Naujoji Atlantida – Francis Bacon (1627). Mokslinė utopija, gimusi krikščioniškame racionalizme.
Lietuviškas pavadinimas: Naujoji Atlantida (lot. Nova Atlantis). Parašyta anglų kalba apie 1623–1624 m., išleista po autoriaus mirties 1627 m. lotyniškai ir angliškai. Autorius – anglų filosofas, mokslininkas, politikas Francis Bacon (1561–1626), Didžiosios Britanijos lordas kancleris, „empirinio mokslo tėvas“, apkaltintas korupcija, nuteistas, bet paleistas. Knyga – nebaigtas pasakojimas (trumpas, vos 30 puslapių), dialogas tarp europiečių jūreivių, audros nuneštų į nežinomą salą Bensalemą (Ramiojo vandenyno gilumoje), ir vietinių gyventojų. Tai ne pilna visuomenės vizija kaip Campanellos, o mokslinio metodo apologija: Bacon siūlo naują pasaulį, kur mokslas – Dievo kūrinijos pažinimo įrankis, o ne erezija.
Europiečių laivas, plaukiantis iš Peru į Japoniją, paklysta ir atsiduria prie Bensalemo krantų. Gyventojai – krikščionys (krikščionybė atėjo stebuklingu būdu XX a. po Kristaus, per „šviesos stulpą“ ir arką su Biblija). Sala izoliuota šimtmečiais – jokių karų, jokių užsieniečių (išskyrus retus mokslininkus). Valdžia – absoliuti monarchija, karalius Solamona (pavadintas pagal Saliamoną), bet tikroji galia – Salemo namuose (House of Salomon), mokslo akademijoje-vienuolyne, įkurtoje prieš 1900 metų.
Salemo namai – mokslo šventykla
Tai pirmoji moderni mokslo institucija pasaulyje:
- 36 mokslininkai („Tėvai“), keliaujantys po pasaulį kaip šnipai, renkantys knygas, išradimus, paslaptis („prekybininkai šviesa“).
- Laboratorijos: gilūs urvai (iki 3 mylių gylyje) – mineralų tyrimams; aukšti bokštai – orų stebėjimui; dirbtiniai ežerai – vandens gyvūnų veisimui; sodai – augalų hibridams; sveikatos namai – ligų gydymui; mechaniniai cechai – mašinų kūrimui.
- Išradimai: mikroskopai, teleskopai, garso stiprintuvai, skraidantys aparatai, povandeniniai laivai, dirbtiniai metalai, vaistai nuo senatvės, gyvūnų modifikacijos (pvz., šviesą skleidžiantys gyvūnai).
- Tikslas: „pažinti priežastis ir slaptus daiktų judesius, išplėsti žmogaus valdžią visatoje iki galimo ribos“ – tai Bacon empirinis metodas: stebėjimas + eksperimentas + indukcija.
Mokslas – religinis aktas: „Dievo kūrinijos pažinimas yra Dievo garbinimas“. Nėra erezijos – mokslas patvirtina Bibliją. Salemo namai – kaip vienuolynas: celibatas, tylos įžadai, bet vietoj maldų – eksperimentai.
Visuomenė ir papročiai
- Šeima šventa: monogamija, didelės šeimos (10+ vaikų – apdovanojimas). Yra „Adomo ir Ievos baseinas“ – porų susitikimo vieta, kur tėvai stebi būsimus sutuoktinius per langą (eugenika be prievartos).
- Religija: krikščioniška, bet tolerantiška – žydai turi savo kvartalą. Maldos viešos, bet mokslas – aukščiau dogmų.
- Valdžia: karalius + Salemo namai. Jokių rinkimų – mokslininkai renka save.
- Ekonomika: komunali dalimis – maistas, drabužiai bendri, bet privačios dirbtuvės leidžiamos. Prekyba – tik su išoriniais mokslininkais.
