2006 metais pasaulį sukrėtęs Codex Tchacos atradimas labiausiai išgarsėjo dėl „Judo evangelijos“, tačiau tame pačiame papirusų rinkinyje slėpėsi dar vienas brangakmenis – „Svetimojo knyga“ (lietuviškai taip pat vadinama „Svetimšalio knyga“), angl. The Stranger’s Book, The Book of the Stranger arba Allogenes; lot. Liber Extranei; gr. rekonstr. Βίβλος τοῦ Ξένου). Tai vienas tyriausių gnostinės minties pavyzdžių, kuriame pasakojama apie herojaus, vardu Svetimasis (Stranger), dvasinį prabudimą ir jo dramatišką akistatą su šio pasaulio valdovu. Tai kūrinys apie egzistencinę tremtį ir sielos „maršrutą“ namo, į neapsakomą šviesą.
Maldos kalnas: Taboras ir trys esminiai klausimai
Pasakojimas prasideda dvasine ieškotojo malda. Svetimasis kartu su savo palydovais (tekste minimas „sūnus“) užkopia ant Taboro kalno – simbolinės vietos, kurioje Biblijoje įvyko Jėzaus atsimainymas. Tačiau gnostiniame kontekste Taboras tampa vidinio nušvitimo arena.
Svetimojo malda suformuluoja tris pamatinius gnostinės būties klausimus, kurie aktualūs ir šiandien:
- Iš kur mes atėjome? (Kilmė)
- Kur mes einame? (Tikslas)
- Ką turime daryti, kad gyventume? (Praktinis kelias)
Jie prašo „pažinimo dvasios“, nes be jos siela lieka akla savo tikrajai prigimčiai.
Šėtono gundymai: sidabras, auksas ir „kita rasė“
Vos Svetimajam baigus maldą, pasirodo šio pasaulio valdovas – Šėtonas, apibūdinamas kaip tas, kuris „saisto pasaulį“. Jo gundymo strategija primena scenas iš kanoninių evangelijų, tačiau akcentas čia kitoks. Šėtonas bando papirkti Svetimąjį materialinėmis gėrybėmis:
- Sidabru ir auksu.
- Prabangiais drabužiais.
- Pasaulio „gerais dalykais“.
Svetimojo atsakymas yra negailestingas: „Aš esu iš kitos rasės“. Tai pamatinė gnostinė sąvoka – tikėjimas, kad dvasinis žmogus priklauso ne šiam kūniškam pasauliui, o „aukščiausioms sritims“. Jis šiam pasauliui yra Allogenes – Svetimasis, kitatautis, kurio neįmanoma papirkti materija, nes jo tėvynė yra anapus.
Atsimainymas: neapsakoma šviesa
Nugalėjus gundytoją, Svetimasis šaukiasi Dievo apleistoje vietoje. Atsakymas ateina ne žodžiais, o patirtimi: jį apsupa šviesus debesis. Šviesa tokia intensyvi, kad herojus negali į ją žiūrėti. Iš šviesos pasigirsta balsas, kuris paskelbia „gerąją naujieną“ (evangeliją) – žinią apie tai, kaip siela bus išlaisvinta iš kūno pančių.
Sielos žemėlapis: 6 jėgos ir išlaisvinimo kodas
Svarbiausia knygos dalis yra instrukcija, kaip siela, palikusi kūną, turi kilti aukštyn. Svetimasis turi susidurti su šešiomis Jėgomis (archontais), kurios bandys jį sustabdyti ir supančioti. Kiekvienai jėgai Svetimasis turi ištarti tą patį „slaptažodį“.
| Jėgos eilė | Jėgos pavadinimas | Ką ji daro? |
| 1-oji | Geismas (Desire) | Bando saistyti emocijomis ir troškimais. |
| 2-oji | Tamsa (Darkness) | Bando klaidinti dvasiniu aklumu. |
| 3-oji | Nežinojimas (Ignorance) | Teigia, kad siela nieko nesupranta. |
| 4-oji | Mirtis (Death) | Gąsdina nebūtimi ir sunaikinimu. |
| 5-oji | Kūno karalystė (Kingdom of Flesh) | Primena apie kūniškus malonumus ir skausmą. |
| 6-oji | Kvaila kūno „išmintis“ | Bando intelektualiai pateisinti materijos viršenybę. |
Išlaisvinimo formulė: Kiekvienai jėgai paklausus „Kur eini, Svetimasis?“, herojus turi atsakyti:
„Kas mane saistė, buvo nužudyta, ir aš buvau išlaisvintas. Aš kilsiu pas savo Tėvą, kuris yra virš visų didžiųjų sričių.“
Ši formulė simbolizuoja visišką atsiribojimą nuo ego ir kūniškų identifikacijų. Siela pripažįsta, kad ryšiai su šiuo pasauliu nebeturi galios, nes jie „nužudyti“ pažinimu.
