Kas yra krapulė?

Jei didieji pragaro kunigaikščiai, tokie kaip Liuciferis ar Astarotas, simbolizuoja intelektualią puikybę ir valdžią, tai Krapulė atstovauja pačiai žemiausiai, „nešvariausiai“ demonų kasta. Šis demonas pirmą kartą plačiai nuskambėjo 1816 metais, kai Prancūzijos Pikardijos regione esančiame Teiji (Teilly) miestelyje jis, kartu su demonais Zozo ir Mimi, apsėdo jauną merginą.

1. Vardo etimologija ir rupūžės simbolika

Vardas Crapoulet yra mažybinė prancūziško žodžio crapaud (rupūžė) forma. Viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Europoje rupūžė nebuvo tiesiog amfibija – tai buvo padaras, neatsiejamas nuo tamsiosios magijos:

• Nuodai ir nešvara: Tikėta, kad rupūžės gaminasi nuodus iš žemės garų ir purvo.
• Raganų pagalbininkė: Manyta, kad raganos laiko rupūžes kaip savo „familiarus“ (dvasias-pagalbininkes), maitina jas savo krauju ir naudoja burtams.
• Krapulės esmė: Pavadindamas demoną šiuo vardu, J. Collin de Plancy pabrėžė jo prigimtį – tai padaras, kuris gyvuoja ten, kur yra puvėsis, drėgmė ir moralinis nuosmukis.

2. Veikla ir apsėdimo metodai

1816 m. įvykiai Teiji parodė, kad Krapulė yra „praktinių“ kančių meistras. Kol Zozo manipuliavo merginos kalba ir protu, Krapulė buvo atsakingas už fizinį pasibjaurėjimą:

• Gyvuliškas elgesys: Krapulės veikiama auka prarasdavo žmogišką orumą – pradėdavo šliaužioti pilvu, leisti karkiančius garsus (panašius į rupūžės kurkimą) ir bjaurėtis bet kokiu švaros ar šventumo šaltiniu.
• Materializacija: Kai kuriuose liudijimuose teigiama, kad per egzorcizmo seansus aplink apsėstąjį kambaryje pasklisdavo nepaaiškinamas pelkių ar stovinčio vandens kvapas.
• Pajuoka: Kaip ir jo bendražygis Zozo, Krapulė garsėjo savo polinkiu tyčiotis iš dvasininkų. Jo vardas buvo naudojamas kaip pajuokos įrankis, rodantis, kad net ir „menkas“ demonas gali įveikti žmogaus valią.

3. Krapulė „Pragaro žodyne“

J. Collin de Plancy savo garsiajame darbe (Dictionnaire Infernal) Krapulę mini ne kaip galingą valdovą, o kaip erzinančią dvasią (esprit follet).

• Demonų hierarchijoje jis priskiriamas prie tų, kurie neturi ambicijų valdyti pasaulio, tačiau mėgaujasi keldami chaosą šeimose ir mažose bendruomenėse.
• Jis vaizduojamas kaip bjauri, nedidelė būtybė, kurią lengva nuvertinti dėl jos išvaizdos, tačiau būtent tame slypi jo pavojus – žmogus nepastebi, kaip pamažu pasiduoda moraliniam apsileidimui, kurį kursto ši dvasia.

4. Kultūrinė reikšmė

Šiandien Krapulė simbolizuoja tam tikrą „estetinį blogį“. Tai bjaurasties, kurią norisi nusipratyti, bet kuri prilimpa tarsi purvas, personifikacija. Jei Zozo tapo populiariosios kultūros ir spiritizmo lentelių žvaigžde, Krapulė išliko tamsiuose senovinių knygų puslapiuose kaip priminimas apie laikus, kai kiekviena rupūžė po slenksčiu galėjo būti laikoma užmaskuotu demonu.

Krapulės „vizitinė kortelė“:

• Sritis: Fizinis apsėdimas, nešvara, šleikštulys.
• Simbolis: Rupūžė.
• Garsiausias pasirodymas: 1816 m., Prancūzija.
• Pagrindinė savybė: Gebėjimas paversti žmogų gyvuliu.