- Moralė: kuklumas, švara, darbštumas. Nėra lošimų, girtumo, paleistuvystės. Bausmės – gėda, o ne mirtis.
Bacon kritikuoja Europą: scholastika, dogmatizmas, karai. Siūlo naują Atlantidą – ne komunizmą, o mokslinę aristokratiją. Knyga baigiasi staiga – Salemo namų tėvas išvardija išradimus ir sako: „Likusi dalis – paslaptis“. Bacon planavo tęsinį, bet mirė.
Trumpai: mokslas = religija + empirizmas + utopinė akademija, parašyta prieš 400 metų kaip manifesto moderniam mokslui.
| Aspektas | Aprašymas | Reikšmė |
|---|---|---|
| Struktūra | Sala Bensalemas, izoliuota; centre – Salemo namai (mokslinis vienuolynas). | Mokslas – visuomenės šerdis; izolacija saugo nuo „europietiškos kvailystės“. |
| Valdžia | Karalius + 36 Salemo tėvai; sprendimai – moksliniai. | Mokslinė aristokratija; jokių demokratijos – „žinantys valdo“. |
| Mokslas | Laboratorijos, šnipai, išradimai (mikroskopai, povandeniniai laivai). | Empirinis metodas; mokslas – Dievo garbinimas. |
| Religija | Krikščioniška; stebuklingas atsivertimas; tolerancija. | Mokslas patvirtina tikėjimą; nėra konfliktų. |
| Šeima | Didelės šeimos, eugenika per stebėjimą; monogamija. | Šeima – visuomenės pagrindas; moralė aukščiau laisvės. |
| Ekonomika | Dalinis komunizmas; prekyba – tik žiniomis. | Nauda bendra; godumas pašalintas. |
| Kritika | Europa – dogmatiška, karinė, atsilikusi. | Pasiūlo mokslą kaip išsigelbėjimą. |
| Įtaka | Karališkoji draugija (1660), modernus mokslas, utopijos. | Pirmoji vizija mokslo kaip institucijos. |
Citatos
- Apie Salemo namų tikslą (mokslas = Dievo kūrinijos pažinimas)
„Mūsų įkūrimo tikslas – priežasčių ir slaptų daiktų judesių pažinimas; ir žmogaus imperijos ribų išplėtimas, kad būtų įmanoma viskas, kas įmanoma.“
Paaiškinimas: Tai Salemo namų chartija – mokslas nėra savitikslis, o priemonė valdyti gamtą Dievo vardu. Bacon čia formuluoja empirinį metodą: stebėti, eksperimentuoti, plėsti galią. - Apie laboratorijas ir išradimus (povandeniniai laivai, gyvūnų modifikacijos)
„Turime didelius ir įvairius sodus bei daržus… Turime būdų kurti įvairias naujas augalų rūšis… Gaminame daugybę gyvačių, kirminų, musių, žuvų rūšių iš puvimo; kai kurios iš jų (iš tikrųjų) pakyla iki tobulų būtybių, panašių į žvėris ar paukščius.“
Paaiškinimas: Aprašoma praktinė genetika ir biologija – dirbtinis gyvybės kūrimas, hibridai, modifikacijos. Tai ankstyva vizija biotechnologijų, pateikiama kaip mokslo stebuklai. - Apie mokslo keliones ir šnipinėjimą (žinių rinkimas iš pasaulio)
„Siunčiame prekybininkus šviesa – kai kuriuos iš mūsų brolių, kurie keliauja į užsienį ir grįžta su knygomis, santraukomis bei išradimų modeliais.“
Paaiškinimas: Salemo mokslininkai – kaip šnipai: kas 12 metų išplaukia į Europą, Aziją, renka paslaptis, bet neatskleidžia savųjų. Tai globalaus mokslo tinklo idėja, panaši į šiuolaikines akademijas. - Apie religiją ir krikščionybės atėjimą (stebuklas su šviesa)
