Saṃyutta Nikāya (pali kalba – „Susietųjų rinkinys“ arba „Teminių mokymų rinkinys“; sanskrito tradicijos atitikmuo – Saṃyukta Āgama) – trečioji iš penkių Theravados budizmo Tipitakos Sutta Pitakos knygų. Tai didžiausias ir vienas esminių Pali kanono tekstų rinkinys: 56 skyriai (vaggos), apie 2 889 sutras – trumpus Budos ir jo mokinių mokymus, išdėstytus pagal temas. Lietuviškai dažniausiai vadinama „Susietųjų mokymų Nikaja“ arba „Teminių posmų rinkinys“.
Skirtingai nuo Majjhima Nikāya (vidutinių mokymų), kur sutros ilgesnės ir įvairios, Saṃyutta Nikāya viską grupuoja pagal pagrindines budizmo doktrinas – kaip sisteminga enciklopedija. Kiekvienas skyrius – viena tema:
- Sagāthā-vagga – mokymai su eilėmis (daugiausia dievų ir brahmų dialogai su Buda).
- Nidāna-vagga – priežastinio atsiradimo (paṭiccasamuppāda) skyrius.
- Khandha-vagga – penki sąlygotieji junginiai (rūpa, vedanā, saññā, saṅkhārā, viññāṇa).
- Saḷāyatana-vagga – šešios juslių bazės ir sąlygotas atsiradimas per jas.
- Mahā-vagga – Didysis skyrius: Aštuongalis kelias, Septyni nušvitimo veiksniai, Keturios tauriosios tiesos, Tiesos kelias ir kt.
Paskutinis – smulkesni skyriai, bet vis tiek teminiai. Sutros dažnai trumpos, kartais tik keli sakiniai, kartais tas pats mokymas kartojamas skirtingais kampais – tai būdinga ankstyvajam žodiniam perdavimui.
Svarbiausi tekstai
- Dhammacakkappavattana Sutta (SN 56.11) – pirmasis Budos pamokslas po nušvitimo: Keturios tauriosios tiesos ir Vidurinis kelias.
- Anattalakkhaṇa Sutta (SN 22.59) – „Penki junginiai nėra aš“ – pagrindas nesavio (anatta) doktrinai.
- Āditta-pariyāya Sutta („Ugnies pamokslas“, SN 35.28) – visos juslės „dega“ goduliu, neapykanta ir neišmanymu.
- Paṭiccasamuppāda skyrius (SN 12) – išsamiausias priežastinio atsiradimo aiškinimas Pali kanone.
Istorinė reikšmė ir paralelės
Saṃyutta Nikāya laikoma viena autentiškiausių Budos mokymo dalių – dauguma sutrų labai trumpos, todėl mažiau „papuoštos“ vėlesniais priedais. Theravados vienuoliai iki šiol mokosi jos atmintinai.
Kiniškame kanone (Sarvāstivādinų ir kitų mokyklų Āgamos) yra paralelinis rinkinys – Saṃyukta Āgama (雜阿含經), apie 1362 sutras, bet tvarka ir kai kurie tekstai skiriasi. Mahajanos mokyklos rečiau cituoja tiesiogiai, bet doktrinos (tuštuma, sąlygotas atsiradimas) remiasi panašiais šaltiniais.
Saṃyutta Nikāya – dažniausiai cituojama vipassanos mokytojų (S. N. Goenka, Mahasi Sayadaw, Joseph Goldstein, Ajahn Chah). Populiariausias vertimas: Bhikkhu Bodhi „The Connected Discourses of the Buddha“ (2000) – laikomas geriausiu ir tiksliausiu.
Ištraukos
1. SN 12.2 – „Priklausomo atsiradimo sutra“ (Paṭiccasamuppāda) „Kas priklausomai atsiranda, tas priklausomai išnyksta. Kas yra priklausomo atsiradimo prigimtis, tas yra priklausomo išnykimo prigimtis.“ (Tai reiškia, kad viskas kyla iš sąlygų ir priklausomybių – niekas neegzistuoja savarankiškai. Kai sąlygos baigiasi, baigiasi ir reiškinys.)
2. SN 56.11 – „Keturių kilniųjų tiesų sutra“ (Dhammacakkappavattana Sutta) „Tai yra kilnioji tiesa apie kančią: gimimas yra kančia, senėjimas yra kančia, mirtis yra kančia; liūdesys, sielvartas, skausmas, nepasitenkinimas ir neviltis yra kančia.“ (Čia išvardijama, kad kančia yra neatsiejama gyvenimo dalis – ji apima tiek fizinius, tiek psichologinius išgyvenimus.)
