Rubenas – pirmasis Jokūbo sūnus ir vienas ryškiausių Biblijos pavyzdžių, kaip viena akimirka gali pakeisti visą likimą. Lietuviškoje Biblijos tradicijoje jis visada vadinamas Rubeniu (ne Reubenu, ne Reuben).
Originali hebrajiška forma: רְאוּבֵן (Rəʾûḇēn). Žydai jį skaito Re’uven arba paprasčiausiai Ruven. Vardas reiškia „Štai sūnus!“ arba „Jis matė mano vargą“ – taip Lėja pavadino pirmagimį, nes Viešpats „pamatė“ jos pažeminimą (Pr 29,32).
Biografija ir pagrindiniai įvykiai
- Gimimas ir pirmagimystė
Pirmasis Jokūbo ir Lėjos sūnus (Pr 29,32). Lėja tikėjosi, kad pirmagimis atneš Jokūbui meilę: „Dabar mano vyras mane mylės!“
Rubenas buvo laikomas natūraliu įpėdiniu – pirmagimio teisė reiškė dvigubą palikimo dalį ir vadovavimą giminei. - Mandragorų epizodas (Pr 30,14–16)
Rubenas rado lauke mandragorų (meilės vaisių) ir atnešė motinai Lėjai. Rachelė paprašė jų mainais už naktį su Jokūbu. Tai vienintelis vaikystės epizodas – rodo, kad net mažas Rubenas jau buvo įpainiotas į motinų varžytuves. - Juozapo istorija (Pr 37,21–30)
Kai broliai norėjo nužudyti Juozapą, Rubenas pasiūlė: „Nemuškite jo gyvybės! Įmeskite į duobę dykumoje, bet rankų nekeldami“ – jis planavo vėliau ištraukti ir grąžinti tėvui.
Kol Rubenas buvo toli, broliai pardavė Juozapą. Grįžęs Rubenas perplėšė drabužius: „Vaikas dingo! Kur aš eisiu?“ (Pr 37,30).
Tai vienintelis aiškiai teigiamas Rubeno poelgis – bando išgelbėti brolį. - Didžioji nuodėmė – Bilhos skandalas (Pr 35,22; 49,3–4)
Rubenas permiegojo su tėvo sugulove Bilha (Juozapo ir Benjamino motinos pakaitalu). Jokūbas išgirdo, bet nieko nesakė tada.
Prieš mirtį Jokūbas atėmė iš jo pirmagimystę:
„Rubenas, mano pirmagimis, tu mano jėga, mano galybės pradžia, pranašesnis orumu ir pranašesnis galia. Nestabilus kaip vanduo – nebebūsi pranašesnis, nes įlipai į tėvo patalą, išniekinai mano guolį“ (Pr 49,3–4).
Dėl šios nuodėmės pirmagimystė atiteko Juozapui (palikimas), kunigystė – Leviui, karališkoji valdžia – Judui. - Laidavimas už Benjaminą (Pr 42,37)
Kai broliai antrą kartą ėjo į Egiptą, Rubenas pasiūlė: „Jei neparvešiu Benjamino – nužudyk abu mano sūnus!“ Jokūbas atmetė – per didelė auka.
Citatos
- Jokūbo palaiminimas / prakeiksmas:
„Rubenas, mano pirmagimis… nestabilus kaip vanduo – nebebūsi pranašesnis“ (Pr 49,3–4). - Mozės palaiminimas (Įst 33,6):
„Tegul Rubenas gyvena ir nemiršta, tegul jo žmonių nėra mažai“ – švelnesnis tonas, bet vis tiek ne išaukštinimas. - „Dvylikos patriarchų testamentai“ (Rubeno testamentas):
Rubenas atvirai išpažįsta nuodėmę su Bilha ir įspėja sūnus saugotis paleistuvystės bei vyno: „Vynas ir moterys atima protą“.
Rubenas kitose religijose
- Judaizmas: Rubeno giminė – viena iš dvylikos Izraelio giminių. Jos teritorija buvo į rytus nuo Jordano (Užjordanė). Vėliau giminė išnyko arba susiliejo su kitomis. Talmude Rubenas laikomas atgailos pavyzdžiu – jis pirmas viešai pripažino savo nuodėmę.
- Krikščionybė: Simbolizuoja prarastą pirmagimystę dėl nuodėmės. Dažnai lyginamas su Petru – abu dideli nusidėjėliai, bet Rubenas neatgailavo taip viešai kaip Petras.
- Islamas: Korane minimas kaip Yāqub (Jokūbo) sūnus Rūbīl (رُوبِيل). Istorija panaši, bet be Bilhos skandalo (islamo tradicija vengia tokių detalių apie pranašus).
Kiti Biblijos „Rubenai“ – kad nesumaišytumėte
| Vardas | Biblijos vieta | Kas jis toks? | Kuo skiriasi nuo patriarcho Rubeno? |
|---|---|---|---|
| Rubenas (patriarchas) | Pr 29–49 | Jokūbo ir Lėjos pirmagimis | Pagrindinis veikėjas, giminės pradininkas |
| Rubenas (Levio sūnus) | Iš 26,21; Sk 3,19 | Vienas iš Levio palikuonių | Visiškai kitas žmogus, gyvenęs po 400 metų |
| Rubenas (Gado sūnus) | 1 Met 5,3 | Gado giminės narys | Tik vardas bendras, joks ryšys |
Tik pirmasis Rubenas (Jokūbo sūnus) yra reikšmingas ir minimas visur. Visi kiti – tik giminės nariai vėlesnėse kartose, be jokių istorijų.
Rubenas – tragiškiausias pirmagimis Biblijos istorijoje. Gimė būti vadu, karaliumi ir kunigu, bet viena aistros akimirka (su Bilha) atėmė viską. Jo giminė niekada neturėjo savo karaliaus ar kunigo – palaiminimai atiteko Juozapui, Judui ir Leviui. Tačiau jo atviras prisipažinimas „Dvylikos patriarchų testamentuose“ padarė jį atgailos ir įspėjimo pavyzdžiu: net stipriausias gali suklupti, jei nesuvaldo aistros. Todėl Rubenas lieka įspėjamuoju ženklu – „nestabilus kaip vanduo“.