„Maždaug prieš dvidešimt metų po Kristaus dangun ėmimo, naktį jūroje pasirodė didelis šviesos stulpas… Ir arkoje radome Bibliją su visomis kanoninėmis knygomis, net tomis, kurių jūs neturite.“
Paaiškinimas: Bensalemo krikščionybė – stebuklinga, pranašesnė už europietišką. Biblija atėjo su apreiškimu, įrodančiu Dievo palankumą salai. Religija pateisina izoliaciją ir mokslą. - Apie šeimą ir moralę (Adomo ir Ievos baseinas)
„Turime du baseinus, vadinamus Adomo ir Ievos baseinais; ten tėvai gali stebėti būsimus sutuoktinius per langą, kad matytų jų kūno sudėjimą ir grožį.“
Paaiškinimas: Eugenika be prievartos – tėvai renka poras pagal fizinius duomenis, bet sprendimas laisvas. Šeima šventa, didelės šeimos apdovanojamos, monogamija griežta. - Apie visuomenės moralę ir draudimus
„Neturime viešnamių, tavernų, lošimo namų; mūsų vyrai ir moterys kuklūs, švarūs, darbštūs.“
Paaiškinimas: Kritika Europai – Bensaleme nėra paleistuvystės, girtumo, azartinių lošimų. Moralė remiasi krikščioniška dorove, o ne įstatymais; bausmė – gėda. - Apie karalių Solamoną ir įstatymus
„Karalius Solamonas įkūrė Salemo namus ir davė jiems įstatymus, kurie galioja iki šiol; vienas iš jų – draudimas atskleisti paslaptis užsieniečiams.“
Paaiškinimas: Valdžia – mokslinė monarchija. Karalius – kaip Saliamonas, bet tikroji galia – akademijoje. Įstatymai saugo žinias, izoliacija – apsauga. - Apie mediciną ir ilgaamžiškumą
„Turime namus, kur gydome ligas ir pratęsiame gyvenimą; kai kurie iš mūsų gyvena šimtą metų.“
Paaiškinimas: Medicina – prevencinė, eksperimentinė. Vaistai nuo senatvės, chirurgija, dietos – ankstyva vizija geriatrijos ir sveikatos mokslų. - Apie garsą ir optiką (technologijos)
„Turime namus garsams stiprinti ir perduoti per vamzdžius; taip pat perspektyvinius namus, kur matome daiktus iš tolo kaip arti.“
Paaiškinimas: Aprašomi teleskopai, mikrofonai, optiniai įrenginiai – Bacon numato šiuolaikines technologijas, pateikdamas kaip mokslo vaisius. - Apie mokslo kaip garbinimo aktą (pabaiga)
„Dievas niekada nepadarė stebuklo, kad paneigtų savo įstatymus; mes tik geriau juos suprantame.“
Paaiškinimas: Mokslas – ne magija, o Dievo įstatymų pažinimas. Nėra konflikto tarp tikėjimo ir proto – tai krikščioniško racionalizmo esmė.
Francis Bacon „Naujoji Atlantida“ (1627) kilo iš Platono pasakojimo apie Atlantidą – legendinę salą, kuri, pasak „Timajo“ ir „Kritijo“, pražuvo dėl išdidumo ir moralinio nuosmukio. Baconas perėmė šį mitą, bet jį apvertė: vietoj žlugusios civilizacijos jis sukūrė išganytą, krikščioniško mokslo ir dorybės valstybę Bensalemą. Platono Atlantida buvo dievų bausmės simbolis, o Bacono – žmonijos atsinaujinimo viltis. Jo „Naujoji Atlantida“ tapo tarsi išpirktas mitas – prarastos salos priešingybė, kur protas ir tikėjimas ne kovoja, o bendradarbiauja, mokslo pažanga suvokiama kaip Dievo kūrinijos pažinimas, o žinojimas – kaip kelias į šventumą.