Terminas „Pranašų antspaudas“ (arabiškai Khatam an-Nabiyyin arba Khātam al-Anbiyāʼ) – vienas svarbiausių islamo titulų, priskiriamų Muhammadui. Korane (33:40) parašyta: „Muhammadas nėra nė vieno jūsų vyro tėvas, bet Alacho Pasiuntinys ir Pranašų antspaudas.“ Šitas posakis reiškia, kad Muhammadas – paskutinis pranašas, užbaigiantis pranašų grandinę, prasidėjusią nuo Adomo ir einančią per Nojų, Abraomą, Mozę, Jėzų iki jo.
Žodis khatam arabų kalboje reiškia „antspaudą“, „žiedą su antspaudu“ arba „tai, kas užbaigia“. Dauguma musulmonų (ypač sunitų ir šiitų) supranta tiesiogiai: Muhammadas – paskutinis, po jo daugiau pranašų nebus. Jo misija – galutinė, pilniausia, skirta visai žmonijai, o ankstesni pranašai buvo siųsti konkrečioms tautoms ar laikams.
Kodėl „antspaudas“, o ne tiesiog „paskutinis“?
Antspaudas senovėje buvo karaliaus ar valdovo žiedas, kuriuo patvirtinamas dokumentas. Užantspauduotas laiškas – galutinis, nebekeičiamas. Taip ir Muhammadas – tarsi Dievo „parašas“ ant pranašystės istorijos. Jo atnešta žinia (Koranas) – galutinė Dievo žodžio versija, patvirtinanti ir užbaigianti ankstesnius raštus (Torą, Evangeliją). Hadisuose (pvz., Sahih al-Bukhari 3535) Muhammadas sako: „Mano pavyzdys ir ankstesnių pranašų pavyzdys – kaip vyras, pastatęs namą, gražiai jį užbaigęs, tik vienoje vietoje trūksta plytos. Žmonės apeina ir stebisi: „Kodėl neįdėta plyta?“ Aš – ta plyta, aš – pranašų antspaudas.“
Dauguma musulmonų (sunitai, šiitai) laikosi, kad po Muhammado pranašų nebėra – nei didžiųjų (su nauju raštu), nei mažųjų. Ahmadiyya bendruomenė (XIX a. Indijoje) aiškina kitaip: khatam reiškia „geriausias“ ar „puošniausias antspaudas“, o ne būtinai paskutinis. Jų įkūrėjas Mirza Ghulamas Ahmadas laikė save pranašu po Muhammado (pavaldžiu jam). Dėl to ahmadijai laikomi ne musulmonais daugelyje šalių (pvz., Pakistane oficialiai).
Tikėjimas, kad Muhammadas – paskutinis pranašas, yra vienas iš šešių islamo tikėjimo stulpų dalis (tikėjimas pranašais). Kas tiki nauju pranašu po jo – išeina iš islamo ribų. Tai apsaugo nuo naujų „pranašų“ ar sektų, teigiančių naują apreiškimą. Kartu pabrėžia Korano galutinumą: „Šiandien užbaigiau jums jūsų tikėjimą“ (5:3).