The Slavery Question (1854) – liet. Vergijos klausimas. šis John Lawrence darbas yra itin aštrus moralinis ir religinis traktatas, parašytas tuo metu, kai Amerika buvo atsidūrusi ant pilietinio karo slenksčio, o krikščionių bažnyčios viduje vyko skausmingas skilimas dėl požiūrio į žmogaus vergiją.
Traktatas pasirodė 1854 m. – tai metai, kai JAV buvo priimtas Kanzaso-Nebraskos aktas, leidęs vergijos plėtrą. Tuo metu vergijos šalininkai Pietuose dažnai cituodavo Šventąjį Raštą (pavyzdžiui, Pauliaus laiškus), siekdami įrodyti, kad vergija yra Dievo palaiminta institucija. John Lawrence, būdamas Jungtinės brolių Kristuje bažnyčios (United Brethren in Christ) narys, pasiryžo intelektualiai ir dvasine prasme sutriuškinti šiuos argumentus.
John Lawrence savo kūrinyje nagrinėja vergiją per tris pagrindines prizmes:
- Vergija kaip „didžioji nuodėmė“: Autorius argumentuoja, kad vergija yra esminis Dievo įstatymo pažeidimas, nes ji pavagia iš žmogaus jo asmenybę ir paverčia jį „daiktu“. Jis teigia, kad negali būti jokio „krikščioniško vergovės varianto“.
- Biblijos interpretacija: Tai viena svarbiausių dalių. Lawrence sistemingai paneigia pietiečių teologų argumentus. Jis aiškina, kad hebrajų vergija Senajame Testamente buvo labiau panaši į sutartinę tarnystę su daugybe teisių, o ne į žiaurią Amerikos rasinę vergiją, kurią jis vadino „barbariška“.
- Bažnyčios atsakomybė: Lawrence negailestingai kritikuoja didžiąsias krikščioniškas konfesijas (ypač metodistus ir presbiterionus) už jų tylėjimą arba tiesioginį bendradarbiavimą su vergvaldžiais. Jis teigia, kad bažnyčia, kuri nepasisako prieš vergiją, praranda teisę vadintis Kristaus bažnyčia.
Pasak Lawrence, Bažnyčia buvo tapusi „didžiausia vergijos tvirtove“. Jis rašo, kad:
- Pietų bažnyčios: Atvirai gynė vergiją kaip „civilizuojančią priemonę“.
- Šiaurės bažnyčios: Dažnai stengėsi išlaikyti „neutralumą“, bijodamos suskaldyti bendruomenes, tačiau Lawrence tokį neutralumą laikė bendrininkavimu su nusikaltimu.
- Sprendimas: Autorius ragino visas krikščionių bendruomenes ekskomunikuoti (pašalinti) vergvaldžius iš savo narių tarpų, teigdamas, kad krikščionybė ir vergvaldystė yra absoliučiai nesuderinami dalykai.
10 citatų iš John Lawrence kūrinio
- „Vergija yra ne kas kita, kaip nuolatinė vagystė – žmogaus laiko, jėgų ir pačios jo sielos pasisavinimas.“
- „Jei krikščionybė yra tiesa, tai vergija yra melas; jos negali egzistuoti vienoje širdyje.“
- „Baisiausia šventvagystė yra bandymas paversti Bibliją vergvaldžio botago pateisinimu.“
- „Bažnyčia, kuri tyli prieš engiamojo šauksmą, tarnauja ne Dievui, o tironijai.“
- „Nėra tokio Biblijos teksto, kuris leistų paversti Dievo paveikslu sukurtą žmogų parduodama preke.“
- „Mes privalome rinktis: arba išvalyti bažnyčią nuo vergijos dėmės, arba stebėti, kaip ji sugriūna po savo veidmainystės svoriu.“
- „Vergvaldys krikščionis yra toks pat oksimoronas kaip ir pamaldus plėšikas.“
- „Laisvė yra prigimtinė žmogaus teisė, kurią jam suteikė Kūrėjas, ir jokia įstatymų leidyba negali jos atimti be nusikaltimo prieš Dangų.“
- „Tie, kurie cituoja Abraomą vergijai pateisinti, pamiršta, kad gyvename po meilės ir lygybės įstatymu, kurį atnešė Kristus.“
- „Ši tauta negalės ilgai išlikti, jei viena ranka laikys laisvės deklaraciją, o kita – vergo grandinę.“
John Lawrence traktatas buvo religinis manifestas. Jis įrodė, kad kova prieš vergiją JAV nebuvo tik ekonominis ar politinis ginčas, bet fundamentali kova už krikščionybės moralinį vientisumą. Lawrence darbas padėjo suformuoti abolicionistinį judėjimą kaip dvasinį kryžiaus žygį.