1858 metų birželio 23 dieną Bolonijoje, tuomet priklausiusioje Popiežiaus valstybėms, įvyko vienas labiausiai pagarsėjusių XIX amžiaus religinių ir politinių skandalų – Edžgardo Mortaros byla. Ši istorija prasidėjo, kai žydų berniukas Edžgardas Mortara, gimęs 1841 m. žydų šeimoje, buvo netikėtai atskirtas nuo savo tėvų ir prievarta paimtas į katalikų globą.
Priežastis buvo tokia: kai Edžgardas dar buvo kūdikis, jų šeimos tarnaitė, katalikė Anna Morisi, sunerimusi dėl jo sveikatos, slapta jį pakrikštijo, bijodama, kad jis gali mirti nekrikštytas. Pagal tuometinius Popiežiaus valstybės įstatymus, jei žydų vaikas buvo pakrikštytas, jis turėjo būti laikomas kataliku ir negalėjo augti žydų šeimoje. Kai berniukui sukako septyneri, vietos inkvizicijos pareigūnai sužinojo apie šį krikštą ir nusprendė jį paimti iš tėvų.
Naktį į jų namus Bolonijoje atvyko policija, vadovaujama inkvizicijos pareigūnų, ir Edžgardas buvo atskirtas nuo savo šeimos. Jis buvo nuvežtas į Romą, kur pateko į popiežiaus Pijaus IX globą. Popiežius asmeniškai domėjosi berniuku, jį priėmė į savo rūmus ir užtikrino, kad jis bus auklėjamas kaip katalikas. Edžgardas nebuvo kankintas ar fiziškai žalojamas, tačiau buvo prievarta atskirtas nuo savo šeimos ir užaugintas svetimoje religijoje.
Šis įvykis sukėlė tarptautinį pasipiktinimą. Žydų bendruomenės Europoje ir Amerikoje protestavo, laikraščiai rašė apie šį atvejį kaip apie žmogaus teisių pažeidimą. Net kai kurios katalikiškos valstybės, tokios kaip Prancūzija, išreiškė nepasitenkinimą. Tačiau popiežius Pijus IX atsisakė grąžinti berniuką tėvams, teigdamas, kad jis yra katalikas ir privalo būti auklėjamas pagal tikėjimą, į kurį buvo „įvestas“ krikštu.
Edžgardas Mortara užaugo Romoje, tapo katalikų vienuoliu ir vėliau gyveno įvairiose Europos šalyse. Jis niekada nebegrįžo pas savo šeimą kaip žydas, nors visą gyvenimą jo istorija buvo prisimenama kaip vienas ryškiausių religijos ir žmogaus teisių konfliktų XIX amžiuje.
Ši byla tapo simboliu, kaip Popiežiaus valstybės įstatymai ir Bažnyčios autoritetas galėjo drastiškai paveikti asmens gyvenimą. Ji prisidėjo prie augančio nepasitenkinimo Popiežiaus valstybėmis ir tapo vienu iš moralinių argumentų, kodėl ši institucija turėjo būti panaikinta Italijos suvienijimo metu.