Sinedrionas, hebrajiškai vadinamas Sanhedrin (סנהדרין), buvo aukščiausia žydų religinė ir teisinė taryba, veikusi Jeruzalėje Antrojo Šventyklos laikotarpiu. Tai ne vienas žmogus, o institucija – taryba, sudaryta iš maždaug septyniasdešimties narių: aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir įtakingų vyresniųjų. Sinedrionas sprendė svarbiausius religinius klausimus, aiškino Įstatymą, prižiūrėjo šventyklos tvarką ir turėjo teisę teisti žydų bendruomenės narius. Nors Romos okupacijos metais ši taryba išlaikė didelę įtaką, ji nebegalėjo skirti mirties bausmės – tam reikėjo Romos prefekto sprendimo.
Jėzaus istorijoje Sinedrionas atlieka lemiamą vaidmenį. Evangelijos pasakoja, kad būtent ši taryba suėmė Jėzų naktį po Paskutinės vakarienės ir surengė jam teismą. Jėzus buvo apkaltintas piktžodžiavimu – tuo, kad vadino save Dievo Sūnumi ir Mesiju. Ši kaltė buvo religinė, tačiau Sinedrionas suvokė, kad vien tik religinio argumento nepakaks, jog Romos valdžia patvirtintų mirties nuosprendį. Todėl taryba nusprendė Jėzų pristatyti Poncijui Pilotui kaip politinę grėsmę: žmogų, kuris vadina save „žydų karaliumi“ ir gali sukelti neramumus. Tai buvo vienintelis būdas pasiekti, kad romėnai įvykdytų bausmę.
Sinedriono motyvai buvo sudėtingi. Jėzus telkė minias, kritikavo religinį elitą, griovė nusistovėjusias interpretacijas ir kėlė klausimus, kurie grasino jų autoritetui. Be to, artėjo Pascha – metas, kai Jeruzalė būdavo pilna piligrimų, o bet koks sujudimas galėjo išprovokuoti Romos represijas visai tautai. Taryba baiminosi, kad Jėzaus veikla gali tapti kibirkštimi, kuri įžiebs konfliktą su Roma. Todėl jie nusprendė veikti greitai ir tyliai, perduodami Jėzų Pilotui kaip potencialų maištininką.
Taip Sinedrionas tapo tarpine grandimi tarp religinio kaltinimo ir politinio nuosprendžio. Jų teismas buvo religinis, bet bausmė – romėniška. Jėzaus byla atskleidžia, kaip glaudžiai susipynė religija ir politika to meto Judėjoje: religinė taryba siekė išsaugoti savo įtaką ir ramybę mieste, o Romos prefektas – išvengti neramumų. Šioje įtemptoje sankirtoje Jėzus atsidūrė kaip figūra, kurios nei viena pusė iki galo nesuprato, bet abi laikė pavojinga savo tvarkai.