Tikiu Dievą Tėvą Visagalį, dangaus ir žemės Kūrėją.
Ir Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį,
kurs pradėtas iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos,
kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, mirė ir buvo palaidotas;
nužengė į pragarus, trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių;
įžengė į dangų, sėdi Visagalio Dievo Tėvo dešinėje;
iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu Šventąją Dvasią,
šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą,
nuodėmių atleidimą,
kūno prisikėlimą
ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
Apaštalų tikėjimo išpažinimas – tai trumpa malda, kurią visi žinome nuo vaikystės ir kuri prasideda žodžiais „Tikiu Dievą Tėvą Visagalį…“.
Ji sudaryta iš 12 pagrindinių teiginių (straipsnių), kuriuose labai aiškiai ir paprastai išdėstyti svarbiausi krikščionybės tikėjimo punktai:
- Dievas Tėvas – visatos Kūrėjas,
- Jėzus Kristus – Dievo Sūnus, įsikūnijęs, nukryžiuotas, prisikėlęs ir ateisiantis teisti,
- Šventoji Dvasia,
- šventoji visuotinė Bažnyčia, šventųjų bendravimas, nuodėmių atleidimas, kūno prisikėlimas ir amžinasis gyvenimas.
Tai seniausia ir trumpiausia krikščionių tikėjimo santrauka, naudojama krikšte, Rožinyje, rytinėje ir vakarinėje maldoje bei daugelyje kitų pamaldų. Trumpai tariant – tai mūsų tikėjimo „12 punktų esmė“, kurią kiekvienas katalikas moka mintinai.
Legenda (jau nuo IV–V a.) sako, kad kiekvienas iš dvylikos apaštalų prieš išsiskirdami po Sekminių pridėjo po vieną sakinį – todėl ir vadinamas „apaštalų“. Iš tikrųjų taip nėra – tai graži legenda, bet ne istorinis faktas.
Terminai ir rašymas skirtingomis kalbomis
- Lotyniškai (originali forma Bažnyčioje): Symbolum Apostolorum arba Credo Apostolorum
- Lietuviškai: Apaštalų tikėjimo išpažinimas arba trumpai Apaštalų Credo
- Angliškai: The Apostles’ Creed
- Itališkai: Il Credo degli Apostoli
Tai trumpiausia ir seniausia iš trijų pagrindinių krikščionių tikėjimo išpažinimų (šalia Nicejos–Konstantinopolio ir Atanazo).
Tikroji kilmė:
- Pirmieji pėdsakai – II a. Romos krikšto apeigose. Kandidatas į krikštą turėjo atsakyti į tris klausimus apie Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią – tai vadinta Symbolum Romanum („Romos simbolis“).
- III–IV a. šis trumpas tekstas paplito visoje Vakarinėje Bažnyčioje ir buvo naudojamas kaip krikšto išpažinimas.
- Galutinę formą, kurią naudojame iki šiol, turime apie 700–750 m. (vadinamoji „Textus Receptus“).
- Tridento Susirinkimas (XVI a.) ir Romos katekizmas (1566 m.) jį galutinai įtvirtino kaip oficialų Vakarų Bažnyčios tikėjimo išpažinimą.
Kodėl jis toks svarbus?
- Trumpiausias (tik 12 straipsnių) ir lengviausiai išmokstamas, todėl naudojamas kasdienėje maldoje (Rožinis, Rytmetinė ir Vakarinė malda).
- Tai krikšto išpažinimas – kiekvienas katalikas jį išpažįsta per Krikštą (arba už vaiką atsako tėvai ir krikšto tėvai).
- Tai tarsi „kataliko tapatybės kortelė“ – jei žmogus tiki viskuo, kas čia pasakyta, jis yra katalikas (ir apskritai krikščionis).
Skirtumas nuo kitų tikėjimo išpažinimų
- Nicejos–Konstantinopolio (tikimas per Mišias) – ilgesnis, tiksliau apibrėžia Trejybę ir Kristaus dieviškumą (prieš arijonus).
- Atanazo – dar ilgesnis ir smulkmeniškesnis, naudojamas rečiau.
- Apaštalų – trumpiausias, seniausias ir asmeniškiausias (prasideda „Tikiu“, o ne „Tikime“).
12 straipsnių (12 pagrindinių sakinių-tiesų)
- Tikiu Dievą Tėvą Visagalį, dangaus ir žemės Kūrėją.
- Ir Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį,
- kurs pradėtas iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos,
- kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, mirė ir buvo palaidotas;
- nužengė į pragarus,
- trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių;
- įžengė į dangų, sėdi Visagalio Dievo Tėvo dešinėje;
- iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
- Tikiu Šventąją Dvasią,
- šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą,
- nuodėmių atleidimą, kūno prisikėlimą
- ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
Apaštalų tikėjimo išpažinimas dažnai kalbamas ne tik per pamaldas, bet ir kasdienėse maldose namuose. Daugeliui žmonių ši malda yra tarsi atramos taškas – trumpa, aiški ir lengvai įsimenama. Ji padeda prisiminti pagrindines tikėjimo tiesas ir išlaikyti ryšį su tuo, kuo krikščionys gyvena nuo pat pirmųjų amžių. Net jei žmogus nėra linkęs į ilgas maldas ar sudėtingus teologinius apmąstymus, ši išpažinimo forma leidžia paprastai ir nuoširdžiai išreikšti savo tikėjimą.
Ši malda taip pat turi praktinę reikšmę. Ji dažnai naudojama ruošiantis sakramentams, ypač Krikštui ir Sutvirtinimui, nes joje telpa visa krikščioniško tikėjimo esmė. Vaikai ją išmoksta dar anksti, o suaugusieji prie jos grįžta tada, kai nori atnaujinti savo tikėjimą ar tiesiog trumpai sustoti dienos bėgyje. Apaštalų tikėjimo išpažinimas yra tarsi bendras pagrindas, jungiantis visus tikinčiuosius – nesvarbu, kur jie gyvena ar kokio amžiaus yra.
Dėl savo paprastumo ir aiškumo ši malda dažnai kalbama ir Rožinio metu, ir įvairiose bendruomeninėse maldose. Ji padeda susitelkti, primena svarbiausius tikėjimo dalykus ir paruošia širdį tolimesnei maldai. Todėl Apaštalų tikėjimo išpažinimas išliko ne tik istorinis tekstas, bet ir gyva, kasdien naudojama malda, kuri lydi žmogų visą gyvenimą – nuo krikšto iki paskutiniųjų apeigų.