„Jokių kompromisų su vergija“ (angl. No Compromise with Slavery) – tai 1854 m. išleistas radikalus abolicionistinis pamfletas ir viešų kalbų rinkinys, kuriame autorius William Lloyd Garrison išdėstė savo bekompromisę kovos strategiją. Būdamas ne tik judėjimo lyderis, bet ir „moralinio įtikinėjimo“ (moral suasion) pradininkas, Garrisonas šiame kūrinyje atmetė bet kokius politinius susitarimus, deklaruodamas, kad vergija nėra tiesiog įstatyminė problema, o fundamentalus religinis nusikaltimas ir „sandoris su pragaru“, kurio neįmanoma pateisinti jokiais kompromisais.
Asmenys ir idėjinės srovės
- William Lloyd Garrison: Radikalus abolicionistas, laikraščio „The Liberator“ įkūrėjas.
- Abolicionistai: Judėjimas, siekęs neatidėliotino ir visiško vergijos panaikinimo be jokių išpirkų.
- Religiniai oponentai: Garrisonas griežtai kritikavo dvasininkus, kurie bandė sutaikyti Biblijos mokymą su vergvaldyste, vadindamas juos „vilkais avies kailyje“.
XIX a. viduryje JAV politinė atmosfera buvo persisunkusi kompromisais. 1850 m. Kompromisas ir Pabėgusių vergų įstatymas (Fugitive Slave Act) vertė Šiaurės gyventojus tapti vergvaldžių talkininkais. Daugelis religinių bendruomenių bandė išlaikyti taiką, vengdamos aštrių diskusijų apie vergiją, kad nesuskaldytų savo bažnyčių. Garrisonas į tai reagavo su įniršiu, teigdamas, kad bet koks delsimas ar nuolaida yra nusikaltimas prieš Dievą ir žmogų.
Garrisono pamfletas „No Compromise with Slavery“ rėmėsi keliomis fundamentaliomis nuostatomis:
- Neatidėliotinas panaikinimas (Immediatism): Garrisonas atmetė bet kokius planus apie laipsnišką vergų išlaisvinimą. Jis teigė, kad jei vergija yra nuodėmė, jos reikia atsisakyti tuoj pat, kaip ir vagystės ar žmogžudystės.
- Konstitucija kaip „sutartis su mirtimi“: Jis garsiai deklaravo, kad JAV Konstitucija, leidžianti vergiją, yra moraliai supuvusi. Jis net viešai sudegino Konstitucijos kopiją, šaukdamas: „Taip žūsta visos sutartys su pragaru!“.
- Religinė kritika: Didelė pamfleto dalis skirta bažnyčios veidmainystei. Garrisonas teigė, kad bažnyčia, kuri priima vergvaldžių pinigus, pati tampa vergvaldystės sistemos dalimi. Jis ragino tikruosius krikščionis „išeiti iš tokių bažnyčių“ (Come-outerism).
Pasak Garrisono, oficialioji Bažnyčia buvo didžiausia kliūtis laisvei.
- Sprendimas: Garrisonas pasisakė už visišką moralinį atsiribojimą. Jis nusprendė, kad jei religinė bendruomenė neturi drąsos pasmerkti vergijos, ji nėra verta pagarbos.
- Nuspręsta: Abolicionistai turi veikti už bažnyčios ir net už korumpuotos politinės sistemos ribų, remdamiesi tik „aukštesniuoju įstatymu“ (Higher Law) – Dievo tiesa, užrašyta žmogaus sąžinėje.
10 citatų iš William Lloyd Garrison kūrinio
- „Aš nesileisiu į kompromisus su nuodėme; aš neprašysiu laiko tam, kas turi būti sunaikinta tuoj pat.“
- „Vergija yra nusikaltimas prieš Dievą, todėl bet koks įstatymas, ją palaikantis, yra niekinis nuo pat jo sukūrimo akimirkos.“
- „Aš esu rimtas – aš netylėsiu – aš neatsiprašinėsiu – aš neatsitrauksiu nė per colį – ir aš būsiu išgirstas!“
- „Bažnyčia, kuri savo altoriuose randa vietos vergvaldžiui, neturi vietos Kristui.“
- „Nėra tokio dalyko kaip ‘geras vergvaldys’, kaip nėra tokio dalyko kaip ‘teisinga vagystė’.“
- „Mes skelbiame karą ne žmonėms, o sistemai, kuri paverčia žmogų gyvuliu, o krikščionį – tironu.“
- „Geriau tegu žlunga sąjunga ir sudega Konstitucija, nei viena grandinė lieka ant nekalto žmogaus kojų.“
- „Pasaulis yra mano šalis, o visa žmonija – mano broliai.“
- „Tyla prieš neteisybę yra balsas už tironą; neutralumas vergijos klausimu yra tarnystė velniui.“
- „Teisingumas nežino kompromisų; laisvė nėra derėjimosi objektas.“
Garrisono darbas „Jokių kompromisų su vergija“ visiškai pakeitė abolicionizmo kryptį – iš nuosaikaus politinio judėjimo jis tapo radikalia moraline jėga. Garrisonas privertė kiekvieną amerikietį, o ypač tikintįjį, pažvelgti į veidrodį ir paklausti: „Ar mano tyla nėra kito žmogaus grandinė?“. Jo bekompromisė laikysena galiausiai padėjo pamatus intelektualiniam lūžiui, vedusiam į pilietinį karą ir vergijos pabaigą.