Žodis rašomas originaliai Calvinists (angl.), calvinistes (pranc.), Kalvinisten (vok.). Kilmė paprasta: Jonas Kalvinas (Jean Calvin, 1509–1564), prancūzų teologas-reformatas, kuris XVI a. viduryje Ženevoje sukūrė griežtą, logišką ir labai įtakingą protestantizmo šaką.
Kalvinistai – tai reformatai, kurie priima Jono Kalvino ir jo mokinių (ypač Teodoro Bezos) suformuluotą doktriną. Jie dar vadinami reformatų bažnyčiomis arba presbiterionais (Škotijoje, JAV, Korėjoje) ir kontinentiniais reformatais (Nyderlanduose, Vengrijoje, Lietuvoje – evangelikai reformatai).
Lietuvoje kalvinistai – tai evangelikų reformatų bažnyčia (Sinodas), viena seniausių protestantų bendrijų šalyje.
Jie viską sutraukė į penkis punktus (sutrumpintai TULIP – olandiškai ir angliškai):
- Total Depravity – visiška žmogaus nuodėmingumo sugedimas. Žmogus ne tik nusideda, bet yra miręs nuodėmėje ir pats negali net norėti Dievo.
- Unconditional Election – besąlygiškas išrinkimas. Dievas nuo amžinybės išrinko kai kuriuos žmones išganymui ne dėl jų nuopelnų ar numatomo tikėjimo, o vien dėl savo malonės.
- Limited Atonement – ribotas atpirkimas. Kristus mirė tik už išrinktuosius, o ne už visus žmones.
- Irresistible Grace – neatremiama malonė. Kai Dievas kviečia išrinktąjį, tas negali atsispirti – Šventoji Dvasia jį atgimdo ir duoda tikėjimą.
- Perseverance of the Saints – šventųjų išlikimas. Tikras išrinktasis niekada negali galutinai prarasti išganymo.
Kalvinistų požiūris į Gyvenimo knygą
Jie aiškina labai griežtai ir paprastai:
„Gyvenimo knygoje nuo pasaulio sukūrimo įrašyti tik išrinktųjų vardai – ir tik jie.“
(Apreiškimas 13,8; 17,8 – „įrašyti nuo pasaulio sukūrimo“).
Kalvinistai sako:
- Knygoje niekada nebuvo ir nebus jokių „buvusių išrinktųjų“, kuriuos vėliau reikėtų išbraukti.
- Tekstai apie „išbraukimą“ (Iš 32,33; Apr 3,5) kalba arba apie laikiną priklausymą Izraeliui, arba yra tik perspėjimas netikriems tikintiesiems (tų, kurie niekada ir nebuvo tikri išrinktieji).
- Jei žmogus galiausiai atkrenta – vadinasi, jis niekada ir nebuvo tikras išrinktasis (1 Jn 2,19 – „jie išėjo iš mūsų, nes nebuvo iš mūsų“).
Kiti svarbūs kalvinistų bruožai
- Dievo suverenumas absoliutus – viskas vyksta pagal Jo amžinąjį dekretą.
- Predestinacija dviguba: vieni išrinkti gyvenimui, kiti palikti savo nuodėmėje (reprobacija).
- Nėra laisvos valios išganymo prasme – žmogus renkasi tik tai, ko nori jo sugedusi prigimtis, kol Dievas neatgimdo.
- Bažnyčios valdymas presbiterinis (vyresniųjų tarybos), o ne vyskupiškas ar kongregacinis.
- Labai stiprus Biblijos autoritetas ir pamokslas (Kalvinas per savaitę sakydavo po 10–12 pamokslų).
Trumpas palyginimas su kitomis kryptimis
| Doktrina | Kalvinistai (reformatai) | Arminiečiai / katalikai / stačiatikiai |
|---|---|---|
| Išganymo pagrindas | Vien Dievo malonė ir išrinkimas | Dievo malonė + žmogaus tikėjimo atsakas |
| Ar galima prarasti išganymą | Ne (tikras išrinktasis – niekada) | Taip |
| Gyvenimo knyga | Tik išrinktieji, vardai amžini | Įrašomi visi pakviestieji, galima išbraukti |
| Kristaus mirtis | Tik už išrinktuosius | Už visus žmones |
Kalvinistai tiki, kad Dievas viską valdo iki smulkmenų ir išgelbsti tik tuos, kuriuos Jis nuo amžinybės pasirinko – ne dėl mūsų nuopelnų, o dėl savo šlovės.
Įdomus faktas, kad kalvinistų pamaldose muzika ilgą laiką apsiribojo tik psalmių giedojimu be jokių instrumentų. Jie tikėjo, kad žmogaus balsas yra tobuliausias instrumentas, skirtas šlovinti Kūrėją. Lietuvoje ši bendruomenė paliko ryškų pėdsaką per švietimą. Biržų krašte, kuris tapo kalvinizmo centru, buvo įkurtos mokyklos, kuriose mokėsi ne vien bajorų vaikai. Radvilos, galingiausia Lietuvos didikų giminė, rėmė šią kryptį, todėl reformatų idėjos čia plito itin sparčiai. Kalvinistai taip pat pabrėžė, kad kiekvienas tikintysis privalo mokėti skaityti Šventąjį Raštą gimtąja kalba, todėl jie aktyviai skatino knygų leidybą ir raštingumą. Tai buvo tikra revoliucija, pakeitusi požiūrį į mokslą ir asmeninę atsakomybę už savo tikėjimą.