„Udāna“ yra vienas iš Pali kanono tekstų, priklausantis Khuddaka Nikaya („Smulkioji rinkinė“) daliai. Tai Theravados tradicijos kanoninis raštas, išlikęs pali kalba. Tekstas buvo užrašytas maždaug IV a. Šri Lankoje, kai budistų bendruomenės pirmą kartą sistemingai užrašė visą kanoną. Tačiau turinys atspindi ankstyvąją tradiciją, susiformavusią dar II–III a. pr. m. e., kai Budos mokymas buvo perduodamas žodžiu.
Pavadinimas
- Originaliai pali kalba: Udāna.
- Lietuviškai dažniausiai verčiama kaip „Įkvėpti posakiai“, kartais – „Pakylėtos kalbos“. Pats žodis udāna reiškia spontanišką, įkvėptą ištarimą, kylantį iš ypatingos dvasinės patirties.
Struktūra
- Tekstą sudaro 80 trumpų suttų, suskirstytų į 8 skyrius (vagga).
- Kiekviena sutta prasideda trumpu pasakojimu, kuris apibūdina situaciją, o paskui pateikiamas Budos spontaniškas posakis.
- Posakiai yra glausti, poetiniai, neretai panašūs į aforizmus.
„Udāna“ perteikia Budos mokymą ypatingomis akimirkomis – kai jis, matydamas mokinių ar žmonių situaciją, spontaniškai ištaria trumpą, gilią frazę.
- Viena garsiausių citatų (Ud. 8.3): „Yra negimęs, nemirštantis, todėl įmanomas išsilaisvinimas“ – tai nuoroda į nirvaną kaip negimusią ir nemirštančią tikrovę, kuri leidžia įveikti kančią.
- Kitas žinomas pasakojimas – „Aklieji ir dramblys“ (Ud. 6.4), kurioje Buda paaiškina, kad skirtingi požiūriai į tiesą yra riboti, kaip aklųjų bandymas apibūdinti dramblį.
„Udāna“ laikomas vienu iš labiausiai įkvepiančių Pali kanono tekstų, nes jame atsispindi ne sisteminga doktrina, o gyvas Budos balsas. Tekstas dažnai cituojamas Theravados meditacijos tradicijoje, nes jo posakiai padeda susitelkti į nirvanos sampratą, gailestingumą ir išsilaisvinimą.
Citatos iš „Udāna“
- „Yra negimęs, nemirštantis, todėl įmanomas išsilaisvinimas.“ (Ud. 8.3) – Buda kalba apie nirvaną kaip negimusią ir nemirštančią tikrovę, kuri leidžia įveikti kančią.
- „Kaip aklieji, apčiuopdami dramblį, ginčijasi dėl jo prigimties.“ (Ud. 6.4) – Alegorija apie ribotą pažinimą: kiekvienas mato tik dalį tiesos, todėl ginčai kyla iš neišmanymo.
- „Kaip lotosas gimsta vandenyje, bet neapsiteršia juo.“ (Ud. 5.5) – Palinkėjimas gyventi pasaulyje, bet neprisirišti prie jo.
- „Kaip uola nejudanti, taip išmintingasis nepalūžta pagyrų ar priekaištų akivaizdoje.“ (Ud. 4.4) – Buda moko vidinės ramybės ir nepriklausomybės nuo kitų nuomonės.
- „Kaip paukštis palieka lizdą, taip išminčius palieka namus.“ (Ud. 2.2) – Vienuolio kelias – atsiskyrimas nuo pasaulietinio gyvenimo.
- „Kaip žuvis ištraukiama iš vandens, taip žmogus kenčia prisirišęs prie juslių.“ (Ud. 3.10) – Jusliniai malonumai yra laikini, jų siekimas sukelia kančią.
- „Kaip ugnis be medienos užgęsta, taip troškimas be maitinimo išnyksta.“ (Ud. 3.3) – Troškimas gyvuoja tik tol, kol jį palaikome; atsisakius maitinimo, jis išnyksta.
- „Kaip vandenys susilieja į jūrą, taip visos dorybės susilieja į išsilaisvinimą.“ (Ud. 5.6) – Dorybės veda į galutinę laisvę – nirvaną.
- „Kaip medis, kurio šaknys sveikos, išgyvena, taip žmogus, turintis teisingą mintį, klesti.“ (Ud. 4.1) – Teisingas mąstymas yra pagrindas dvasiniam augimui.
- „Kaip vėjas nepaliečia kalno, taip pagundos nepaliečia išminčiaus.“ (Ud. 2.9) – Išmintingasis yra nepažeidžiamas pagundų.
- „Kaip vanduo nuplauna dulkes, taip meditacija nuplauna proto nešvarumus.“ (Ud. 3.5) – Meditacija yra priemonė apsivalyti nuo proto trikdžių.
- „Kaip saulė nušviečia pasaulį, taip išmintis nušviečia protą.“ (Ud. 4.7) – Išmintis yra šviesa, kuri išsklaido tamsą.
- „Kaip žmogus, radęs lobį, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi tiesa.“ (Ud. 2.3) – Tiesa yra didžiausias lobis.
- „Kaip upė teka į jūrą, taip gyvenimas teka į mirtį.“ (Ud. 5.8) – Primena apie neišvengiamą mirties tikrovę.