Pabaiga ir palaiminimas
Knyga užbaigiama raginimu nebūti silpnos širdies, būti stipriems ir nebijoti. Tai drąsos manifestas tiems, kurie jaučiasi svetimi šioje vartotojiškoje ar materialistinėje sistemoje. Autorius palinki ramybės tam, kuris užrašė šiuos žodžius, ir tiems, kurie juos išsaugos.
„Svetimojo knyga“ moko, kad žmogus nėra tik biologinis atsitiktinumas. Mes visi esame „Svetimieji“, nešiojantys savyje dangiškąją ugnį, o mūsų gyvenimo užduotis – rasti kelią namo, pro šešias jėgas, kurios bando mus įtikinti, kad esame tik dulkės.
Šis tekstas atskleidžia, kodėl gnostikai buvo laikomi pavojingais – jie mokė radikalios dvasinės nepriklausomybės nuo bet kokių žemiškų valdovų.
Svetimojo knyga
parengė Mark M. Mattison
Šis vertimas paremtas „Codex Tchacos 4“ koptišku tekstu.
Ženklai:
59 Puslapio numeris
[ ] Spraga tekste / rekonstruotas tekstas
(59) [Svetimšalio knyga]
Įžanga
„Mano [sūnau, melskimės Dievui …] visų amžių Tėvui, kad atsiųstų mums pažinimo dvasią paslaptims atskleisti, idant pažintume save; konkrečiai, iš kur [mes] atėjome, kur einame ir ką turime daryti, kad gyventume.“
Ir jie išėjo ir užlipo ant kalno, vadinamo Taboru. Ir jie atsiklaupė ir meldėsi: „O Viešpatie Dieve, Vienintelis virš visų didžiųjų sričių, Vienintelis, kuris neturi pradžios ir pabaigos, duok mums pažinimo dvasią tavo paslaptims atskleisti, idant pažintume save; konkrečiai, iš kur mes atėjome, kur einame ir ką turime daryti, kad gyventume.“
Svetimšalio gundymas
Svetimšaliui ištarus šiuos žodžius, pasirodė [Šėtonas] (60) [ant] žemės, nes jis [suriša pasaulį]. Jis tarė: „[…] kol tu vaikštai ant šio kalno, nes nors ir ieškai, nieko nerasi. Bet ateik pas mane ir [pasiimk] sau tai, kas yra mano [pasaulyje]. Valgyk mano gėrybes. Pasiimk sau sidabro, aukso ir drabužių.“
Atsakydamas Svetimšalis tarė: „Eik šalin nuo manęs, Šėtone, nes aš ieškau ne tavęs, bet savo Tėvo, kuris yra virš visų didžiųjų sričių; nes aš buvau pavadintas „Svetimšaliu“, kadangi esu iš kitos giminės. Aš ne iš tavo giminės.“
Tada tas, kuris suriša [pasaulį], pasakė jam: „Mes (61) patys […] mano [pasaulyje].“
[Tada] Svetimšalis tarė jam: „Eik šalin nuo [manęs], Šėtone! Dink, nes aš tau [nepriklausau].“
Tada Šėtonas [pasitraukė] nuo jo, daug kartų jį supykdęs; ir jis negalėjo jo apgauti. Ir kai buvo nugalėtas, jis su didele gėda nuėjo į savo vietą.
