Jogos sūtros (sanskrito k.: Yoga Sūtrāḥ, योगसूत्राः) – vos 195 trumpos, tankios frazės (sūtra), sudarančios pagrindinį klasikinės jogos tekstą. Tradiciškai priskiriamos išminčiui Patandžaliui (datavimas svyruoja nuo II a. pr. Kr. iki IV a. po Kr.). Lietuviškai dažniausiai vadinamos Patandžalio jogos sūtromis arba tiesiog Jogos sūtromis.
Patandžalis ne sukūrė jogą, o perėmė ir sutvarkė tai, kas Indijoje jau šimtmečiais buvo perduodama iš mokytojo mokiniui – miško atsiskyrėlių, klajojančių asketų ir ankstyvųjų upanišadų praktikų patirtį. Jo tikslas buvo vienas ir labai konkretus: parodyti, kaip visiškai nutildyti protą ir atskleisti gryną, neapsiblaususią sąmonę (puruṣa).
Kodėl to reikia? Pagal Patandžalį žmogus kenčia ne todėl, kad pasaulyje trūksta malonumų, o todėl, kad protas nuolat klaidžioja, painioja save su kūnu, emocijomis ir daiktais. Kol citta (protas-sąmonė) šokinėja nuo vieno objekto prie kito – nuo prisiminimo į fantaziją, nuo geismo į baimę – žmogus lieka įkalintas kančios rate (saṃsāra). Kai virpesiai (vṛtti) sustabdomi, išnyksta ir kančia, ir iliuzija, kad „aš“ esu šis kūnas ar šios mintys. Lieka tik grynas stebėtojas – amžinas, laisvas, nepaliečiamas.
Keturios „kojos“ (pāda)
- Samādhi-pāda (Apie susiliejimą) – 51 sūtra
Čia pateikiama pagrindinė definicija:
yogaḥ citta-vṛtti-nirodhaḥ – „Joga yra proto virpesių sustabdymas“.
Aiškinama, kas trukdo protui (penkios kleshos: nežinojimas, egoizmas, geismas, neapykanta, prisirišimas prie gyvenimo) ir kaip jas pašalinti. - Sādhana-pāda (Apie praktikos kelią) – 55 sūtros
Pristatomos dvi praktikos: kriya joga (veiksmo joga) ir garsioji aštanga joga – aštuoni laipteliai: - Yama – santykiai su kitais (ahimsā, satya, asteya, brahmacarya, aparigraha)
- Niyama – savidisciplina (śauca, santoṣa, tapas, svādhyāya, īśvara-praṇidhāna)
- Āsana – stabilios ir patogios pozos
- Prāṇāyāma – kvėpavimo valdymas
- Pratyāhāra – pojūčių atitraukimas
- Dhāraṇā – susitelkimas į vieną tašką
- Dhyāna – nenutrūkstanti meditacija
- Samādhi – visiškas susiliejimas su objektu
- Vibhūti-pāda (Apie antgamtines galias) – 56 sūtros
Aprašomos siddhi – galios, kurios atsiranda praktikuojant tris vidinius laiptelius (saṃyama): levitacija, minties skaitymas, praeities ir ateities matymas, nematomumas ir t. t. Patandžalis ramiai jas išvardija, bet įspėja: tai tik šalutiniai produktai, trukdantys galutiniam tikslui. - Kaivalya-pāda (Apie išsivadavimą) – 34 sūtros
Pabaiga. Kai visos kleshos sunaikintos, sąmonė (puruṣa) visiškai atsiskiria nuo materijos (prakṛti). Tai kaivalya – vienatvė, visiškas nepriklausomas sąmonės buvimas. Daugiau jokių atgimimų. „Padaryta, kas turėjo būti padaryta.“
Kodėl ji tokia svarbi iki šiol?
- Jogos sūtros – klasikinės rāja jogos („karališkosios jogos“) pagrindas. Visos vėlesnės tradicijos (hatha, bhakti, tantra) remiasi šiuo skeletu.
- Kiekviena sūtra tokia trumpa, kad be komentarų dažnai nesuprantama. Svarbiausias komentaras – Vyasos (V a.), vėliau plėtotas Vachaspati Mishros, Bhoja Raja, Shankaros mokinių ir kitų.
- Šiandien Vakaruose dažniausiai skaitoma su Swami Vivekanandos, B.K.S. Iyengaro, T.K.V. Desikacharo ar Georgo Feuersteino komentarais.
Įdomūs dalykai
- Pati pirmoji sūtra – atha yoga anuśāsanam – „Dabar prasideda jogos mokymas“. Žodis atha reiškia, kad joga pradedama tik tada, kai žmogus tikrai pasiruošęs – tai egzistencinis „dabar“.
- Patandžalis mini īśvara – aukščiausiąją būtybę, bet sako, kad net tikėjimas į Dievą yra tik pagalbinė priemonė, o ne tikslas.
- Tekste nėra nė vienos konkrečios asanos aprašymo – tik „stabilu ir patogu“.
195 eilutės, parašytos prieš 1700–2000 metų, išmokė milijonus žmonių, kaip išjungti vidinį triukšmą ir gyventi visiškoje tyloje. Jei nori suprasti, kas yra tikroji joga – pradėk nuo čia. Po vieną sūtrą per dieną – ir užteks viso gyvenimo.
