Tamara (hebrajiškai תָּמָר, Tāmār) – „palmė“. Aukšta, tiesi, vaisinga, karščio atspari ir ilgai gyvenanti – visi šie žodžiai tinka ir medžiui, ir moteriai, kuri tapo viena drąsiausių, protingiausių ir tragiškiausių Senojo Testamento figūrų. Ji nebuvo izraelitė, greičiausiai kanaanitė, tačiau įėjo į Mesijo giminės liniją ir buvo įrašyta į Jėzaus genealogiją (Mt 1,3).
Trumpa, bet griaunanti biografija (Pr 38)
- Jauna mergina ištekinama už Judo vyriausio sūnaus Ėro.
Ėras miršta jaunas, „nes buvo piktas Viešpaties akyse“. - Pagal levirato paprotį pereina antrajam Judos sūnui – Onanui.
Onanas atsisako jai duoti vaiką ir taip pat miršta. - Judas pažada jai trečiąjį sūnų Šelą, kai šis užaugs, bet meluoja – bijo, kad ir Šela numirs.
Tamara lieka našlė, bevaikė, be teisių, be ateities, užrakinta tėvo namuose. - Tamara nusprendžia veikti pati.
Sužinojusi, kad Judas keliauja į Timną avikirpės šventei, nusivelka našlės drabužius, užsidengia veidą, atsisėda prie kelio kryžkelės Enaime ir apsimeta šventyklos paleistuve (hebr. קְדֵשָׁה). - Judas, manydamas, kad tai paprasta kekšė, pasiūlo ožiuką už naktį.
Tamara paprašo užstato: antspaudą, virvelę ir lazdą – visus asmens tapatybės ženklus. Judas palieka ir išeina. - Po trijų mėnesių pasigirsta: „Tamara paleistuvauja ir pastojo!“
Judas, kaip šeimos galva, įsako: „Išveskite ją ir sudeginkite!“ (tokia buvo bausmė už neištikimybę sužadėtinės statusu). - Tamara atsiunčia Judui jo paties daiktus su žodžiais:
„Nuo vyro, kuriam priklauso šie daiktai, aš nėščia. Pažiūrėk, kieno čia antspaudas, virvelė ir lazda?“ (Pr 38,25).
Judas atpažįsta ir ištaria vieną garsiausių atsiprašymų Biblijoje:
„Ji teisesnė už mane“ (צָדְקָה מִמֶּנִּי). - Tamara pagimdo dvynius: Peresą ir Zerachą.
Peresas („plyšys“, „pralaužimas“) pralaužia kelią ir tampa Dovydo bei Jėzaus protėviu.
Kodėl Tamara – ne auka, o herojė
- Ji padarė tai, ką turėjo padaryti vyrai, bet jie atsisakė:
- išsaugojo Judo giminę,
- apgynė savo kaip našlės teises,
- rizikavo gyvybe (sudeginimas), kad išpranašauta mirtimi, kad įvykdytų Dievo planą.
Rabiniškoje tradicijoje ji laikoma proselyte (atsivertusiąja) ir net pranaše – esą ji žinojo, kad iš jos giminės ateis Mesijas. Krikščioniškoje tradicijoje minima tarp „tikėjimo moterų“ (Hbr 11 ir Jokūbo 2 netiesiogiai).
Charakteris keturiais bruošais
- Drąsi – vienintelė moteris Biblijoje, kuri pati inicijuoja levirato pareigos įvykdymą.
- Protinga – planas su užstatu tobulas, teisinis įrodymas.
- Teisinga – nekerštauja, tik reikalauja to, kas jai priklauso pagal Įstatymą.
- Tyli – visoje istorijoje ji neištaria nė vieno žodžio iki paskutinės akimirkos, kai pasako viską trimis daiktais.
Vardas išsipildė
Palmė (tāmār) auga dykumoje, bet duoda saldžiausius vaisius.
Tamara gyveno „dykumoje“ – našlystėje, paniekoje, užmirštyje, bet davė vaisių, kuris tapo karalių ir Mesijo šaknimi.
Ji yra vienintelė moteris Senajame Testamente, kurią patriarchas viešai pripažįsta teisesne už save.
Ir vienintelė, kuri savo kūnu ir drąsa pralaužė kelią Gelbėtojui.
Kai Judas pamatė Tamarą, jis neatpažino savo marčios, nes ji buvo užsidengusi veidą. Šis momentas yra labai svarbus, nes vėliau, kai Tamara pateikė Judo paliktus daiktus kaip įrodymą, jis turėjo viešai prisipažinti, kad ji teisi. Tai buvo retas atvejis, kai vyras pripažino moters teisumą prieš visą bendruomenę. Teologai dažnai pabrėžia, kad būtent per šį sudėtingą ir skausmingą įvykį buvo išsaugota Judo giminės linija, iš kurios vėliau kilo karalius Dovydas ir pats Jėzus. Tamara moko mus, kad Dievo planai kartais įgyvendinami per netikėtus, o kartais net šokiruojančius žmonių veiksmus. Jos istorija primena, jog net tada, kai atrodo, kad durys uždarytos, visada yra būdas siekti teisingumo ir išlikti ištikimai savo pašaukimui.