Svetimšalio atsimainymas
Tada Svetimšalis sušuko garsiu balsu: „O Dieve, tu, kuris esi didžiosiose srityse, išgirsk mano balsą, pasigailėk manęs ir išgelbėk mane nuo visokio blogio! Pažvelk į mane ir išgirsk mane šioje apleistoje vietoje. Dabar [tegul tavo] neapsakoma [šviesa] apšviečia mane (62) […] tavo šviesa. Taip, Viešpatie, padėk man, nes [aš] nežinau […] per amžių amžius.“
Ir kol aš tai sakiau, štai! Švytintis debesis apgaubė mane. Dėl to, kaip jis švytėjo, aš negalėjau žiūrėti į šviesą aplink jį. Ir aš išgirdau kažką iš debesies ir šviesos. Jis apšvietė mane ir tarė: „O Svetimšali, tavo maldos garsas buvo išgirstas, ir aš buvau atsiųstas čia paskelbti tau evangelijos (gerosios naujienos) prieš tau paliekant [šią vietą], kad (63) tu [žinotum …] atskleisti [… kūnas] ištirptų […] [dvasia…]
Svetimšalio pakilimas
„[… aukštyn. Bet] kai eisi, [tu] prieisi prie pirmosios Galios, kuri yra Geismo galia. Ir ji suriš tave ir [paklaus] tavęs: ‘Kur [tu] eini, o Svetimšali?’ Bet sakyk: ‘Tai, kas mane rišo, buvo nužudyta, ir aš buvau išlaisvintas. Aš kilsiu pas savo Tėvą, Vienintelį virš visų didžiųjų sričių.’ Ir ji tave paleis.
Tada tu prieisi prie antrosios Galios, kuri yra Tamsos galia. [Ir ji] suriš [tave ir] (64) [paklaus tavęs]: ‘Kur [tu eini, o Svetimšali?’ Bet sakyk: ‘Tai, kas mane rišo, buvo nužudyta, ir aš buvau išlaisvintas. Aš kilsiu pas savo Tėvą, Vienintelį virš visų didžiųjų sričių.’ Tada ji tave paleis.]
[Ir tu] prieisi prie [trečiosios] Galios, kuri vadinama „Neišmanymu“. Ji suriš tave ir sakys tau: ‘Kur [tu eini, o] Svetimšali?’ Bet sakyk jai: ‘Tai, kas mane rišo, buvo nužudyta, ir aš buvau išlaisvintas. Aš kilsiu pas savo Tėvą, Vienintelį virš visų didžiųjų sričių.’ Tada ji tave paleis.
Ir tu prieisi prie ketvirtosios Galios, kuri [… Mirtis. Ji sakys tau: ‘Kur tu eini, o Svetimšali?’] (65) [Bet sakyk: ‘Tai, kas mane rišo, buvo nužudyta, ir aš buvau išlaisvintas. Aš kilsiu pas savo Tėvą, Vienintelį virš visų didžiųjų sričių.’ Ir ji tave paleis.]
[Ir tu prieisi prie penktosios] Galios, [kuri yra Kūno] Karalystė. [Ir ji] sakys tau: ‘[Kur] tu [eini, o Svetimšali?’ Bet sakyk: ‘Tai, kas] mane [rišo], buvo [nužudyta], ir aš [buvau] išlaisvintas. [Dabar] tad aš kilsiu pas savo Tėvą, [Vienintelį] virš [visų didžiųjų sričių.’ Ir ji] tave paleis.
[Ir tu prieisi prie šeštosios Galios, kuri yra Kūno Kvaila] ‘Išmintis’. [Ir] ji sakys tau: ‘Kur [tu eini,] o [Svetimšali]?’ Bet sakyk [jai: ‘Tai, kas] mane rišo, [buvo nužudyta, ir aš buvau išlaisvintas. Aš kilsiu pas savo Tėvą], (66) [Vienintelį virš visų didžiųjų sričių.’ Ir ji tave paleis.]
[…] į […] ir tu [pakilsi] virš [šių] angelų […] miriadų [šventųjų] angelų [… miriadų] angelų […] Nebūk silpnas dvasia […] Būk stiprus […, o Svetimšali], nes tu […] Nebijok […] kas buvo pasakyta […]“
Trūksta nežinomo skaičiaus puslapių.
Pabaiga
Paskutinis puslapis Svetimšalis […] jis atsiuntė […] kad jie galėtų [… ] teismas. [Ramybė tam], kuris juos užrašė, [ir tiems, kurie] išsaugos juos.