėti, kaip kalbėti, kaip rengtis.
„Li Ji“ teigia, kad be Li visuomenė panirtų į chaosą. Jei žmonės nežino savo vietos ir nemoka gerbti kitų per ritualizuotus veiksmus, net ir geriausi įstatymai negali išgelbėti valstybės. Ritualas čia suprantamas kaip dvasinė drausmė, kuri „apvalina“ grubią žmogaus prigimtį.
Knygos struktūra ir esminiai skyriai
„Li Ji“ yra itin margas kūrinys. Jame galima rasti visko: nuo detalių nurodymų, kokio ilgio turi būti gedulo drabužių rankovės, iki aukštosios filosofijos apie visatos sandarą.
Tačiau du knygos skyriai tapo tokie svarbūs, kad vėliau (XII a., valdant Džu Si) buvo išskirti kaip atskiros knygos ir įtraukti į garsųjį „Ketvirtaknygį“:
- Daxue (Didysis mokymas / Great Learning): Jame išdėstyta valdymo teorija, pradedant nuo asmeninio savęs tobulinimo. Idėja paprasta: norėdamas sutvarkyti valstybę, pirmiausia turi sutvarkyti savo šeimą, o norėdamas sutvarkyti šeimą – privalai išskaidrinti savo širdį.
- Zhongyong (Vidurio kelio mokymas / Doctrine of the Mean): Filosofinis traktatas apie tai, kaip išlaikyti pusiausvyrą visuose dalykuose ir gyventi harmonijoje su dangaus valia.
Kitas svarbus skyrius – Yueji (Muzikos įrašai), kuriame teigiama, kad muzika ir apeigos yra neatsiejamos: apeigos sutvarko išorinį elgesį, o muzika harmonizuoja vidinę sielą.
„Li Ji“ įtaka ir sprendimai
Kai imperatorius Han Vudi paskelbė konfucianizmą valstybine ideologija, „Li Ji“ tapo privaloma lektūra kiekvienam, norinčiam tapti valstybės pareigūnu. Tai nebuvo tik teorinis žinojimas – egzaminų sistema reikalavo cituoti šiuos tekstus atmintinai.
Knyga suformavo tai, ką šiandien vadiname „ritualiniu žmogumi“. Ji išmokė kinus, kad kiekvienas gyvenimo momentas yra sakralus, jei jį atliekame su tinkama pagarba. Nors šiandieninė Kinija yra moderni, „Li Ji“ įdiegtas nuolankumas, pagarba vyresniesiems ir kolektyvinės atsakomybės jausmas išlieka pamatine visuomenės dalimi.
Citatos
- Mandagumas vertina abipusiškumą: jei duodi, bet negauni atgal – tai nėra mandagumas; jei gauni, bet neduodi atgal – tai taip pat nėra mandagumas. (Qu Li I). (Ši citata pabrėžia socialinių santykių pusiausvyrą: visi santykiai turi būti grindžiami abipusiškumu ir pagarba, nes vienašališkas elgesys griauna bendruomenės stabilumą ir harmoniją).
- Kai vyrauja Didysis Kelias, visas pasaulis priklauso visiems: renkami dori ir gabūs vadovai, kalbama tiesa ir puoselėjama santarvė. (Li Yun). (Tai garsioji „Didžiosios vienybės“ (Datong) vizija, aprašanti utopinę visuomenę, kurioje nėra egoizmo, o visi žmonės rūpinasi svetimais vaikais ir seneliais kaip savo pačių šeima).
- Mokydamas sužinai savo trūkumus, o mokydamasis pamatai savo ribas; todėl sakoma, kad mokymas ir mokymasis vienas kitą stiprina. (Xue Ji). (Ši mintis akcentuoja, kad žinių perdavimas yra abipusis procesas – mokytojas tobulėja kartu su mokiniu, o tikrasis meistriškumas pasiekiamas tik nuolat reflektuojant savo žinias).
- Norėdamas sutvarkyti savo valstybę, pirmiausia turi sutvarkyti savo šeimą; norėdamas sutvarkyti šeimą, privalai ištobulinti savo asmenybę. (Daxue / Didysis mokymas). (Tai konfucianizmo moralinės piramidės pamatas, teigiantis, kad visuomenės gerovė prasideda ne nuo griežtų įstatymų, o nuo kiekvieno individo vidinės etikos ir nuolatinio saviugdos darbo).
- Aukščiausias vidurio kelias yra didžiausia dorybė, tačiau tarp žmonių jis retai sutinkamas ilgą laiką. (Zhongyong / Vidurio kelio mokymas). (Citata moko pusiausvyros meno – vengti kraštutinumų visose gyvenimo situacijose ir išlaikyti dvasinį stabilumą bei teisingą saiką, net kai aplinka spaudžia elgtis impulsyviai).
- Muzika kyla iš širdies vidaus, o apeigos formuojasi iš išorinio elgesio; todėl muzika neša džiaugsmą, o apeigos sukuria tvarką. (Yue Ji). (Čia aiškinama muzikos ir ritualo sinergija: muzika harmonizuoja žmogaus emocijas ir vidinę būseną, o ritualas nubrėžia aiškias socialines ribas, užtikrinant vientisą taiką).
- Griežta ir žiauri valdžia yra baisesnė už patį plėšriausią tigrą. (Tan Gong II). (Tai pasakojimas apie moterį, kurios šeimą sudraskė žvėrys, bet ji atsisakė keltis kitur, nes ten valdžia nebuvo tokia tironiška; citata primena, kad valdovo pareiga yra rūpestis žmonėmis, o ne jų išnaudojimas).
- Būdamas turtingas, nesididžiuok ir nesielk įžūliai; būdamas vargšas, neprarask orumo ir nesijausk sugėdintas. (Qu Li I). (Etiketo taisyklė primena, kad tikroji žmogaus vertė priklauso nuo jo moralinio stuburo ir laikymosi Li principų, o ne nuo materialinės padėties, todėl orumas privalo būti išlaikytas bet kokiomis sąlygomis).
- Apeigos yra tarsi pylimas, saugantis nuo potvynio; kai tas pylimas sugriūna, socialinis chaosas užlieja visą visuomenę. (Li Qi). (Ši metafora iliustruoja apeigų funkciją – jos tarnauja kaip nematomos, bet būtinos taisyklės, sulaikančios žmones nuo žemų instinktų, agresijos bei tarpusavio nepagarbos).
- Jei žodis ištartas netinkamai, joks greitas žirgas jo nepavys ir nesugrąžins; todėl kilnus žmogus pirmiausia apmąsto, o tik tada kalba. (Qu Li II). (Citata perspėja apie žodžio galią ir atsakomybę: socialinis etiketas reikalauja didelio atsargumo kalboje, nes neapgalvoti žodžiai gali negrįžtamai sugriauti pasitikėjimą ir ilgai kurtą harmoniją).