Euripidas (gr. Εὐριπίδης, Eurīpidēs; apie 480–406 m. pr. Kr.) – jauniausias iš trijų didžiųjų Atėnų tragikų (šalia Aischilo ir Sofoklio). Gimė Salamio saloje (arba netoli Atėnų) tą pačią dieną, kai graikai laimėjo Salamino mūšį – 480 m. pr. Kr. Jo tėvai buvo turtingi, bet kilmė ginčytina: vėlesni komikai šaipėsi, kad motina pardavinėjo daržoves. Euripidą mokė Anaksagoras ir sofistai – tai matyti iš racionalaus, kartais skeptiško požiūrio į dievus.
Iš 92 tragedijų išliko 19 (18 tragedijų + satyrinė drama „Kiklopas“). Jis laimėjo tik 5 kartus Didžiosiose Dionisijose – daug mažiau už Sofoklį, bet mirties metu ir po jos tapo populiariausiu. Gyvenimo pabaigoje, nusivylęs Atėnų demokratija ir Peloponeso karu, išvyko pas Makedonijos karalių Archeląją, ten ir mirė 406 m. Legenda pasakoja, kad jį sudraskė šunys – kerštas už tai, kad pjesėse „šmeižė moteris“.
Žymiausieji kūriniai
- Medeja (Μήδεια / Medėja) – 431 m. pr. Kr.
Barbarė burtininkė Medėja keršija neištikimam vyrui Jasonui – nužudo savo vaikus.
Citata (Medėja):
„Tegu miršta vaikai – jei turi mirti, tai aš, jų motina, turiu nužudyti.“
Religinė prasmė: dievai (Afroditė, Helijas) padeda Medėjai, bet kerštas – žmogiškas, o ne dieviškas teisingumas. - Bakchantės (Βάκχαι / Bakchantės) – pastatyta po mirties, 405 m.
Dionisas atkeršija Tėbams, kurie nepripažįsta jo dieviškumo. Karalius Pentėjas sudraskomas savo motinos ir tetų.
Citata (Dionisas):
„Aš esu baisus dievas tiems, kurie manęs nepripažįsta.“
Religinė prasmė: dieviškoji ekstazė (manija) pavojinga, jei priešiniesi – viena stipriausių antikinės religijos kritikos. - Hipolitas (Ἱππόλυτος / Hipolitas) – 428 m. pr. Kr.
Afroditė baudžia Hipolitą, kuris atmeta meilę ir garbina tik Artemidę. Fedra įsimyli posūnį, tas atmeta – ji nusižudo, apkaltinusi Hipolitą.
Citata (Afroditė prologe):
„Aš baudžiu tuos, kurie mano galia paniekina.“
Religinė prasmė: dievai pavydūs ir kerštingi – pirmas atviras antikinės religijos demaskavimas. - Trojos moterys (Τρωάδες / Trojietės) – 415 m. pr. Kr.
Po Trojos žlugimo – belaisvių kančia. Hektoras nužudytas sūnus Astianaktas, Andromachė, Kasandra, Helena.
Citata (Hekabė):
„Dieve, jei tu esi išmintingas – kodėl leidi šitaip?“
Religinė prasmė: karas – dievų žaidimas, o žmonės – aukos. - Ifigenija Aulidėje (Ἰφιγένεια ἡ ἐν Αὐλίδι / Ifigenija Aulidėje) – pastatyta po mirties
Agamemnonas aukoja dukterį Artemidei, kad vėjai pūstų į Troją.
Religinė prasmė: dievai reikalauja žmogaus aukos – baisus kaltinimas graikų religijai. - Elektra (Ἠλέκτρα / Elektra)
Elektra ir Orestas keršija motinai Klitaimnestrai.
Religinė prasmė: Apolonas liepia žudyti motiną – ar dievai gali būti žudikai? - Helena (Ἑλένη / Helena) – 412 m. pr. Kr.
Tikroji Helena buvo Egipte, Trojoje – tik šešėlis. Satyriška, beveik komedija.
Religinės temos Euripido kūryboje
Euripidas – didžiausias antikinės religijos kritikas. Jo dievai dažnai:
- pavydūs, kerštingi, žiaurūs (Afroditė, Dionisas, Artemidė);
- abejingi žmogui arba juokiasi iš jo kančių;
- reikalauja žmogaus aukų ar beprasmiško keršto.
Jis pirmas atvirai klausia: „Jei dievai daro bloga – ar jie dievai?“ (Bakchantės, Heraklio vaikai). Žmonės jo pjesėse kenčia ne dėl puikybės (kaip Sofoklio), o dėl dievų kaprizų ar atsitiktinumo. Tai artima šiuolaikiniam egzistenciniam skausmui.
Atėniečiai jį vadino „scenos filosofu“ ir „moterų nekenčėju“ (nes rodė jų aistras), bet mirties metu ir vėliau tapo populiariausiu – jo pjesės buvo statomos visur, net Aleksandrijoje.