Haičio vudu (haitiečių kreolų k.: Haiti vodou, prancūziškai Vodou arba Vaudou) nėra „zombiai ir lėlės su adatomis“, kaip rodo Holivudo filmai. Tai pilnavertė, gyva, sinkretinė religija, gimusi vergovės laikais Haičio plantacijose ir tapusi viena stipriausių Haičio tapatybės dalių.
XVII–XVIII a. prancūzai į Saint-Domingue (dabartinį Haitį) atvežė apie pusę milijono vergų iš Vakarų ir Vidurio Afrikos – daugiausia iš Dahomėjos karalystės (dabartinis Beninas), Kongo baseino ir Jorubų kraštų (dabartinė Nigerija). Jie atsinešė savo dievus – loa, kilusius iš fonų žodžio vodun („dvasia“). Kiekviena tauta turėjo savas dvasias: fonai ir evai – Mawu-Lisa, Legba, Damballa, Ezili Freda; jorubai – Shango, Ogun, Oshun; kongiečiai – Nzambi, Simbi.
Kadangi katalikybė buvo privaloma, vergai oficialiai krikštijosi, bet savo loa „paslėpdavo“ po šventųjų paveikslais: Šv. Petras tapdavo Papa Legba (vartų sergėtoju), Mergelė Marija – Ezili Freda (meilės ir grožio loa), Šv. Patrikas su gyvatėmis – Damballa Wedo (didžiuoju gyvatės dievu). Taip susiformavo unikali religija, kurioje Afrikos dvasios persipynė su katalikų šventaisiais.
1791–1804 m. Haičio revoliucija – vienintelė sėkminga vergų sukilimas pasaulio istorijoje – prasidėjo simboline ceremonija Bois-Caïman miške (istorikai diskutuoja dėl tikslių detalių, bet ji tapo legenda). Būgnai, šokiai, apsėdimai suteikė žmonėms jėgą stoti prieš Napoleoną. Nuo tada vudu virto ne tik tikėjimu, bet ir pasipriešinimo ženklu.
Pagrindiniai loa (dvasios/dievai)
- Papa Legba – vartininkas, be kurio maldos niekas negali pasiekti kitų loa. Senas vyras su ramentu ir pypke.
- Damballa Wedo – didžioji gyvatė, kūrėjo dievas, kalbantis šnypštimu.
- Ezili Freda – gražuolė mulatė, meilės, prabangos ir pavydo loa (dažnai verkia).
- Ezili Dantor – juodaodė karinga moteris su vaiku ant rankų, lesbiečių ir vienišų motinų globėja, kalba springčiodama (legendos sako – prancūzai jai iškirto liežuvį).
- Baron Samedi – kapinių loa, aukštas vyras su cilindru, cigarais ir vulgaria kalba.
- Ogun – karo ir geležies dievas, haitiečių revoliucijos globėjas.
- Simbi – vandens ir magijos dvasios iš Kongo.
Ceremonija vadinasi „servis“ ir vyksta hounfore – šventykloje su peristiliumi – aikštele, apsupta stulpų.
- Veve – ant žemės piešiami miltais, kukurūzais ar pelenais sudėtingi loa simboliai.
- Būgnai – trys būgnai (maman, segon, boula) nustato ritmą, kol kas nors „užjojamas“ (apsėstas).
- Apsėdimas – loa „užlipa ant ‘arklio’“ (cheval – taip vadinamas apsėstas žmogus), jis pradeda kalbėti kitu balsu, elgtis kaip loa (Baron Samedi rūko cigarus, Ezili Freda kvėpinasi ir flirtuoja).
- Aukos – rumas, cigaretės, parfumerija, gyvūnai (dažniausiai vištos, ožkos, retai – jautis didelėms šventėms).
Yra dvi pagrindinės linijos: Rada – taikesnė, Dahomėjos kilmės; Petro – su Kongo įtaka, siejama su revoliuciniu įniršiu.
Šiais laikais oficialiai jį praktikuoja apie 60–80 % haitiečių (dažnai kartu su katalikybe). Po 2010 m. žemės drebėjimo vudu kunigai (houngan) ir kunigės (manbo) buvo pirmieji, kurie organizavo pagalbą ir laidotuves. 2003 m. prezidentas Jean-Bertrand Aristide pasirašė dekretą, pripažindamas vudu oficialia religija – dabar kunigai gali legaliai tuokti poras ir laidoti.
Zombiai egzistuoja, bet ne kaip filmo lavonai – tai žmogus, nunuodytas tetrodotoksinu ir „prikeltas“ kaip vergas plantacijoms (bizango tradicijos terminas); etnologas Wade Davis tyrė šį fenomeną. „Vudu lėlės“ – tai Kongo nkisi figūrėlės, o ne adatos į širdį. Haičio vudu jų beveik nenaudoja. Žmogaus aukojimo niekada nebuvo – tai prancūzų propaganda XIX a.