Patandžalio Jogos sūtros
- atha yoga-anuśāsanam
Dabar prasideda jogos mokymas. - yogaś citta-vṛtti-nirodhaḥ
Joga – tai visiškas proto virpesių nuraminimas. - tadā draṣṭuḥ svarūpe’vasthānam
Tuomet stebėtojas lieka savo tikrojoje prigimtyje. - vṛtti-sārūpyam itaratra
Kitais atvejais mes susitapatiname su tais virpesiais. - vṛttayaḥ pañcatayyaḥ kliṣṭā’kliṣṭāḥ
Virpesių yra penkių rūšių – jie gali būti kančios nešantys arba neutralūs. - pramāṇa-viparyaya-vikalpa-nidrā-smṛtayaḥ
Tai: teisingas pažinimas, klaidingas pažinimas, vaizduotė, miegas ir atmintis. - pratyakṣa-anumāna-āgamaḥ pramāṇāni
Teisingą pažinimą duoda trys šaltiniai: tiesioginė patirtis, logika ir patikimi šventi raštai. - viparyayo mithyā-jñānam atad-rūpa-pratiṣṭham
Klaidingas pažinimas – kai daiktą laikome tuo, kuo jis nėra. - śabdajñānānupātī vastu-śūnyo vikalpaḥ
Vaizduotė – žodžiais paremta mintis apie daiktą, kurio realybėje nėra. - abhāva-pratyaya-ālambanā vṛttir nidrā
Miegas – proto būsena, kai jis remiasi į „nebuvimo“ pojūtį. - anubhūta-viṣayāsampramoṣaḥ smṛtiḥ
Atmintis – praeities patyrimas, kurio neiškraipėme ir nepraradome. - abhyāsa-vairāgyābhyāṁ tan-nirodhaḥ
Tų virpesių nuraminimas pasiekiamas nuolatine praktika ir atsietumu. - tatra sthitau yatno’bhyāsaḥ
Praktika – tai pastanga išbūti stabilioje, ramioje būsenoje. - sa tu dīrgha-kāla-nairantarya-satkāra-ādarāsevito dṛḍha-bhūmiḥ
Ji tampa tvirta tada, kai ilgai, be pertraukų ir su meile bei pagarba atliekama. - dṛṣṭa-anuśravika-viṣaya-vitṛṣṇasya vaśīkāra-saṁjñā vairāgyam
Atsietumas – sąmoningas troškimų (tiek žemiškų, tiek dangiškų) atsisakymas. - tat-paraṁ puruṣa-khyāter guṇa-vaitṛṣṇyam
Aukščiausias atsietumas – kai išnyksta net noras pažinti prakṛti savybes (guna). - vitarka-vicāra-ānanda-asmitā-rūpa-anugamāt samprajñātaḥ
Samādhi „su sėkla“ turi keturis lygius: su grubiu objektu, su subtiliu objektu, su palaima ir su grynu „aš esu“ jausmu. - virāma-pratyaya-abhyāsa-pūrvakaḥ saṁskāra-śeṣo’nyaḥ
Kita samādhi „be sėklos“ pasiekiama visiškai sustabdžius mintis – lieka tik latentiniai įspūdžiai. - bhava-pratyayo videha-prakṛti-layānām
Kai kuriems (dievams ar tiems, kurie susiliejo su prakṛti) ji ateina natūraliai. - śraddhā-vīrya-smṛti-samādhi-prajñā-pūrvaka itareṣām
Kitiems žmonėms ji ateina per tikėjimą, energiją, budrų dėmesingumą, susikaupimą ir skvarbią išmintį. - tīvra-saṁvegānām āsannaḥ
Tiems, kurių siekis karštas ir intensyvus, tikslas visai arti. - mṛdu-madhyādhimātratvāt tato’pi viśeṣaḥ
Net ir tarp karštų siekiančiųjų yra skirtumų – silpnas, vidutinis ir stiprus užsidegimas. - īśvara-praṇidhānād vā
Arba (galima pasiekti) visišku atsidavimu Īśvarai (aukščiausiajai Būtybei). - kleśa-karma-vipāka-āśayair apāramṛṣṭaḥ puruṣa-viśeṣa īśvaraḥ
Īśvara – tai ypatinga sąmonė, visiškai neliečiama kančių, karmos vaisių ir latentiškų įspūdžių. - tatra niratiśayaṁ sarvajña-bījam
Joje yra neribotas visų dalykų pažinimo šaltinis. - sa pūrveṣām api guruḥ kālena anavacchedāt
Jis yra ir visų ankstesniųjų mokytojų Mokytojas, nes nėra ribojamas laiko. - tasya vācakaḥ praṇavaḥ
