Volteras (tikrasis vardas François-Marie Arouet; 1694–177 1778) – prancūzų Apšvietos milžinas, rašytojas, filosofas, istorikas ir vienas įtakingiausių XVIII a. minties formuotojų. Jo plunksna buvo toks pat aštrus kaip kardas – jis kovojo su fanatizmu, netolerancija ir Bažnyčios valdžia. Garsiausias šūkis „Écrasez l’infâme!“ („Sutraiškykite gėdingąjį!“) reiškė ne tik katalikų Bažnyčią, bet visą religinį fanatizmą ir prietarus.
Gyvenimas: tremtys, kalėjimai ir triumfas
- 1694 m. gimė Paryžiuje, turtingoje notarų šeimoje.
- Jaunystėje (1717–1718 m.) kalintas Bastilijoje 11 mėnesių už satyrinius eilėraščius prieš regentą.
- 1726–1729 m. tremtyje Anglijoje – ten susižavėjo Locke’u, Newtonu ir anglų laisve. Grįžo su „Filosofijos laiškais“ (1734) – knyga, kurią Prancūzijos parlamentas viešai sudegino.
- 1750–1753 m. gyveno Frydricho II Didžiojo dvare Prūsijoje, bet susipyko ir pabėgo.
- Paskutinius 20 metų (1758–1778) gyveno Ferney dvare prie Šveicarijos sienos – „saugioje zonoje“, iš kur rašė tūkstančius laiškų ir šimtai knygų.
- 1778 m. grįžo į Paryžių kaip karalius – minios šaukė „Šlovė Volterui!“, o jis mirė po trijų mėnesių, 83 metų.
Žymiausi Voltero kūriniai – platesnis aprašymas su citatomis
1. Candide, ou l’Optimisme (Kandidas, arba Optimizmas, 1759)
Tai satyrinė filosofinė pasaka, kurioje Volteras pasitelkia naivų herojų Kandidą, kad išjuoktų Leibnizo filosofiją apie „geriausią iš visų galimų pasaulių“. Kandidas keliauja per pasaulį, patiria karus, žemės drebėjimus, inkviziciją, vergiją ir visur mato kančią, bet jo mokytojas Panglosas kartoja: „Šiame geriausiame iš visų galimų pasaulių viskas yra gerai.“
Citata: „Il faut cultiver notre jardin.“ („Reikia dirbti savo sodą.“) – galutinė išvada, kad vietoj metafizinių spekuliacijų reikia imtis praktinio darbo ir gyvenimo.
2. Lettres philosophiques (Filosofijos laiškai, 1734)
Parašyti po tremties Anglijoje, šie laiškai pristato anglų visuomenę, religiją, filosofiją ir mokslą. Volteras žavisi religine tolerancija, parlamentine sistema, Newtono fizika ir Locke’o filosofija. Knyga sukėlė skandalą Prancūzijoje – parlamentas ją sudegino, nes ji kritikavo absoliutizmą ir Bažnyčios monopoliją.
Citata: „Jei Dievo nebūtų, reikėtų jį išrasti.“ – frazė iš šių laiškų, pabrėžianti, kad religija gali turėti socialinę funkciją, bet neturi būti fanatiška.
3. Dictionnaire philosophique (Filosofijos žodynas, 1764)
Tai enciklopedinio pobūdžio veikalas – trumpi straipsniai apie religiją, filosofiją, istoriją, mokslą. Volteras rašo su ironija ir sarkazmu, siekdamas išjudinti skaitytoją.
Straipsnis „Tolerancija“ tapo vienu garsiausių:
Citata: „Tolerancija – tai žmonijos privilegija. Visi esame silpni, klaidingi, linkę į klaidas; tad atleiskime vieni kitiems.“
Šis žodynas buvo draudžiamas, bet plito kaip „pocket book“ – mažas, lengvai platinamas leidinys.
4. Traité sur la tolérance (Traktatas apie toleranciją, 1763)
Parašytas po garsios Calas bylos, kai hugenotas Jeanas Calas buvo neteisingai apkaltintas nužudęs sūnų dėl religinių motyvų ir nukankintas. Volteras įsitraukė į kampaniją, siekdamas reabilituoti Calas šeimą.
Citata: „Fanatizmas – tai maras, baisesnis už juodąją mirtį.“
Šis traktatas tapo manifestu prieš religinį smurtą ir už religinę toleranciją, turėjo didžiulę įtaką Apšvietos Europai.
5. Essai sur les mœurs et l’esprit des nations (Esė apie papročius ir tautų dvasią, 1756)
Tai pirmoji pasaulio istorija, parašyta be teologinio „Dievo plano“. Volteras siekia parodyti civilizacijų raidą – nuo Kinijos ir Indijos iki Amerikos – kaip kultūrų, papročių ir idėjų istoriją. Jis kritikuoja Bažnyčios dominavimą istorijos pasakojime ir bando sukurti sekuliarią, universalią istoriją.
Citata: „Istorija – tai nusikaltimų ir nelaimių kronika.“
Šis veikalas padėjo pamatus moderniai istorijos sampratai.
Volteras ir religija
Volteras nebuvo ateistas – buvo deistas:
- Tikėjo „aukščiausiuoju Architektu“, gamtos kūrėju, bet atmetė visus organizuotus tikėjimus.
- Katalikų Bažnyčią vadino „l’infâme“ (gėdingąja) – dėl inkvizicijos, fanatizmo ir turto.
- Žydus kritikavo už „siauraprotiškumą“, islamą – už „fanatizmą“, bet labiausiai kirto katalikybei.
- Garsioji frazė: „Jei Dievo nebūtų, reikėtų jį išrasti“ (iš „Laiškų apie anglus“).
Palikimas
- Pirmasis „viešosios nuomonės“ kūrėjas – rašė tūkstančius laiškų karaliams, filosofams, rašytojams.
- Jo „Kandidas“ – iki šiol bestseleris (per 200 leidimų).
- Prancūzijos revoliucija (1789 m.) – tiesiogiai iš Voltero idėjų.
- 1791 m. jo palaikai perkelti į Panteoną su šūkiu „Jis kovojo su fanatizmu ir už laisvę“.
Volteras mirė 1778 m. gegužės 30 d. Paryžiuje. Paskutiniai žodžiai (kunigui, siūliusiam atsisakyti Šėtono):
„Dabar ne laikas daryti naujų priešų.“
Volteras – žmogus, kuris juokėsi iš Dievo, bet kovojo už žmogų. Jo šūkis „Écrasez l’infâme!“ aidėjo per visą Apšvietą. Jis nebuvo šventasis, bet tapo laisvės šventuoju. „Kandidas“ juokiasi iki šiol, o „Traktatas apie toleranciją“ – aktualus kaip niekad.