Egiptiečių raštas

Senovės Egiptas sukūrė vieną ilgiausiai gyvavusių rašto sistemų pasaulyje. Ji prasidėjo maždaug 3200 m. pr. Kr., o paskutiniai hieroglifai užrašyti IV a. po Kr. – daugiau nei 3500 metų. Raštas užrašinėjo tą pačią kalbą, tik skirtingais stiliais: hieroglifus, hieratinį ir demotinį.

Hieroglifai – šventinis, monumentalus raštas. Jie raižyti ant šventyklų sienų, stelų, kapų, obeliskų. Kiekvienas ženklas – vaizdas: paukštis, gyvūnas, žmogaus figūra, daiktas. Hieroglifai galėjo būti skaitomi iš kairės į dešinę, iš dešinės į kairę arba vertikaliai – pagal ženklų kryptį. Jie rašyti be balsių, tik priebalsiai ir pusbalsiai, todėl skaityti reikėjo žinoti kontekstą.

Hieratinis raštas – supaprastinta hieroglifų versija. Jis atsirado dar Senosios karalystės laikais (apie 2700 m. pr. Kr.) ir naudotas kasdieniams reikalams: laiškams, sąskaitoms, medicinos tekstams, literatūrai. Hieratinis rašomas teptuku ant papiruso, ženklai sujungti į sklandesnes formas. Jis greitesnis, paprastesnis, bet vis dar aiškiai kilęs iš hieroglifų.

Demotinis raštas – vėlyviausias, labiausiai supaprastintas. Jis atsirado VII a. pr. Kr. ir vyravo vėlyvuoju laikotarpiu bei romėnų epochoje. Demotinis dar greitesnis, ženklai dar labiau susilieja, beveik nebesiskiria nuo hieroglifų. Jis naudotas administraciniams dokumentams, sutartims, religiniams tekstams.

Raštą valdė profesionalai – rašovai. Jie mokėsi 10–12 metų, pradedant nuo vaikystės. Rašovas buvo gerbiamas, dažnai priklausė elitui. Jie dirbo šventyklose, rūmuose, administracijoje. Žyniai rašydavo ritualus, magijos tekstus, astronominius skaičiavimus. Kapų meistrai – pomirtinius tekstus, Mirusiųjų knygos skyrius. Raštas buvo ne tik įrankis, bet ir šventas menas.

Raštas buvo pamirštas po IV a. po Kr., kai koptų raštas (graikų abėcėlė su egiptietiškais ženklais) jį pakeitė. Hieroglifai tapo nesuprantami. Iššifravimas įvyko tik 1822 m., kai Jean-François Champollion išskaitė Rosetės akmenį. Tas akmuo – vienas tekstas trimis raštais: hieroglifais, demotiniu ir graikiškai. Champollion panaudojo graikišką tekstą kaip raktą, atpažino karalių vardus ovaluose (kartušuose) ir suprato, kad kai kurie ženklai fonetiniai.

Transliteracija – tai mokslinis būdas užrašyti egiptietiškus garsus lotyniškomis raidėmis. Hieroglifus nepatogu rašyti kompiuteriu, todėl naudojama transliteracija. Pavyzdys: snṯ n šmsw sbꜣw – tai „Žvaigždžių eigos pagrindai“ (Nut knygos originalus pavadinimas).

Šie simboliai – ne skaičiai, o specialūs ženklai:

  • ṯ – afrikata, panaši į „č“
  • š – š
  • ꜣ – gerklinis balsis (kaip arabų alefas)
  • ꜥ – gerklinis priebalsis (ajnas)
  • ḥ – stiprus h iš gerklės
  • ḫ – ch kaip vokiečių „Bach“
  • ẖ – minkštesnis ch
  • w – tarp „u“ ir „v“
  • j – kaip „y“
  • ḏ – afrikata, panaši į „dž“

Ši sistema leidžia tiksliai atkurti senovės garsus ir cituoti tekstus vienodai. Ji standartinė egiptologijoje.