Jo ženklas-vardas – šventasis skiemuo OM. - taj-japas tad-artha-bhāvanam
Jo kartojimas ir gilus prasmės apmąstymas (veda į tikslą). - tataḥ pratyak-cetana-adhigamo’py antarāya-abhāvaś ca
Tuomet atsiranda vidinis suvokimas ir išnyksta visos kliūtys. - vyādhi-styāna-saṁśaya-pramāda-ālasya-avirati-bhrānti-darśana-alabdha-bhūmikatva-anavasthitatvāni citta-vikṣepās te’ntarāyāḥ
Kliūtys, išblaškančios protą: liga, tingumas, abejonė, aplaidumas, vangumas, jutiminiai troškimai, klaidingos pažiūros, nesugebėjimas pasiekti pakopos ir nestabilumas. - duḥkha-daurmanasya-aṅgamejayatva-śvāsa-praśvāsā vikṣepa-sahabhuvaḥ
Joms lydint atsiranda skausmas, neviltis, kūno drebėjimas ir netolygus kvėpavimas. - tat-pratiṣedhārtham eka-tattvābhyāsaḥ
Norint jas pašalinti – praktikuok vieną tiesą (vieno objekto meditacija). - maitrī-karuṇā-muditā-upekṣāṇāṁ sukha-duḥkha-puṇya-apuṇya-viṣayāṇāṁ bhāvanātaś citta-prasādanam
Protas nurimsta, kai ugdomas draugiškumas laimingiems, gailestingumas kenčiantiems, džiaugsmas dėl dorybingų ir abejingumas nedorėliams. - pracchardana-vidhāraṇābhyāṁ vā prāṇasya
Arba iškvepiant ir sulaikant kvėpavimą. - viṣayavatī vā pravṛttir utpannā manasaḥ sthiti-nibandhanī
Arba kai atsiranda ypatingas jutiminis suvokimas, jis tvirtai laiko protą. - viśokā vā jyotiṣmatī
Arba kai praktikuojame liūdesio neturinčią šviesią būseną. - vīta-rāga-viṣayaṁ vā cittam
Arba kai protas remiasi į visiškai atsietą būtybę. - svapna-nidrā-jñāna-ālambanaṁ vā
Arba kai remiamės į tai, ką žinome iš sapno ar gilaus miego. - yathābhimata-dhyānād vā
Arba medituodami į bet kokį mums brangų objektą. - paramāṇu-parama-mahattvānto’sya vaśīkāraḥ
Tokiu būdu proto valdžia apima viską – nuo mažiausios dalelės iki didžiausio dalyko. - kṣīṇa-vṛtter abhijātasyeva maṇer grahītṛ-grahaṇa-grāhyesu tat-stha-tad-añjanatā samāpattiḥ
Kai virpesiai nuslūgsta, protas tampa kaip skaidrus kristalas – visiškai atspindi objektą, suvokėją ir suvokimo procesą. - tatra śabdārtha-jñāna-vikalpaiḥ saṅkīrṇā savitarkā samāpattiḥ
Iš pradžių samādhi „su svarstymu“ – žodžiai, prasmė ir pažinimas dar susipynę. - smṛti-pariśuddhau svarūpa-śūnyeva-artha-mātra-nirbhāsā nirvitarkā
Kai atmintis visiškai apvaloma, lieka tik gryna objekto prasmė – samādhi „be svarstymo“. - etayaiva savicārā nirvicārā ca sūkṣma-viṣayā vyākhyātā
Taip pat paaiškinamos samādhi su subtiliu objektu – su apmąstymu ir be jo. - sūkṣma-viṣayatvaṁ ca-aliṅga-paryavasānam
Subtilus objektas baigiasi nepasireiškusia prakṛti (aliṅga). - tā eva sabījaḥ samādhiḥ
Visos šios samādhi dar turi „sėklą“ (objektą). - nirvicāra-vaiśāradye’dhyātma-prasādaḥ
Kai nirvicāra samādhi tampa visiškai skaidri, atsiranda vidinė ramybė ir tyrumas. - ṛtambharā tatra prajñā
Ten gimsta tiesos nešanti išmintis. - śrutānumāna-prajñābhyām anya-viṣayā viśeṣa-arthatvāt
Ji kitokia negu iš raštingumo ar logikos gauta išmintis – jos objektas ypatingas. - taj-jaḥ saṁskāro’nya-saṁskāra-pratibandhī
Iš jos gimęs įspūdis blokuoja visus kitus įspūdžius. - tasyāpi nirodhe sarva-nirodhān nirbījaḥ samādhiḥ
Kai net šis įspūdis nuraminamas, viskas nurimsta – tai samādhi be sėklos (nirbīja).
