Himalajų ledynuose, kur sniegas tirpsta kaip maldos, prasideda Gango upė (Gangas) – vanduo, kuris teka per Indijos širdį kaip gyva deivė Ganga, nešdama ne tik dumblą, bet ir nuodėmių naštą. Jos bangos, pilnos gėlių žiedlapių ir pelenų, šnabžda sanskrito mantras, o krantuose kunigai aukoja ghee į ugnį, tikėdami, kad srovė nuneš maldas tiesiai į dangų. Čia, kur saulėtekis nudažo vandenį rožine šviesa, o saulėlydis – ugnine, žmonės plauna kūnus ir sielas, jausdami, kad Gangas alsuoja gyvybe, maišydama dievų pyktį su gailestingumu. Gango upė pulsuoja: dieną piligrimai meta kokosus, vakare laužai degina kūnus, paleisdami dūmus kaip maldas į žvaigždes.
Vardo šaknys ir upės gimimas iš Šivos plaukų
Gango upės vardas kyla iš sanskrito „gam“ – eiti, nes Gangas keliauja 2525 kilometrus nuo Gangotri ledyno iki Bengalijos įlankos, susiliedamas su Brahmaputra. Mitologijoje ji – deivė Ganga, Bhagirathos palikuonė, kuri nusileido iš dangaus, kad atgaivintų 60 tūkstančių Sagara sūnų pelenus. Šiva, bijodamas, kad jos galia sudaužys žemę, sugavo srovę savo plaukuose – tie susivėlę garbanos tapo septyniomis upėmis, o Gango upė ištekėjo ramiai, palaimindama pasaulį. Lietuviškai tai galėtų skambėti kaip „Einančioji deivė“, primenant, kad net dangaus vanduo gali būti sutramdytas dievo galia, o jos čiurkšlės – kaip plaukai, nešantys gyvybę ir mirtį.
Gango šaknys siekia vedų laikus: Rigvedoje minima kaip septynių upių motina, o Mahabharatoje Bhishma guli ant strėlių lovos prie jos krantų, laukdamas mirties. Vienas keistas pasakojimas iš tų pradžių: kai deivė Ganga nusileido, ji nuskandino Šivos sūnų Ganešą, bet vėliau atgaivino jį dramblių galva – tai primena, kad Gango upės galia – ir naikinanti, ir kurianti, kaip potvyniai, kurie kasmet atneša derlingą dumblą, bet ir nelaimes.
Šventi ritualai ir dievų pyktis upės vingiuose
Hinduizmas Gango upę laiko švenčiausia iš upių: Gangas – Višnu pėdos prakaitas, Brahma ašaros ir Šivos plaukai, todėl maudynė joje nuplauna karma iš septynių gyvenimų. Kumbh Mela, vykstanti kas 12 metų Haridvare, Allahabade, Nashike ir Ujjaine, traukia milijonus – 2019 metais Allahabade susirinko 240 milijonų, o pagrindinė maudynė trunka valandas, su sadhu, apsipylusiais pelenais, ir jogais, medituojančiais ant vienos kojos. Ganga Aarti Varanasije – vakarinė puja su lempomis ir varpais – garbina deivę Gangą, o kunigai šaukia „Gange Ma“, motina Ganga.
Budizmas sieja Gangą su Buddha: Sarnathe jis mokė prie jos intako, o pelenai iš Bodh Gajos metami į srovę. Jainizmas – tirthankaros maudėsi joje, o sikhizmas – Guru Nanak meditavo Haridvare. Vienas nestandartinis epizodas: VIII amžiuje Adi Shankara, advaita vedantos kūrėjas, ginčijosi su mandala mishra prie Gango upės kranto – pralaimėjęs turėjo nuskandinti save, bet Gangas iškėlė jį ant lotoso lapo, primindama, kad tiesa plaukia giliau už vandenį. Potvyniai 2021 metais užliejo ghatus, bet piligrimai plaukiojo valtimis, dainuodami Bhagiratha maldas, prašydami deivės Gangos gailestingumo.
Kitas ritualas – Ganga Dussehra birželį: Gango upė tariamai nusileidžia iš dangaus, o žmonės aukoja 10 daiktų – nuo sezamo sėklų iki aukso – tikėdami, kad deivė priims ir grąžins palaimą. Miestai prie jos – Haridvaras su vartais į dangų, Allahabadas su sangam, trijų upių susiliejimu – tapo šventais, kur dievai žaidžia su mirtingaisiais.
Deivės pyktis ir amžini dievai upės gelmėse
Gango upė – ne tik vanduo, bet ir deivė Ganga su istorijomis: ji buvo Šivos žmona, bet pavydas dėl Parvati privertė ją nusileisti į žemę. Jos sūnūs su Šantanu – Bhishma ir kiti aštuoni vasu, prakeikti gimti mirtingaisiais už vagystę. King Shantanu mirė prie Gangas, o jo kapas tapo Bhishma kund – vieta, kur piligrimai meldžiasi už palikuonis. Alakananda, vienas iš šaltinių, siejamas su Lakshmi, o Bhagirathi – su Bhagiratha, kuris meditavo tūkstantį metų, kad atvestų deivę Gangą gelbėti protėvių.
XX amžiuje Mahatma Gandhi metė savo pelenus į Gango upę 1948 metais, sakydamas, kad ji – Indijos siela. Vienas keistas faktas: 1896 metais britų inžinieriai pastatė užtvanką Tehri, bet 1978 metais protestuotojai, vadovaujami Sunderlal Bahuguna, apkabino medžius, prašydami Gange Ma apsaugos – Gangas „atsakė“ potvyniais, sunaikindama planus keleriems metams.