Egiptiečių raštas – ne tik komunikacijos priemonė. Jis buvo religinis, magiškas, administracinis. Hieroglifai – šventykloms ir kapams, hieratinis – kasdienybei, demotinis – vėlyvajai administracijai. Jų dėka žinome egiptiečių mitus, įstatymus, mediciną, astronomiją. Rosetės akmuo ir Champollion darbas atvėrė duris į šią prarastą kalbą.

Trijų raštų pavyzdys

Lietuviškai: Re pakyla rytuose.

Hieroglifais: 𓇳 𓅓 𓂋 𓏏 𓇳 𓈖 𓂝 𓇳

Hieratinis: rˁ ḫˁ m jȝbt

Demotinis (transliteracijoje atrodo taip pat, nes transliteracija perteikia tik garsus, o ne tikrąjį rašto vaizdą – hieratinis ir demotinis raštai grafiškai labai skiriasi, bet garsinė forma išlieka ta pati): rˁ ḫˁ r pȝ jȝbt

Senovės egiptiečių kalbos transliteracijos lentelė

Egiptologai naudoja specialią sistemą, kad tiksliai užrašytų senovės egiptiečių garsus lotyniškomis raidėmis. Hieroglifai neturi balsių žymėjimo, todėl transliteracija perteikia tik priebalsius ir pusbalsius. Žemiau – pagrindiniai ženklai pagal Gardinerio sąrašą (standartinė klasifikacija).

Gardinerio kodasHieroglifas (apytikslis vaizdas)TransliteracijaTarimas (apytikslis)Paaiškinimas / pavyzdys
A1sėdintis žmogus(determinatyvas)žmogus, vyriškas vardas
A2sėdintis žmogus su ranka prie burnos(determinatyvas)valgyti, kalbėti, tylėti
D1galva su kaklutp / ḏptep / džepgalva, viršus
D2veidasḥrherveidas, viršuje, ant
D36rankaajnranka, veikti
D58kojabbkoja, eiti
E1jaujḫikhjautis
E9antissꜣsaantis, sūnus
F7ragaiwpupragai, atverti
G1egiptietiškas grifasalef (gerklinis)gerklinis balsis, kaip arabų alefas
G5sakalas ant stieboḥrhorHoras
G17burnarrburna, kalbėti
G43vištienawu / vvandeninis paukštis, jis
I9gyvatėgyvatė, ištarti
I10kobrakobra, dieviškas
M17nendrių lapasji / ynendrė, aš
M22papiruso stiebassspapirusas, žolė
N35vanduonnvanduo, upė
N37tvenkinysššežeras, tvenkinys
O1namasprpernamas, išorė
O4troba su durimishtroba
Q3kilimėlisppkilimas, matas
R4altoriuskh (kaip Bach)altorius, šventykla
R8vėliavėlė su plunksnanṯrnetjerdievas
S29durklasssdurklas, pjauti
U1pjautuvasmꜣmapjauti, matyti
V28virvėhvirvė, diena
V31krepšelisnbnebkrepšys, kiekvienas
X1duonos kepalasttduona, tu
Z1brūkšnys(determinatyvas)vienetas, daiktas

Papildomi dažni ženklai ir kombinacijos

ŽenklasTransliteracijaTarimasPastabos
alefgerklinis balsis, dažnai dingsta vėlesniais periodais
ajngilus gerklinis priebalsis
stiprus hiš gerklės, kaip arabų „ḥ“
khkaip vokiečių „ch“ Bach
minkštas khdažnai vėlyvuose tekstuose
čafrikata, panaši į č
afrikata, panaši į dž
ššškaip lietuvių š
qqkgilus k, iš gerklės

Ši lentelė – standartinė egiptologijos pradžiai. Kai kurie garsai vėlyvuose perioduose keitėsi (pvz., ꜣ ir ꜥ dažnai tapo balsiais), todėl senovės tarimas rekonstruojamas apytiksliai. Jei nori, galiu paaiškinti konkrečius hieroglifus ar išversti žodį naudojant šią sistemą. Pavyzdžiui, Nut knygos pavadinimas snṯ n šmsw sbꜣw skaitomas maždaug „senet en shemsu seba-u“ – „žvaigždžių eigos pagrindai“.