Kas yra dualistai?

Dualizmas nėra tiesiog teorija – tai radikalus būdas matyti tikrovę kaip sudarytą iš dviejų nesutaikomų, dažnai priešingų pradų. Dualistai tiki, kad visata nėra vienalytė: joje nuolat grumiasi šviesa ir tamsa, dvasia ir materija, gėris ir blogis. Jei monistai sako, kad viskas yra viena (Dievas arba gamta), tai dualistai brėžia griežtą liniją, skiriančią šį pasaulį į dvi stovyklas. Šis mąstymas tūkstantmečius formavo religijas, filosofiją ir net mūsų pačių požiūrį į savo kūną bei sielą.

Religinis dualizmas: Šviesa prieš Tamsą

Senovės pasaulyje dualizmas buvo pagrindinis būdas paaiškinti, kodėl pasaulyje egzistuoja blogis ir kančia. Jei Dievas yra geras, iš kur atsirado blogis? Dualistai turėjo paruoštą atsakymą: blogis kyla iš kito, lygiaverčio šaltinio.

• Zoroastrizmas (Persija): Tai viena seniausių dualistinių sistemų. Pranašas Zoroastras mokė apie Ahūrą Mazdą (Gėrio ir šviesos dievą) bei Ahrimaną (Blogio ir tamsos dvasią). Visas žmogaus gyvenimas – tai pasirinkimas, kurioje pusėje jis stovi šiame kosminiame kare.
• Manichėjizmas: III a. pranašas Manis sukūrė religiją, kuri šviesą ir tamsą matė kaip fiziškai susimaišiusias medžiagas. Žmogaus užduotis – per askezę „išlaisvinti“ šviesos daleles iš tamsios materijos (kūno) gniaužtų.

Gnostinis dualizmas: Kalėjimas, vadinamas materija

Kadangi domėjotės Tomo ir Pilypo evangelijomis, gnostinis dualizmas jums bus labiausiai atpažįstamas. Gnostikai buvo bene radikaliausi dualistai istorijoje. Jie tikėjo, kad:

1. Tikrasis Dievas yra visiškai dvasinis, nepažinus ir neturi nieko bendra su šiuo pasauliu.
2. Demiurgas (Blogas kūrėjas) sukūrė materialų pasaulį. Materija jiems buvo „blogio karalystė“, kalėjimas, kuriame įkalintos dieviškosios sielos kibirkštys.

„Dvasia yra šviesa, bet kūnas yra tamsa. Mes esame svetimšaliai šiame pasaulyje, nes mūsų tėvynė yra anapus materialių debesų.“ – tai pagrindinis gnostikų-dualistų šūkis.

Filosofinis dualizmas: Protas prieš Kūną

XVII a. prancūzų filosofas René Descartes (Dekartas) suteikė dualizmui naują, mokslinę formą. Jis teigė, kad žmogų sudaro dvi visiškai skirtingos substancijos:

• Res cogitans (Mąstanti daiktis): Protas, siela, tai, kas neturi svorio ir užimamos vietos.
• Res extensa (Ištisoji daiktis): Kūnas, materija, kuri veikia kaip sudėtingas mechanizmas.

Tai vadinamasis Dekarto dualizmas. Iš jo kilo idėja apie „vaiduoklį mašinoje“ – sielą, kuri lyg vairuotojas valdo biologinį automobilį (kūną). Šis požiūris iki šiol daro įtaką medicinai ir psichologijai, dažnai atskiriant psichikos sveikatą nuo fizinių ligų.

Viduramžių dualistai: Katarai ir Bogomilai

Viduramžiais dualizmas atgimė kaip galingas opozicinis judėjimas oficialiai Bažnyčiai.

• Bogomilai (Balkanai): Tikėjo, kad matomą pasaulį sukūrė Šėtonas (vyresnysis Dievo sūnus), o dvasinį – Dievas.
• Katarai (Pietų Prancūzija): Jie buvo vadinami „Tyraisiais“. Katarai atmetė santuoką, mėsos valgymą ir turtus, nes visa tai laikė materijos (vadinasi, blogio) dalimi. Jų dualizmas buvo toks stiprus, kad Katalikų bažnyčia paskelbė Albigiečių kryžiaus žygį jiems sunaikinti.

Dualizmo rūšių palyginimas

Kodėl dualizmas toks gajus?

Dualizmas yra labai patogus psichologiškai. Jis leidžia aiškiai identifikuoti „priešą“ ir „savą“. Jis suteikia prasmę kančiai (tai tamsos jėgų puolimas) ir suteikia viltį (šviesa galiausiai nugalės). Net ir šiandien mes dažnai mąstome kaip dualistai: skirstome žmones į „gerus ir blogus“, o savo viduje jaučiame kovą tarp „aukštesniųjų idealų“ ir „žemesniųjų instinktų“.