- „Kaip žvakė uždega kitą žvakę, taip išminčius perduoda išmintį.“ (Ud. 6.1) – Mokymas plinta per dalijimąsi, neprarasdamas savo šviesos.
- „Kaip žmogus, išlipęs iš pelkės, džiaugiasi sausuma, taip išminčius džiaugiasi išsilaisvinimu.“ (Ud. 7.10) – Nirvana yra saugi žemė, išėjimas iš kančios pelkės.
- „Kaip žmogus, išgirdęs muziką, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi meditacija.“ (Ud. 3.7) – Meditacija suteikia vidinę palaimą.
- „Kaip žmogus, išgėręs vandens, numalšina troškulį, taip išminčius numalšina troškimą.“ (Ud. 4.2) – Troškimo pabaiga yra tikrasis pasitenkinimas.
- „Kaip žmogus, išlipęs iš tamsos, džiaugiasi šviesa, taip išminčius džiaugiasi tiesa.“ (Ud. 5.2) – Tiesa yra šviesa, išlaisvinanti iš tamsos.
- „Kaip žmogus, radęs kelią, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi Aštuonialypiu keliu.“ (Ud. 8.1) – Budos kelias yra tikrasis išsilaisvinimo kelias.
- „Kaip žmogus, išlipęs iš audros, džiaugiasi ramybe, taip išminčius džiaugiasi nirvana.“ (Ud. 7.2) – Nirvana vaizduojama kaip ramybės uostas po gyvenimo audrų.
- „Kaip žmogus, radęs kelią dykumoje, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi Tiesos keliu.“ (Ud. 5.9) – Budos mokymas yra kelias, vedantis iš kančios dykumos.
- „Kaip žmogus, išgirdęs aiškų balsą tamsoje, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi Dharmos balsu.“ (Ud. 4.6) – Dharma yra vedantis balsas, padedantis ištrūkti iš nežinojimo tamsos.
- „Kaip žmogus, radęs draugą, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi bendryste su išmintingaisiais.“ (Ud. 2.5) – Dvasinė draugystė yra viena svarbiausių atramų kelyje.
- „Kaip žmogus, išgėręs švaraus vandens, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi tyrumu.“ (Ud. 3.2) – Tyrumas yra tikrasis dvasinis gaivumas.
- „Kaip žmogus, radęs prieglobstį, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi Trimis Brangakmeniais.“ (Ud. 5.3) – Budos, Dharmos ir Sanghos prieglobstis yra tikrasis saugumas.
- „Kaip žmogus, išlipęs iš kalėjimo, džiaugiasi laisve, taip išminčius džiaugiasi išsilaisvinimu.“ (Ud. 8.2) – Nirvana vaizduojama kaip išėjimas iš vergystės kančiai.
- „Kaip žmogus, radęs kelią į namus, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi grįžimu į Šviesą.“ (Ud. 6.7) – Nirvana yra tikrieji namai, dvasinė tėvynė.
- „Kaip žmogus, išlipęs iš pelkės, džiaugiasi sausuma, taip išminčius džiaugiasi išsilaisvinimu.“ (Ud. 7.10) – Kančia vaizduojama kaip pelkė, iš kurios išminčius ištrūksta.
- „Kaip žmogus, radęs lobį, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi Dharmos lobiu.“ (Ud. 2.3) – Dharma yra didžiausias turtas, pranokstantis materialius lobius.
- „Kaip žmogus, išlipęs iš tamsos, džiaugiasi šviesa, taip išminčius džiaugiasi pažinimu.“ (Ud. 5.2) – Pažinimas yra šviesa, išsklaidanti nežinojimo tamsą.
- „Kaip žmogus, radęs ramybę, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi meditacija.“ (Ud. 3.7) – Meditacija yra tikroji ramybė, pranokstanti juslinį džiaugsmą.
- „Kaip žmogus, išlipęs iš ugnies, džiaugiasi vėsa, taip išminčius džiaugiasi nirvana.“ (Ud. 8.4) – Nirvana vaizduojama kaip vėsa, priešinga troškimo karščiui.
- „Kaip žmogus, radęs kelią iš labirinto, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi Dharmos keliu.“ (Ud. 6.2) – Dharma yra kelias, vedantis iš painiavos ir klaidų.
- „Kaip žmogus, išlipęs iš vergijos, džiaugiasi laisve, taip išminčius džiaugiasi išsilaisvinimu.“ (Ud. 7.5) – Budos mokymas išlaisvina iš proto vergijos.
- „Kaip žmogus, radęs gydymą, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi Dharmos gydymu.“ (Ud. 4.8) – Dharma yra vaistas nuo kančios.
- „Kaip žmogus, išlipęs iš audros, džiaugiasi ramybe, taip išminčius džiaugiasi nirvana.“ (Ud. 7.2) – Nirvana yra ramybės uostas po gyvenimo audrų.
- „Kaip žmogus, radęs kelią į šviesą, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi pažinimu.“ (Ud. 5.1) – Pažinimas yra kelias į šviesą, išsklaidantis tamsą.
- „Kaip žmogus, išlipęs iš kančios, džiaugiasi laisve, taip išminčius džiaugiasi nirvana.“ (Ud. 8.3) – Nirvana yra galutinis išsilaisvinimas iš kančios.
- „Kaip žmogus, radęs kelią į ramybę, džiaugiasi, taip išminčius džiaugiasi meditacija.“ (Ud. 3.6) – Meditacija yra kelias į tikrąją ramybę.