Pierre Bayle (lietuviškai – Pjeras Bailis) buvo XVII a. pabaigos–XVIII a. pradžios prancūzų filosofas, skeptikas ir vienas ryškiausių ankstyvojo Apšvietos mąstytojų. Jis gimė 1647 m. Prancūzijoje, protestantų šeimoje, studijavo teologiją, bet greitai nusivylė dogmatizmu ir perėjo prie filosofijos bei istorijos. Dėl religinio persekiojimo turėjo bėgti į Nyderlandus, kur praleido didžiąją gyvenimo dalį ir tapo vienu įtakingiausių Roterdamo intelektualų. Bailis garsėjo nepaprastu erudicijos kiekiu, gebėjimu analizuoti religines doktrinas šaltu protu ir drąsa kelti klausimus, kurių vengė net jo laikų laisvamanytojai. Jis buvo skeptikas ne ta prasme, kad niekuo netikėjo, bet ta prasme, kad manė: žmogaus protas yra ribotas, o teologiniai ginčai dažniausiai neįrodo nieko, tik atskleidžia prieštaravimus. Jo asmenybė buvo santūri, racionali, bet kartu nepaprastai aštri – jis kritikavo fanatizmą, religinę netoleranciją ir dogmatizmą, teigdamas, kad moralė gali egzistuoti ir be religijos.
Pjero Bailio pagrindiniai kūriniai
1. Dictionnaire historique et critique (1697) – „Istorinis ir kritinis žodynas“
Didžiausias ir svarbiausias Bailio darbas. Tai keturtomis enciklopedija, kurioje jis pateikia šimtus biografijų, istorinių komentarų ir filosofinių pastabų. Pagrindinis tekstas atrodo nuosaikus, bet išnašos — radikaliai skeptiškos, kupinos ironijos ir loginių analizių. Šis žodynas tapo Apšvietos epochos intelektualų pagrindiniu įrankiu, formavusiu kritinį mąstymą, religijos kritiką ir tolerancijos idėją.
2. Pensées diverses sur la comète (1682) – „Įvairios mintys apie kometą“
Parašyta po kometos pasirodymo, kurį daugelis laikė Dievo bausmės ženklu. Bailis parodo, kad prietarai kyla iš baimės, o ne iš religijos. Jis teigia, kad moralė nepriklauso nuo tikėjimo: yra dorų ateistų ir nedorų tikinčiųjų. Tai vienas pirmųjų modernių tekstų, argumentuojančių, kad visuomenė gali būti morali ir be religijos.
3. Commentaire philosophique (1686) – „Filosofinis komentaras“
Gynyba sąžinės laisvei ir argumentai prieš religinę prievartą. Parašyta po Nanto edikto panaikinimo, kai protestantai buvo persekiojami. Bailis teigia, kad tikėjimas negali būti primestas, nes tikėjimo aktas yra vidinis ir laisvas. Šis veikalas padėjo suformuoti modernią religinės tolerancijos sampratą.
4. Nouvelles de la République des Lettres (1684–1687) – „Laiškų respublikos naujienos“
Pirmasis Europos literatūrinis-filosofinis žurnalas, kurį Bailis įkūrė ir redagavo. Jame jis recenzavo knygas, aptarė naujas idėjas ir kritikavo intelektualinį fanatizmą. Tai buvo pirmasis bandymas sukurti tarptautinę „mąstytojų respubliką“, kur idėjos keliauja laisvai, nepaisant religinių ar politinių ribų.
5. Réponse aux questions d’un provincial (1704) – „Atsakymai provincijos gyventojo klausimams“
Poleminis tekstas, kuriame Bailis gina savo metodą ir „Istorinio ir kritinio žodyno“ stilių. Jis aiškina, kad jo tikslas nėra griauti religiją, o parodyti jos prieštaravimus ir ribas. Tai svarbus veikalas norint suprasti jo skeptišką filosofinę laikyseną.