3. SN 22.59 – „Anattalakkhaṇa Sutta“ (Ne-Aš žymens sutra) „Kūnas, vienuoliai, nėra savastis…“ (Tai reiškia, kad kūnas nėra „aš“ – jis nepriklauso mūsų valiai, todėl negali būti laikomas tikrąja savastimi.)
4. SN 35.82 – „Ugnies sutra“ (Ādittapariyāya Sutta) „Akis dega, formos dega… dega geismo ugnimi, neapykantos ugnimi, iliuzijos ugnimi.“ (Tai metafora, kad mūsų pojūčiai nuolat „dega“ troškimu, neapykanta ir nežinojimu – jie yra kančios šaltinis.)
5. SN 1.1 – „Devų sutra“ (Devasutta) „Pasaulis palaikomas sąlygomis, pasaulis palaikomas priklausomybėmis.“ (Tai reiškia, kad pasaulis egzistuoja ne savaime, o dėl tarpusavio sąlygų – viskas priklauso nuo priežasčių ir pasekmių.)
6. SN 45.8 – „Kelias į išlaisvinimą“ (Magga-vibhanga Sutta) „Ir kas yra kilnusis aštuonialypis kelias?…“ (Tai pagrindinis budizmo kelias į išsilaisvinimą – teisingas mąstymas, kalba, veiksmai, pastangos, atmintis ir susitelkimas.)
7. SN 22.59 – „Ne-Aš žymens sutra“ (Anattalakkhaṇa Sutta) „Jausmas nėra savastis…“ (Tai reiškia, kad net mūsų jausmai nėra „aš“ – jie kyla ir praeina nepriklausomai nuo mūsų valios.)
8. SN 35.82 – „Ugnies pamokslas“ (Ādittapariyāya Sutta) „Ausis dega, garsai dega…“ (Tai pabrėžia, kad visi pojūčiai yra „degantys“ troškimu ir iliuzija – jie sukelia kančią, jei prie jų prisirišame.)
9. SN 12.23 – „Priklausomybės grandinė“ (Upanisa Sutta) „Iš kančios kyla tikėjimas; iš tikėjimo kyla džiaugsmas…“ (Tai rodo, kad net kančia gali tapti dvasinio kelio pradžia – ji veda į tikėjimą, džiaugsmą, ramybę ir susitelkimą.)
10. SN 56.31 – „Kilniosios tiesos“ (Sacca Sutta) „Kas yra kilnioji tiesa apie kančios kilmę? Tai troškimas…“ (Tai reiškia, kad kančios šaknis yra troškimas – noras nuolat siekti malonumo ir pasitenkinimo.)
11. SN 1.20 – „Devų klausimas“ (Devasutta) „Tikėjimas yra didžiausias turtas.“ (Tai reiškia, kad tikėjimas – pasitikėjimas Dhamma ir dvasiniu keliu – yra svarbiausias žmogaus dvasinis turtas.)
12. SN 3.25 – „Karaliaus klausimas“ (Kosala Sutta) „Gyvenimas yra brangiausia žmogui.“ (Tai reiškia, kad pats gyvenimas yra didžiausia vertybė – labiau už turtus ar valdžią.)
13. SN 11.3 – „Sakros pergalė“ (Dhajagga Sutta) „Prisiminkite mane, prisiminkite Dhammą, prisiminkite Sanghą…“ (Tai reiškia, kad prisiminus Budą, mokymą ir bendruomenę, išnyksta baimė – dvasinė atrama suteikia ramybę.)
14. SN 36.6 – „Jausmų sutra“ (Sallatha Sutta) „Neišmokytas žmogus kenčia dvigubai… išmokytas kenčia tik vieną skausmą.“ (Tai reiškia, kad neišmokytas žmogus prie fizinio skausmo prideda psichologinį kentėjimą, o išmokytas moka priimti skausmą be papildomos kančios.)
15. SN 47.40 – „Satipatthana sutra“ (Atminties pamatas) „Keturi atminties pamatai…“ (Tai reiškia, kad sąmoningas dėmesys kūnui, jausmams, protui ir reiškiniams yra vienintelis kelias į išsilaisvinimą.)
16. SN 12.10 – „Priklausomybė nuo nežinojimo“ (Avijjā Sutta) „Nežinojimas yra sąlyga formacijoms; formacijos – sąlyga sąmonei; sąmonė – sąlyga vardui ir formai.“ (Tai reiškia, kad kančios ratas prasideda nuo nežinojimo – jis sukelia visą priklausomą atsiradimą.)
