Visuomenės istorijoje pagreitį nuolat suteikdavo asmenybės ir judėjimai, siekiantys ne tik asmeninės naudos, bet ir bendrosios gerovės. Vienas iš pagrindinių įrankių šiam tikslui pasiekti yra filantropija. Nors dažnai painiojama su paprasta labdara, filantropija yra kur kas gilesnis ir sistemiškesnis reiškinys, siekiantis ne tik palengvinti skurdą, bet ir pašalinti jo priežastis per švietimą, mokslą ir socialines reformas.
Terminas filantropija kildinamas iš senovės graikų kalbos žodžio φιλανθρωπία (philanthropia). Jį sudaro du dėmenys:
- φίλος (philos) – mylintis, draugas;
- ἄνθρωπος (anthropos) – žmogus.
Pažodžiui šis žodis reiškia „meilę žmonijai“. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Eschilo tragedijose) jis buvo vartojamas apibūdinti dieviškąją meilę, skatinančią padėti žmonėms. Viduramžiais ši sąvoka buvo glaudžiai susijusi su krikščioniškuoju gailestingumu (caritas), tačiau Apšvietos laikotarpiu (XVIII a.) ji įgavo pasaulietinę prasmę – kaip sąmoningas darbas visuomenės tobulinimo labui.
Šiuolaikinė reikšmė akcentuoja sistemiškumą. Jei labdara yra emocinis atsakas į neatidėliotiną kančią (pvz., maisto davimas alkstančiam), tai filantropija yra strateginis mąstymas (pvz., lėšų skyrimas žemės ūkio tyrimams, kad alkio problema būtų išspręsta visame regione).
Filantropija pasireiškia ne tik piniginėmis aukomis, bet ir asmeniniu indėliu:
- Socialinės investicijos: Universitetų, bibliotekų, ligoninių ir tyrimų centrų steigimas.
- Savanoriavimas: Savo laiko ir ekspertinių žinių (teisinių, medicininių, inžinerinių) dovanojimas visuomeninėms organizacijoms.
- Socialinis reformizmas: Lėšų ir energijos skyrimas įstatymų keitimui, siekiant apsaugoti pažeidžiamas grupes (pvz., Jane Addams kova už moterų teises Čikagoje).
Archyvinė istorija mini asmenybes, kurios savo turtą ir gyvenimą paskyrė struktūriniams pokyčiams:
- Andrew Carnegie (1835–1919): Plieno magnatas, išleidęs knygą „Gospel of Wealth“. Jis teigė, kad turtingas žmogus privalo panaudoti savo turtą visuomenės labui. Jo lėšomis visame pasaulyje buvo įkurta daugiau nei 2500 viešųjų bibliotekų.
- Jane Addams (1860–1935): Kaip minėta anksčiau, ji praktikavo „gyvąją filantropiją“. Įkūrusi „Hull House“, ji ne tik teikė pagalbą, bet ir kūrė socialinę infrastruktūrą imigrantams, tiesiogiai dalyvaudama sprendžiant prostitucijos ir vaikų išnaudojimo problemas.
- John D. Rockefeller (1839–1937): Jis įkūrė vieną didžiausių pasaulyje privačių fondų, kuris padėjo beveik visiškai išnaikinti tam tikras ligas (pvz., ankilostomozę) ir modernizavo medicinos mokslą.
- George Peabody (1795–1869): Dažnai vadinamas „moderniosios filantropijos tėvu“, jis pirmasis pradėjo masiškai investuoti į vargšų būstus ir švietimo fondus, padėdamas pamatus tam, kaip šiandien veikia labdaros fondai.
Modernioji filantropija pasižymi globalumu ir technologiniu požiūriu į problemų sprendimą:
- Bill ir Melinda Gates: Per savo fondą (Bill & Melinda Gates Foundation) jie sutelkė dėmesį į globalią sveikatą ir vakcinaciją. Jų tikslas – visiškai išnaikinti poliomielitą bei sumažinti mirštamumą nuo maliarijos ir ŽIV/AIDS. Tai didžiausias privatus filantropinis fondas istorijoje, veikiantis kaip verslo struktūra siekiant maksimalaus efektyvumo.
- Warren Buffett: Vienas sėkmingiausių visų laikų investuotojų, pasižymėjęs istoriniu pažadu: jis įsipareigojo po mirties 99% savo turto atiduoti filantropijai. Kartu su Gatesais jis įkūrė judėjimą „The Giving Pledge“, kuris skatina milijardierius visame pasaulyje dar gyviems esant paskirti didžiąją dalį savo turtų labdarai.
- MacKenzie Scott: Po skyrybų su „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu, ji pasirinko itin skaidrų ir greitą filantropijos modelį. Ji skiria milijardus dolerių tiesiogiai mažoms pelno nesiekiančioms organizacijoms, moterų teisių grupėms ir istoriniams juodaodžių koledžams, suteikdama jiems visišką laisvę naudoti lėšas ten, kur jų labiausiai reikia.
- Yvon Chouinard: Prekės ženklo „Patagonia“ įkūrėjas 2022 m. priėmė precedento neturintį sprendimą – jis perleido visą savo įmonę (vertinamą 3 mlrd. USD) specialiai sukurtam fondui. Visas įmonės pelnas dabar skiriamas išskirtinai kovai su klimato kaita ir gamtos apsaugai. Jo šūkis: „Dabar Žemė yra mūsų vienintelis akcininkas“.
Filantropija nėra tiesiog turto dalybos; tai vizija apie geresnę visuomenę. Ji reikalauja ne tik atviros širdies, bet ir aštraus proto, gebančio įžvelgti socialinių problemų šaknis ir drąsos jas keisti.