II skyrius – Sādhana-pāda (Praktikos kelias)
- tapas-svādhyāya-īśvara-praṇidhānāni kriyā-yogaḥ
Kriya joga susideda iš trijų dalių: asketinės disciplinos (tapas), šventraščių studijavimo ir kartojimo (svādhyāya) bei visiško atsidavimo Aukščiausiajai Būtybei (īśvara-praṇidhāna). - samādhi-bhāvanārthaḥ kleśa-tanū-karaṇārthaś ca
Ji skirta paruošti dirvą samādhi ir susilpninti kliūtis (kleśas). - avidyā-asmitā-rāga-dveṣa-abhiniveśāḥ kleśāḥ
Penkios kliūtys: nežinojimas, egoizmas, geismas, neapykanta, prisirišimas prie gyvenimo (baimė mirti). - avidyā kṣetram uttareṣāṁ prasupta-tanu-vicchinna-udārāṇām
Nežinojimas – visų kitų kliūčių dirva, nesvarbu, miegančios jos, susilpnėjusios, pertrauktos ar visiškai aktyvios. - anityāśuci-duḥkhānātmasu nitya-śuci-sukhātma-khyātir avidyā
Nežinojimas – tai laikyti nepastovų pastoviu, nešvarų švariu, kančią laime, o ne-aš – aš. - dṛg-darśana-śaktyor ekātma-iva-asmitā
Egoizmas – kai stebėtojo galia ir stebėjimo įrankis laikomi vienu ir tuo pačiu. - sukha-anuśayī rāgaḥ
Geismas – prisirišimas prie malonumo patyrimo. - duḥkha-anuśayī dveṣaḥ
Neapykanta – prisirišimas prie skausmo patyrimo. - svarasa-vāhī viduṣo’pi tathā rūḍho’bhiniveśaḥ
Baimė mirti – įgimta srovė, net išminčius ją jaučia, ji teka savaime. - te pratiprasava-heyāḥ sūkṣmāḥ
Subtilias kliūtis galima pašalinti tik grąžinant jas į pradinę būseną (pratiprasava). - dhyāna-heyās tad-vṛttayaḥ
Jų išorinius virpesius galima pašalinti meditacija. - kleśa-mūlaḥ karma-āśayo dṛṣṭa-adṛṣṭa-janma-vedanīyaḥ
Kliūtys – karmos kaupimosi šaknis; jos vaisiai patiriami šiame arba būsimuose gyvenimuose. - sati mūle tad-vipāko jāty-āyur-bhogāḥ
Kol šaknis egzistuoja, ji duoda tris vaisius: gimimo rūšį, gyvenimo trukmę ir patyrimus. - te hlāda-paritāpa-phalāḥ puṇya-apuṇya-hetutvāt
Tie vaisiai – malonumas arba kančia, priklausomai nuo to, ar priežastis dorybinga, ar nedorybinga. - parināma-tāpa-saṁskāra-duḥkhair guṇa-vṛtti-virodhāc ca duḥkham eva sarvaṁ vivekinaḥ
Išminčiui visas gyvenimas – kančia: viskas keičiasi, kelia nerimą, palieka įspūdžius, o trys guna nuolat prieštarauja viena kitai. - heyam duḥkham anāgatam
Būsimoji kančia gali ir turi būti išvengta. - draṣṭṛ-dṛśyayoḥ saṁyogo heya-hetuḥ
Jos priežastis – stebėtojo ir matomojo susijungimas. - prakāśa-kriyā-sthiti-śīlaṁ bhūta-indriya-ātmakaṁ bhoga-apavarga-arthaṁ dṛśyam
Matomasis pasaulis turi tris guna savybes, sudarytas iš elementų ir jutimo organų; jis skirtas patyrimui ir išsivadavimui. - viśeṣa-aviśeṣa-liṅga-mātra-aliṅgāni guṇa-parvāṇi
Prakṛti išsivystymo pakopos: specifinės, nespecifinės, ženklintos ir be ženklo. - draṣṭā dṛśi-mātraḥ śuddhaḥ api pratyaya-anupaśyaḥ
Stebėtojas – grynas sąmoningumas, nors ir atrodo, kad mato proto turinį. - tad-artha eva dṛśyasya-ātmā
Matomasis pasaulis egzistuoja tik stebėtojo labui. - kṛta-arthaṁ prati naṣṭam apy anaṣṭaṁ tad-anya-sādhāraṇatvāt
Kai tikslas įvykdomas, matomasis pasaulis išnyksta stebėtojui, bet lieka kitiems. - sva-svāmi-śaktyoḥ svarūpa-upalabdhi-hetuḥ saṁyogaḥ
Susijungimas kyla todėl, kad valdovas (puruṣa) ir valdomas (prakṛti) supainiojami. - tasya hetur avidyā
To priežastis – nežinojimas. - tad-abhābāt saṁyoga-abhāvo hānaṁ tad dṛśeḥ kaivalyam
Kai nežinojimas išnyksta – išnyksta ir susijungimas. Tai išsivadavimas, kaivalya. - viveka-khyātir aviplavā hāna-upāyaḥ
Priemonė – nenutrūkstanti skiriamoji įžvalga. - tasya saptadhā prānta-bhūmiḥ prajñā
Ta įžvalga turi septynis etapus iki galutinio išsivadavimo. - yoga-aṅga-anuṣṭhānāt aśuddhi-kṣaye jñāna-dīptir ā viveka-khyāteḥ
Atliekant jogos laiptelius, išnyksta nešvarumai ir užsidega skiriamosios įžvalgos šviesa. - yama-niyamāsana-prāṇāyāma-pratyāhāra-dhāraṇā-dhyāna-samādhayo’ṣṭāvaṅgāni
Aštuoni jogos laipteliai: yama, niyama, āsana, prāṇāyāma, pratyāhāra, dhāraṇā, dhyāna, samādhi. - ahimsā-satyāsteya-brahmacaryāparigrahā yamāḥ
Yama susideda iš penkių: nekenkti, tiesos laikymasis, nevogti, skaistumas, ne godumas. - jāti-deśa-kāla-samayān avacchinnāḥ sārvabhaumā mahāvratam
Šie įžadai yra didieji, visuotiniai – jų negalima riboti nei kilme, nei vieta, nei laiku, nei aplinkybėmis. - śauca-santoṣa-tapas-svādhyāyeśvara-praṇidhānāni niyamāḥ
Niyama: švara, pasitenkinimas, asketinė disciplina, šventraščių studijos, atsidavimas Īśvarai. - vitarka-bādhane pratipakṣa-bhāvanam
Kai kyla žalingos mintys – reikia iškart ugdyti priešingas. - vitarkā hiṁsādayaḥ kṛta-kārita-anumoditā lobha-krodha-moha-pūrvakā mṛdu-madhyādhimātrā duḥkhājñānānanta-phalā iti pratipakṣa-bhāvanam
