„Gyvenimo knyga“ yra religinis simbolis, aptinkamas judaizme, krikščionybėje, islame, gnostinėse bendruomenėse, kabaloje ir net filosofinėje literatūroje. Nors skirtingos tradicijos ją supranta savaip, visur ji reiškia tą patį esminį dalyką: žmogaus likimą Dievo akivaizdoje. Tai knyga, kurioje įrašomas žmogaus gyvenimas, jo ištikimybė, jo darbai, jo pasirinkimai ir galutinis teismo sprendimas.
Lietuviškoje liaudies vaizduotėje Gyvenimo knyga dažnai siejama su Šv. Petro vartais. Kai žmogus miršta, pagal seną liaudies vaizdinį jo siela pakyla į dangų ir prieš jo akis atsiduria didžiuliai Šv. Petro vartai. Ten angelas arba pats šv. Petras atverčia milžinišką knygą, ieško žmogaus vardo. Šis vaizdinys nėra biblinis, bet jis puikiai atspindi žmonių troškimą būti „įrašytiems“ — priimtiems, pripažintiems, išgelbėtiems.
Tačiau religijų pasaulyje egzistuoja ne viena, o kelios skirtingos „Gyvenimo knygos“, ir jos nėra tapačios. Kiekviena tradicija turi savąją, su savomis taisyklėmis, simbolika ir teologija.
Judaizmas: Sefer ha-Chayim
Seniausia Gyvenimo knygos forma randama judaizme. Hebrajiškai ji vadinama Sefer ha-Chayim — „Gyvenimo knyga“. Tai Dievo registras, kuriame įrašyti teisūs Izraelio žmonės. Ši knyga minima Išėjimo, Psalmyno ir Danieliaus knygose. Judaizme ji yra ne fizinis objektas, o Dievo teismo metafora: Dievas „įrašo“ tuos, kurie Jam ištikimi, ir „išbraukia“ tuos, kurie nusideda. Tai aiškiai matyti Rašte: „Kas nusidėjo man, tą išbrauksiu iš savo knygos.“ (Iš 32,33)
Iki šiol per žydų Naujųjų metų šventę Rosh Hashanah tikintieji vieni kitiems linki: „Tebūnie tu įrašytas į Gyvenimo knygą.“
Krikščionybė: Avinėlio gyvenimo knyga
Krikščionybėje Gyvenimo knyga įgauna naują, dar gilesnę prasmę. Ji vadinama „Avinėlio gyvenimo knyga“, nes priklauso Kristui — Avinėliui, kuris paaukojo save už žmonių nuodėmes. Apreiškimo knygoje sakoma, kad teismo dieną „knygos buvo atverstos“ ir kad „kas nebuvo įrašytas gyvenimo knygoje, tas buvo įmestas į ugnies ežerą“ (Apr 20,15). Tai nebe tik Dievo atminimo knyga, bet galutinio išgelbėjimo kriterijus.
Krikščionybėje vardas įrašomas tikėjimo ir atgailos momentu, o išbraukiamas tik tada, jei žmogus galutinai atmeta Dievo malonę. Gyvenimo knyga nėra Šv. Petro sąrašas prie vartų, bet paties Dievo knyga, kurią Kristus „parašo“ savo krauju.
Islamas: žmogaus darbų knyga
Islame nėra tiesioginio termino „Gyvenimo knyga“, tačiau egzistuoja labai artimas motyvas — žmogaus darbų knyga. Teismo dieną kiekvienas žmogus gaus savo knygą į dešinę arba į kairę ranką. Dešinė reiškia išgelbėjimą, kairė — pasmerkimą. Koranas sako: „Ir bus padėta knyga, ir tu pamatysi nusidėjusius, drebančius dėl to, kas joje.“ (Sura 18:49). Tai aiški paralelė bibliniam motyvui: Dievas turi registrą, kuriame užrašyta visa žmogaus istorija.
Gnostinės tradicijos: Gyvybės knyga kaip pažinimo ženklas
Gnostiniuose tekstuose, tokiuose kaip Nag Hamadžio biblioteka, Gyvenimo knyga reiškia ne teismą, o pažinimą. Tie, kurie „įrašyti į Gyvybės knygą“, yra tie, kurie pažino tikrąją dieviškąją šviesą. Tai visiškai kitokia teologija, kurioje svarbiausia ne moralė, o vidinis dvasinis pažinimas.
Viduramžių krikščioniškoji mistika
Viduramžiais Gyvenimo knyga tapo galinga metafora. Hildegarda Bingenietė rašė apie „Gyvenimo nuopelnų knygą“, kurioje dorybės ir nuodėmės palieka savo ženklus. Teresė Avilietė savo autobiografiją vadino „Gyvenimo knyga“, nes joje matė Dievo veikimą. Dante „Dieviškojoje komedijoje“ vaizduoja Kristų, laikantį knygą, kurioje parašyti amžinojo likimo sprendimai.
Filosofinė tradicija
Filosofai taip pat perėmė šį motyvą. Pascalis rašė apie Dievo knygą, kurioje įrašyti išrinktieji. Tolstojus savo „Išpažintyje“ kalbėjo apie gyvenimą kaip tuščią knygą, kol žmogus neranda Dievo. Čia Gyvenimo knyga tampa egzistencine metafora — žmogaus gyvenimo prasmės ir moralinės atsakomybės simboliu.
Bendrai
Gyvenimo knyga yra visas religijų pasaulis, kuriame šis simbolis nuolat atgimsta naujomis formomis. Judaizme tai Dievo teisiųjų registras. Krikščionybėje — Kristaus knyga, lemianti amžiną likimą. Islame — žmogaus darbų dokumentas. Gnostikuose — pažinimo ženklas. Kabaloje — dvasinės būklės metafora. Mistikoje ir filosofijoje — žmogaus gyvenimo simbolis.
Visos šios tradicijos rodo vieną dalyką: žmonės visada troško tikėti, kad jų gyvenimas turi svorį, kad jis yra matomas, žinomas ir įrašytas. Gyvenimo knyga yra būtent šio troškimo simbolis — Dievo atminties, teisingumo ir amžinybės ženklas.