Senovės Egiptas sukūrė vieną ilgiausiai gyvavusių rašto sistemų pasaulyje. Ji prasidėjo maždaug 3200 m. pr. Kr., o paskutiniai hieroglifai užrašyti IV a. po Kr. – daugiau nei 3500 metų. Raštas užrašinėjo tą pačią kalbą, tik skirtingais stiliais: hieroglifus, hieratinį ir demotinį.
Hieroglifai – šventinis, monumentalus raštas. Jie raižyti ant šventyklų sienų, stelų, kapų, obeliskų. Kiekvienas ženklas – vaizdas: paukštis, gyvūnas, žmogaus figūra, daiktas. Hieroglifai galėjo būti skaitomi iš kairės į dešinę, iš dešinės į kairę arba vertikaliai – pagal ženklų kryptį. Jie rašyti be balsių, tik priebalsiai ir pusbalsiai, todėl skaityti reikėjo žinoti kontekstą.
Hieratinis raštas – supaprastinta hieroglifų versija. Jis atsirado dar Senosios karalystės laikais (apie 2700 m. pr. Kr.) ir naudotas kasdieniams reikalams: laiškams, sąskaitoms, medicinos tekstams, literatūrai. Hieratinis rašomas teptuku ant papiruso, ženklai sujungti į sklandesnes formas. Jis greitesnis, paprastesnis, bet vis dar aiškiai kilęs iš hieroglifų.
Demotinis raštas – vėlyviausias, labiausiai supaprastintas. Jis atsirado VII a. pr. Kr. ir vyravo vėlyvuoju laikotarpiu bei romėnų epochoje. Demotinis dar greitesnis, ženklai dar labiau susilieja, beveik nebesiskiria nuo hieroglifų. Jis naudotas administraciniams dokumentams, sutartims, religiniams tekstams.
Raštą valdė profesionalai – rašovai. Jie mokėsi 10–12 metų, pradedant nuo vaikystės. Rašovas buvo gerbiamas, dažnai priklausė elitui. Jie dirbo šventyklose, rūmuose, administracijoje. Žyniai rašydavo ritualus, magijos tekstus, astronominius skaičiavimus. Kapų meistrai – pomirtinius tekstus, Mirusiųjų knygos skyrius. Raštas buvo ne tik įrankis, bet ir šventas menas.
Raštas buvo pamirštas po IV a. po Kr., kai koptų raštas (graikų abėcėlė su egiptietiškais ženklais) jį pakeitė. Hieroglifai tapo nesuprantami. Iššifravimas įvyko tik 1822 m., kai Jean-François Champollion išskaitė Rosetės akmenį. Tas akmuo – vienas tekstas trimis raštais: hieroglifais, demotiniu ir graikiškai. Champollion panaudojo graikišką tekstą kaip raktą, atpažino karalių vardus ovaluose (kartušuose) ir suprato, kad kai kurie ženklai fonetiniai.
Transliteracija – tai mokslinis būdas užrašyti egiptietiškus garsus lotyniškomis raidėmis. Hieroglifus nepatogu rašyti kompiuteriu, todėl naudojama transliteracija. Pavyzdys: snṯ n šmsw sbꜣw – tai „Žvaigždžių eigos pagrindai“ (Nut knygos originalus pavadinimas).
Šie simboliai – ne skaičiai, o specialūs ženklai:
- ṯ – afrikata, panaši į „č“
- š – š
- ꜣ – gerklinis balsis (kaip arabų alefas)
- ꜥ – gerklinis priebalsis (ajnas)
- ḥ – stiprus h iš gerklės
- ḫ – ch kaip vokiečių „Bach“
- ẖ – minkštesnis ch
- w – tarp „u“ ir „v“
- j – kaip „y“
- ḏ – afrikata, panaši į „dž“
Ši sistema leidžia tiksliai atkurti senovės garsus ir cituoti tekstus vienodai. Ji standartinė egiptologijoje.
Egiptiečių raštas – ne tik komunikacijos priemonė. Jis buvo religinis, magiškas, administracinis. Hieroglifai – šventykloms ir kapams, hieratinis – kasdienybei, demotinis – vėlyvajai administracijai. Jų dėka žinome egiptiečių mitus, įstatymus, mediciną, astronomiją. Rosetės akmuo ir Champollion darbas atvėrė duris į šią prarastą kalbą.
Trijų raštų pavyzdys
Lietuviškai: Re pakyla rytuose.