Žalingos mintys (smurtas ir kt.) gali būti daromos pačiam, leidžiamos kitam arba džiaugiamasi kitų darbu; jas skatina godumas, pyktis ar kvailumas; jos būna silpnos, vidutinės ar stiprios – visada duoda begalinius skausmo ir nežinojimo vaisius. Todėl reikia galvoti priešingai. - ahimsā-pratiṣṭhāyāṁ tat-sannidhau vaira-tyāgaḥ
Kai tvirtai įsitvirtini nekenkime – net priešai šalia tavęs atsisako priešiškumo. - satya-pratiṣṭhāyāṁ kriyā-phalāśrayatvam
Kai tvirtai įsitvirtini tiesoje – tavo žodžiai ir veiksmai tampa realybe. - asteya-pratiṣṭhāyāṁ sarva-ratna-upasthānam
Kai tvirtai įsitvirtini nevogime – visi turtai patys ateina pas tave. - brahmacarya-pratiṣṭhāyāṁ vīrya-lābhaḥ
Kai tvirtai įsitvirtini skaistume – įgyji didžiulę gyvybinę energiją. - aparigraha-sthairye janma-kathantā-sambodhaḥ
Kai tvirtai įsitvirtini negodume – supranti, kodėl ir kaip gimstama. - śauca-svāṅga-jugupsā parair asaṁsargaḥ
Išorinė švara apsaugo nuo prisirišimo prie kūno ir nuo nereikalingų kontaktų su kitais. - sattva-śuddhi-saumanasya-ekāgryendriya-jayātma-darśana-yogyatvāni ca
Vidinė švara duoda proto tyrumą, linksmumą, vienakryptį dėmesį, jutimo organų valdymą ir pasiruošimą savęs pažinimui. - santoṣāt anuttamaḥ sukha-lābhaḥ
Iš pasitenkinimo gimsta neprilygstama laimė. - kāya-indriya-siddhir aśuddhi-kṣayāt tapasaḥ
Iš asketinės disciplinos (tapas) – kūno ir jutimo organų tobulumas. - svādhyāyād iṣṭa-devatā-samprayogaḥ
Iš šventraščių kartojimo – susitikimas su pasirinkta dievybe. - samādhi-sिद्धir īśvara-praṇidhānāt
Iš atsidavimo Īśvarai – samādhi pasiekimas. - sthira-sukham āsanam
Āsana – tai stabili ir patogi padėtis. - prayatna-śaithilyānanta-samāpattibhyām
Ji pasiekiama atpalaiduojant pastangas ir susiliejant su begalybe. - tato dvandvānabhighātaḥ
Tuomet nebeveikia priešingybės (šaltis-karštis, alkis-troškulys ir kt.). - tasmin sati śvāsa-praśvāsayor gati-vicchedaḥ prāṇāyāmaḥ
Kai āsana įvaldyta – prāṇāyāma: kvėpavimo judesių (įkvėpimo ir iškvėpimo) sustabdymas. - bāhya-ābhyantara-sthambha-vṛttiḥ deśa-kāla-saṅkhyābhiḥ paridṛṣṭo dīrgha-sūkṣmaḥ
Prāṇāyāma turi keturias kryptis: išorinis (bahya), vidinis (abhyantara), visiškas sustabdymas (sthambha) ir spontaniškas (ketvirtoji). Ji matuojama vieta, laiku ir skaičiumi – ir daroma ilga bei subtili. - bāhya-ābhyantara-viṣaya-ākṣepī caturthaḥ
Ketvirtoji prāṇāyāma pranoksta išorinį ir vidinį objektą (ji natūraliai atsiranda). - tataḥ kṣīyate prakāśa-āvaraṇam
Tuomet išnyksta šydas, dengiantis vidinę šviesą. - dhāraṇāsu ca yogyatā manasaḥ
Protas tampa pasiruošęs susitelkimui (dhāraṇā). - sva-viṣaya-asaṁprayoge citta-svarūpānukāra ivendriyāṇāṁ pratyāhāraḥ
Pratyāhāra – kai jutimo organai nebesiliečia su savo objektais ir tampa panašūs į patį protą. - tataḥ paramā vaśyatendriyāṇām
Tuomet jutimo organai visiškai paklūsta.
III skyrius – Vibhūti-pāda (Apie antgamtines galias)
- deśa-bandhaś cittasya dhāraṇā
Dhāraṇā – proto pririšimas prie vienos vietos. - tatra pratyaya-ekatānatā dhyānam
Dhyāna – nenutrūkstantis tos pačios minties srautas. - tad evārtha-mātra-nirbhāsaṁ svarūpa-śūnyam iva samādhiḥ
Samādhi – kai lieka tik objekto švytėjimas, o proto forma tarsi išnyksta. - trayam ekatra saṁyamaḥ
Šie trys (dhāraṇā, dhyāna, samādhi) kartu – saṁyama (visiškas įsisavinimas). - taj-jayāt prajñā-ālokaḥ
Įvaldžius saṁyama – užsidega išminties šviesa. - tasya bhūmiṣu viniyogaḥ
Ji taikoma įvairiose pakopose. - trayam antar-aṅgam pūrvebhyaḥ
Šie trys vidiniai laipteliai pranoksta penkis išorinius. - tad api bahir-aṅgaṁ nirbījasya
Tačiau net jie laikomi išoriniais palyginti su samādhi be sėklos. - vyutthāna-nirodha-saṁskārayor abhibhava-prādurbhāvau nirodha-kṣaṇa-citta-anvayo nirodha-pariṇāmaḥ
Kai atsiranda nuraminimo įspūdžiai ir išnyksta išblaškymo įspūdžiai – tai proto „nuraminimo virsmas“. - tasya praśānta-vāhitā saṁskārāt
Kai nuraminta srovė teka be trikdžių – tai ramybės virsmas. - sarva-arthatā ekāgratayoḥ kṣaya-udayau citta-sya samādhi-pariṇāmaḥ
Kai išnyksta visų objektų ir vieno objekto pakaitaliojimas – tai samādhi virsmas. - etena bhūta-indriyeṣu dharma-lakṣaṇa-avasthā-pariṇāmā vyākhyātāḥ
Taip paaiškinami visi virsmai elementuose ir jutimo organuose (dharma, lakṣaṇa, avasthā). - śānta-udita-avyapadeśya-dharmanām anupātī dharmī
Ramybės nešėjas seka paskui ramias, iškilusias ir neapibrėžiamas savybes. - kramānyaḥ tvā parināma-anyatve hetuḥ
Sekos skirtumas – virsmų priežastis.
