Balbalė (sumeriškai bal-bal-e) yra specifinis senovės Mesopotamijos poetinis ir muzikinis žanras, kilęs iš Sumerijos ir datuojamas III–II tūkst. pr. Kr. Tai ne šiaip „dainelė“ ar „himnas“, o labai aiškiai atpažįstamas ritminis, kartojimais paremtas giesmės tipas, atliktas su muzikiniais instrumentais ir skirtas dievams, ypač Inanai ir Dumuzidui. Pats žodis balbalė greičiausiai reiškia „kartojama giesmė“, „refreninė daina“ — tai nurodo į būdingą struktūrą, kurioje ištisos eilutės ar jų dalys kartojamos du, tris ar net keturis kartus, sukuriant muzikinį pulsą ir ritualinį transą.
Balbalės buvo atliekamos šventyklose, dažniausiai šventinių procesijų, vestuvinių ritualų, derliaus švenčių ar meilės–vaisingumo ceremonijų metu. Dauguma išlikusių balbalė tekstų yra susiję su Inanos ir Dumuzido mitiniu ryšiu — meilės, erotikos, derlingumo ir karališkosios santuokos temomis. Šiuose tekstuose juntamas ypatingas žaismingumas, intymumas, muzikalumas, o kartais ir atviras erotizmas. Balbalės buvo kuriamos profesionalių šventyklų poetų ir muzikantų, o jų atlikimas buvo svarbi kulto dalis, padedanti „pažadinti“ dievų palankumą ir palaikyti kosminę bei žemišką tvarką.
Išlikusios žymiausios balbalės pasaulyje yra:
- Balbalės Inanai ir Dumuzidui (A–H ciklas), (Inanos himnai / Dumuzido–Inanos dainos) – garsiausias ir didžiausias balbalė rinkinys, vaizduojantis meilę, erotiką, derlingumą ir vestuvinius ritualus.
- Balbalės Utu dievui (Utu himnai / Šamašo dainos) – šviesos ir teisingumo dievui skirtos giesmės, kuriose kartojimas naudojamas kaip maldos ir šviesos kvietimo forma.
- Balbalės Ningirsui (Ningirsu himnai / Karo dievo balbalės) – karo ir miesto globėjo dievui skirtos ritminės giesmės, atliktos per karines procesijas.
- Balbalės Ninisinos (Ninisinos himnai / Gydymo deivės balbalės) – gydymo deivei skirtos giesmės, kuriose kartojimas veikė kaip maginis gydymo ritmas.
- Balbalės Enliliui (Enlilio himnai / Didžiojo Kalno giesmės) – šventyklų ceremonijose naudotos refreninės giesmės, šlovinančios Didįjį Kalną.
- Balbalės Šara dievui (Šaros himnai / Meilės dievo balbalės) – meilės ir švelnumo tematikos giesmės, artimos Dumuzido tradicijai.