17. SN 22.82 – „Ne-Aš ir penki agregatai“ (Anattā Sutta) „Forma, jausmas, suvokimas, formacijos ir sąmonė – visa tai nėra savastis.“ (Tai reiškia, kad penki egzistencijos komponentai nėra „aš“ – jie laikini ir nepastovūs.)
18. SN 35.28 – „Pojūčių kontrolė“ (Adhipateyya Sutta) „Kai akis mato formą, jei nėra geismo, neapykantos ar iliuzijos, tada nėra kančios.“ (Tai reiškia, kad kančia kyla ne iš pačių pojūčių, o iš prisirišimo prie jų.)
19. SN 36.11 – „Dviejų rūšių skausmas“ (Sukha Sutta) „Yra kūno skausmas ir proto skausmas. Išmokytas žmogus patiria vieną, neišmokytas – abu.“ (Tai reiškia, kad meditacija leidžia atskirti fizinį skausmą nuo psichologinio kentėjimo.)
20. SN 41.6 – „Gautamos mokymas“ (Isidatta Sutta) „Kas turi teisingą supratimą, tas nepasiduoda klaidingiems įsitikinimams.“ (Tai reiškia, kad tikras supratimas apsaugo nuo klaidingų doktrinų ir klaidinančių pažiūrų.)
21. SN 42.11 – „Karys ir kančia“ (Yodhājīva Sutta) „Karys, nužudęs mūšyje, po mirties patenka į kančią.“ (Tai reiškia, kad smurtas ir žudymas neišvengiamai veda į karmą ir kančią.)
22. SN 45.4 – „Kelio esmė“ (Magga Sutta) „Vienuoliai, yra vienas kelias į kančios įveikimą – kilnusis aštuonialypis kelias.“ (Tai reiškia, kad Budos mokymas sutelktas į vieną kelią – praktinį išsilaisvinimo metodą.)
23. SN 46.2 – „Dvasinės galios“ (Bojjhaṅga Sutta) „Kai vienuolis ugdo atmintį, tyrinėjimą, energiją, džiaugsmą, ramybę, susitelkimą ir lygybę – tai veda į išlaisvinimą.“ (Tai reiškia, kad septyni dvasiniai veiksniai yra kelias į nušvitimą.)
24. SN 47.12 – „Atminties pamatai“ (Satipaṭṭhāna Sutta) „Vienuolis stebi kūną kaip kūną, jausmus kaip jausmus, protą kaip protą, reiškinius kaip reiškinius.“ (Tai reiškia, kad sąmoningas stebėjimas be prisirišimo yra kelias į išsilaisvinimą.)
25. SN 48.10 – „Tikėjimo galia“ (Saddhā Sutta) „Tikėjimas, energija, atmintis, susitelkimas ir išmintis – tai penkios galios.“ (Tai reiškia, kad dvasinės galios yra būtinos nušvitimui.)
26. SN 51.20 – „Keturi stebuklingi pagrindai“ (Iddhipāda Sutta) „Norą, energiją, protą ir tyrinėjimą ugdant – atsiranda dvasinės galios.“ (Tai reiškia, kad dvasinės praktikos pagrindai sukuria ypatingą vidinę stiprybę.)
27. SN 55.7 – „Tikėjimo sutra“ (Saddhā Sutta) „Tikėjimas, dorybė, dosnumas ir išmintis – tai kelias į dangišką pasaulį.“ (Tai reiškia, kad moralė ir tikėjimas veda į geresnį atgimimą.)
28. SN 56.13 – „Keturių tiesų sutra“ (Sacca Sutta) „Kas supranta keturias kilniąsias tiesas, tas supranta Dhammą.“ (Tai reiškia, kad keturios tiesos yra Budos mokymo šerdis.)
29. SN 56.43 – „Kelias į nušvitimą“ (Magga Sutta) „Kas seka kilniu aštuonialypiu keliu, tas pasiekia nušvitimą.“ (Tai reiškia, kad praktinis kelias veda į galutinį tikslą – nirvaną.)
30. SN 56.44 – „Tiesa ir kelias“ (Sacca Sutta) „Kas supranta tiesą, tas supranta kelią; kas supranta kelią, tas supranta tiesą.“ (Tai reiškia, kad tiesa ir kelias yra neatskiriami – vienas veda į kitą.)