III skyrius – Vibhūti-pāda (tęsinys)
- nimittaṁ aparigrahāt saṁyamāt sarva-bhūta-jñānaṁ
Saṁyama į priežastinį ryšį – pažįsti visų būtybių praeitį ir ateitį. - śabda-artha-pratyayānām itaretarādhyāsāt saṅkaraḥ tat-pravibhāga-saṁyamāt sarva-bhūta-ruta-jñānaṁ
Saṁyama į žodžio, prasmės ir jausmo painiavą – supranti visų gyvūnų kalbą. - saṁskāra-sākṣāt-karaṇāt pūrva-jāti-jñānaṁ
Saṁyama į latentinį įspūdį – pažįsti savo ankstesnius gimimus. - citta-antarāṇāṁ pratyayaṁ saṁyamāt
Saṁyama į kitų protą – skaitai kitų mintis. - kāya-rūpa-saṁyamāt tad-grāhya-śakti-stambhe cakṣuḥ-prakāśa-asaṁprayoge’ntardhānam
Saṁyama į kūno formą – sustabdai šviesos atspindį ir tampi nematomas. - etena śabdādy-antardhānam uktam
Taip pat išnyksta garsas ir kiti pojūčiai. - sopakramaṁ nirupakramaṁ ca karma tat-saṁyamāt aparānta-jñānam ariṣṭebhyo vā
Saṁyama į karmą – pažįsti mirties laiką ir ženklus. - maitry-ādiṣu balāni
Saṁyama į draugiškumą ir kt. – įgyji atitinkamų jėgų. - baleṣu hasti-balādīni
Saṁyama į dramblių jėgą ir pan. – įgyji tokias jėgas. - pravṛtty-āloka-nyāsāt sūkṣma-vyavahita-viprakṛṣṭa-jñānam
Saṁyama į vidinę šviesą – pažįsti tai, kas subtilu, paslėpta ar toli. - bhuvana-jñānaṁ sūrye saṁyamāt
Saṁyama į saulę – pažįsti visatos sandarą. - candre tāra-vyūha-jñānam
Saṁyama į mėnulį – pažįsti žvaigždžių išsidėstymą. - dhruve tad-gati-jñānam
Saṁyama į Šiaurės žvaigždę – pažįsti planetų judėjimą. - nābhi-cakre kāya-vyūha-jñānam
Saṁyama į bambos centrą – pažįsti kūno sandarą. - kaṇṭha-kūpe kṣut-pipāsā-nivṛttiḥ
Saṁyama į gerklės duobę – išnyksta alkis ir troškulys. - kūrma-nāḍyāṁ sthairyam
Saṁyama į „vėžlio kanalą“ – įgyji visišką nejudrumą. - mūrdha-jyotiṣi siddha-darśanam
Saṁyama į viršugalvio šviesą – matai tobuluosius (siddhas). - prātibhād vā sarvam
Arba viską pažįsti iš tiesioginės intuicijos (prātibha). - hṛdaye citta-saṁvit
Saṁyama į širdį – pažįsti proto turinį. - sattva-puruṣayoḥ atyantāsaṅkīrṇayoḥ pratyayāviśeṣo bhogaḥ parārthatvāt svārtha-saṁyamāt puruṣa-jñānam
Patyrimas kyla todėl, kad sattva ir puruṣa visiškai susipainioję. Saṁyama į savąjį tikslą – pažįsti puruṣą. - tataḥ prātibha-śrāvaṇa-vedanādarśa-āsvāda-vārtā jāyante
Tuomet spontaniškai atsiranda aukščiausioji klausa, lytėjimas, regėjimas, skonis ir uoslė. - te samādhāv upasargā vyutthāne siddhayaḥ
Išblaškytoje būsenoje tai trukdo; samādhi būsenoje – tai tik galios. - bandha-kāraṇa-śaithilyāt pracāra-saṁvedanāc ca cittasya para-śarīrāveśaḥ
Atsipalaidavus priežasties pančiams ir suvokiant kanalus – galima įeiti į kito kūną. - udāna-jayāt jala-paṅka-kaṇṭakādiṣv asaṅgaḥ utkrāntiś ca
Įvaldžius udāna-vāyu – nebeliečia vandens, purvo, erškėčių; galima išeiti iš kūno. - samāna-jayāt jvalanam
Įvaldžius samāna-vāyu – kūnas švyti. - śrotra-ākāśayoḥ sambandha-saṁyamāt divyaṁ śrotram
Saṁyama į ryšį tarp erdvės ir ausies – dieviškoji klausa. - kāya-ākāśayoḥ sambandha-saṁyamāt laghu-tūla-samāpatteś cākāśa-gamanam
Saṁyama į ryšį tarp kūno ir erdvės + lengvumo meditacija – galima vaikščioti oru. - bahir akalpitā vṛttiḥ mahā-videhā tataḥ prakāśa-āvaraṇa-kṣayaḥ
Kai išorinė, nesukurta mintis tampa didi – išnyksta šydas, dengiantis šviesą. - sthūla-svarūpa-sūkṣmānvayārthavattva-saṁyamāt bhūta-jayaḥ
Saṁyama į penkis elementų aspektus – visiškas jų įvaldymas. - tato’ṇimādi-prādurbhāvaḥ kāya-saṁpat tad-dharmānabhighātaś ca