Hieroglifais: 𓇳 𓅓 𓂋 𓏏 𓇳 𓈖 𓂝 𓇳
Hieratinis: rˁ ḫˁ m jȝbt
Demotinis (transliteracijoje atrodo taip pat, nes transliteracija perteikia tik garsus, o ne tikrąjį rašto vaizdą – hieratinis ir demotinis raštai grafiškai labai skiriasi, bet garsinė forma išlieka ta pati): rˁ ḫˁ r pȝ jȝbt
Senovės egiptiečių kalbos transliteracijos lentelė
Egiptologai naudoja specialią sistemą, kad tiksliai užrašytų senovės egiptiečių garsus lotyniškomis raidėmis. Hieroglifai neturi balsių žymėjimo, todėl transliteracija perteikia tik priebalsius ir pusbalsius. Žemiau – pagrindiniai ženklai pagal Gardinerio sąrašą (standartinė klasifikacija).
| Gardinerio kodas | Hieroglifas (apytikslis vaizdas) | Transliteracija | Tarimas (apytikslis) | Paaiškinimas / pavyzdys |
|---|---|---|---|---|
| A1 | sėdintis žmogus | – | (determinatyvas) | žmogus, vyriškas vardas |
| A2 | sėdintis žmogus su ranka prie burnos | – | (determinatyvas) | valgyti, kalbėti, tylėti |
| D1 | galva su kaklu | tp / ḏp | tep / džep | galva, viršus |
| D2 | veidas | ḥr | her | veidas, viršuje, ant |
| D36 | ranka | ꜥ | ajn | ranka, veikti |
| D58 | koja | b | b | koja, eiti |
| E1 | jau | jḫ | ikh | jautis |
| E9 | antis | sꜣ | sa | antis, sūnus |
| F7 | ragai | wp | up | ragai, atverti |
| G1 | egiptietiškas grifas | ꜣ | alef (gerklinis) | gerklinis balsis, kaip arabų alefas |
| G5 | sakalas ant stiebo | ḥr | hor | Horas |
| G17 | burna | r | r | burna, kalbėti |
| G43 | vištiena | w | u / v | vandeninis paukštis, jis |
| I9 | gyvatė | ḏ | dž | gyvatė, ištarti |
| I10 | kobra | ḏ | dž | kobra, dieviškas |
| M17 | nendrių lapas | j | i / y | nendrė, aš |
| M22 | papiruso stiebas | s | s | papirusas, žolė |
| N35 | vanduo | n | n | vanduo, upė |
| N37 | tvenkinys | š | š | ežeras, tvenkinys |
| O1 | namas | pr | per | namas, išorė |
| O4 | troba su durimis | ḥ | h | troba |
| Q3 | kilimėlis | p | p | kilimas, matas |
| R4 | altorius | ḫ | kh (kaip Bach) | altorius, šventykla |
| R8 | vėliavėlė su plunksna | nṯr | netjer | dievas |
| S29 | durklas | s | s | durklas, pjauti |
| U1 | pjautuvas | mꜣ | ma | pjauti, matyti |
| V28 | virvė | ḥ | h | virvė, diena |
| V31 | krepšelis | nb | neb | krepšys, kiekvienas |
| X1 | duonos kepalas | t | t | duona, tu |
| Z1 | brūkšnys | – | (determinatyvas) | vienetas, daiktas |
Papildomi dažni ženklai ir kombinacijos
| Ženklas | Transliteracija | Tarimas | Pastabos |
|---|---|---|---|
| ꜣ | ꜣ | alef | gerklinis balsis, dažnai dingsta vėlesniais periodais |
| ꜥ | ꜥ | ajn | gilus gerklinis priebalsis |
| ḥ | ḥ | stiprus h | iš gerklės, kaip arabų „ḥ“ |
| ḫ | ḫ | kh | kaip vokiečių „ch“ Bach |
| ẖ | ẖ | minkštas kh | dažnai vėlyvuose tekstuose |
| ṯ | ṯ | č | afrikata, panaši į č |
| ḏ | ḏ | dž | afrikata, panaši į dž |
| š | š | š | kaip lietuvių š |
| q | q | k | gilus k, iš gerklės |
Ši lentelė – standartinė egiptologijos pradžiai. Kai kurie garsai vėlyvuose perioduose keitėsi (pvz., ꜣ ir ꜥ dažnai tapo balsiais), todėl senovės tarimas rekonstruojamas apytiksliai. Jei nori, galiu paaiškinti konkrečius hieroglifus ar išversti žodį naudojant šią sistemą. Pavyzdžiui, Nut knygos pavadinimas snṯ n šmsw sbꜣw skaitomas maždaug „senet en shemsu seba-u“ – „žvaigždžių eigos pagrindai“.