Tuomet atsiranda aštuonios pagrindinės galios (aṇimā ir kt.) ir kūno tobulumas. - rūpa-lāvaṇya-bala-vajra-saṁhananatvāni kāya-saṁpat
Kūno tobulumas – graži forma, žavesys, jėga ir deimantinis tvirtumas. - grahaṇa-svarūpa-asmitā-anvaya-arthavattva-saṁyamāt indriya-jayaḥ
Saṁyama į penkis jutimo organų aspektus – visiškas jų įvaldymas. - tato mano-javitvaṁ vikaraṇa-bhāvaḥ pradhāna-jayaś ca
Tuomet – minties greitis, jutimo organai veikia be kūno pagalbos, įvaldoma prakṛti. - sattva-puruṣa-anyatā-khyāti-mātrasya sarva-bhāva-adhiṣṭhātṛtvaṁ sarva-jñātṛtvaṁ ca
Tik tas, kuris aiškiai skiria sattvą ir puruṣą, tampa visų būsenų valdovu ir viską žinančiu. - tad-vairāgyāt api doṣa-bīja-kṣaye kaivalyam
Net ir nuo to atsietumas sunaikina visus ydų šaltinius – ir ateina kaivalya. - sthāny-upanimantraṇe saṅga-smaya-akaraṇaṁ punar aniṣṭa-prasaṅgāt
Net pakvietus aukščiausieji dievai – nesusidėk su jais, nes tai vėl pririštų prie nepageidautinų dalykų. - kṣaṇa-tat-kramayoḥ saṁyamāt viveka-jaṁ jñānam
Saṁyama į akimirką ir jos seką – gimsta skiriamoji išmintis. - jāti-lakṣaṇa-deśair anyatā anavacchedāt tulyayos tataḥ pratipattiḥ
Tuomet galima atskirti du visiškai panašius daiktus, kurie nesiskiria nei rūšimi, nei požymiu, nei vieta. - tārakaṁ sarva-viṣayaṁ sarvathā-viṣayam akramaṁ ca iti viveka-jaṁ jñānam
Skiriamoji išmintis apima visus objektus, visais laikais ir be sekos – ji išlaisvina. - sattva-puruṣayoḥ śuddhi-sāmye kaivalyam iti
Kai sattva ir puruṣa tampa vienodai tyri – ateina kaivalya.
IV skyrius – Kaivalya-pāda („Vienišumas / Galutinis išsivadavimas“)
- (IV.1) janma-auṣadhi-mantra-tapas-samādhi-jāḥ siddhayaḥ
Antgamtinės galios (siddhi) gimsta iš penkių priežasčių: gimimo, vaistų (žolelių), mantrų, asketizmo arba samādhi. - (IV.2) jāty-antara-pariṇāmaḥ prakṛty-āpūrāt
Kitokia gimimo rūšis atsiranda todėl, kad prakṛti užpildo tuščias vietas. - (IV.3) nimittam aprayojakaṁ prakṛtīnāṁ varaṇa-bhedas tu tataḥ kṣetrikavat
Išorinė priežastis tik pašalina kliūtis – kaip ūkininkas atveria užtvanką vandeniui. - (IV.4) nirmāṇa-cittāni asmitā-mātrāt
Sukurti protai kyla tik iš gryno „aš“ jausmo (asmitā). - (IV.5) pravṛtti-bhede prayojakaṁ cittam ekam anekeṣām
Tarp daugelio sukurtų protų vienas yra pagrindinis veikėjas. - (IV.6) tatra dhyāna-jam anāśayam
Iš meditacijos gimęs protas neturi karmos įspūdžių. - (IV.7) karma-aśukla-akṛṣṇaṁ yoginas tri-vidham itareṣām
Jogi karma – nei balta, nei juoda; kitų žmonių karma trijų rūšių. - (IV.8) tatas tad-vipāka-anuguṇānām eva abhivyaktiḥ vāsanānām
Pasireiškia tik tos latentinės tendencijos, kurios atitinka karmos vaisius. - (IV.9) jāti-deśa-kāla-vyavahitānām apy ānantaryaṁ smṛti-saṁskārayor eka-rūpatvāt
Priežastinis ryšys tarp atminties ir įspūdžių išlieka net per didelius gimimo, vietos ir laiko tarpus. - (IV.10) tāsām anāditvaṁ cāśiṣo nityatvāt
Noras gyventi neturi pradžios – jis amžinas. - (IV.11) hetu-phalāśrayālambanaiḥ saṅgṛhītatvād eṣām abhāve tad-abhāvaḥ
Jos laikomos kartu priežasties, vaisiaus, pagrindo ir objekto – kai šie išnyksta, išnyksta ir tendencijos. - (IV.12) atītānāgataṁ svarūpato’sty adhva-bhedād dharmāṇām
Praeitis ir ateitis realiai egzistuoja – skiriasi tik savybių laiko forma. - (IV.13) te vyakta-sūkṣmā guṇātmānaḥ
Jos gali būti akivaizdžios arba subtilios – visos sudarytos iš trijų guna. - (IV.14) pariṇāma-ekatvād vastu-tattvam
Daikto tikrovė vieninga, nepaisant virsmų. - (IV.15) vastu-sāmye citta-bhedāt tayor vibhaktaḥ panthāḥ
Tas pats daiktas skirtingiems protams atrodo skirtingai – todėl keliai skiriasi. - (IV.16) na ca eka-citta-tantraṁ vastu tad apramāṇakaṁ tadā kiṁ syāt
Daiktas nepriklauso nuo vieno proto – kitaip jis išnyktų, kai tas protas išnyktų. - (IV.17) tad-uparāga-apekṣitvāt cittasya vastu jñāta-ajñātam
Daiktas pažįstamas arba nepažįstamas priklausomai nuo to, ar protas jį „nuspalvina“. - (IV.18) sadā jñātāś citta-vṛttayas tat-prabhoḥ puruṣasya-apariṇāmitvāt
Proto virpesiai visada žinomi puruṣai – jis yra jų valdovas ir nekeičiamas. - (IV.19) na tat svābhāsaṁ dṛśyatvāt
Protas nėra šviesos šaltinis – jis pats matomas. - (IV.20) eka-samaye cobhayānavadhāraṇam
Protas negali vienu metu pažinti ir savęs, ir objekto. - (IV.21) citta-antara-dṛśye buddhi-buddher atiprasaṅgaḥ smṛti-saṅkaraś ca
Jei kitas protas matytų protą – begalinė regresija ir atminties chaosas. - (IV.22) citer apratisaṅkramāyās tad-ākāra-āpattau sva-buddhi-saṁvedanam
Kai sąmonė atsispindi prote – atsiranda savęs pažinimas. - (IV.23) draṣṭṛ-dṛśyoparāktam cittam sarva-artham
Protas, nuspalvintas stebėtojo ir matomojo – aprėpia viską. - (IV.24) tad-asaṅkhyeya-vāsanābhiś citram api parārthaṁ saṁhatya-kāritvāt
Nors pilnas begalinių tendencijų – jis tarnauja kitam (puruṣai). - (IV.25) viśeṣa-darśina ātma-bhāva-bhāvanā-vinivṛttiḥ
Tas, kuris aiškiai mato skirtumą – nustoja galvoti apie save. - (IV.26) tadā viveka-nimnaṁ kaivalya-prāgbhāraṁ cittam
Tuomet protas teka tik link skirties ir link kaivalya. - (IV.27) tac-chidreṣu pratyayāntarāṇi saṁskārebhyaḥ
Plyšiuose kyla kitos mintys iš latentiškų įspūdžių. - (IV.28) hānam eṣāṁ kleśavad uktam
Jas pašalinti – kaip ir kleśas (kaip aprašyta anksčiau). - (IV.29) prasamkhyāne’py akusīdasya sarvathā viveka-khyāter dharma-meghaḥ samādhiḥ
Tam, kuris net aukščiausioje įžvalgoje lieka be troškimo – ateina „dorybės debesis“ samādhi. - (IV.30) tataḥ kleśa-karma-nivṛttiḥ
Tuomet visiškai išnyksta kliūtys ir karma. - (IV.31) tadā sarva-āvaraṇa-mala-apetasya jñānasya ānantyāj jñeyam alpam
Kai išnyksta visi šydai – pažinimas begalinis, o tai, kas pažinu – menka. - (IV.32) tataḥ kṛtārthānāṁ pariṇāma-krama-samāptir guṇānām
Tuomet guna, atlikusios savo paskirtį, baigia virsmų seką. - (IV.33) kṣaṇa-pratiyogī pariṇāmāparānta-nirgrāhyaḥ kramaḥ
Seka suvokiama tik per akimirkas – jos pabaiga pažįstama tik galutiniame virsme. - (IV.34) puruṣārtha-śūnyānāṁ guṇānāṁ pratiprasavaḥ kaivalyaṁ svarūpa-pratiṣṭhā vā citi-śakter iti
Kai guna netenka tikslo ir grįžta į pradinę būseną – kaivalya.
Arba sąmonės galia lieka savo tikrojoje prigimtyje. - (IV.34, antra eilutė – kai kuriuose leidimuose laikoma atskira 195 sūtra) svarūpa-pratiṣṭhā vā citi-śaktir iti Arba sąmonės galia (citi-śakti) lieka tvirtai įsitvirtinusi savo tikrojoje prigimtyje.
Daugelyje spausdintų leidimų ir klasikinių komentarų (Vyasa, Vācaspati Miśra) IV.34 laikoma viena ilga sūtra, bet kai kuriuose šiuolaikiniuose leidimuose (pvz., B.K.S. Iyengaro, Swami Satyananda Saraswati) ji padalijama į dvi, ir taip gaunasi lygiai 195.