Saulės miestas – Tommaso Campanella (1637). Teokratinė utopija, gimusi inkvizicijos kalėjimo tamsoje.
Lietuviškas pavadinimas: Saulės miestas (lot. Civitas Solis). Parašyta lotyniškai apie 1602 m. kaip trumpas dialogas, vėliau išplėsta iki pilnos knygos 1623 m. (spausdinta 1637 m. po autoriaus mirties). Autorius – italų dominikonas vienuolis Tommaso Campanella (1568–1639), apkaltintas erezija, maištu prieš Ispanijos valdžią Kalabrijoje, kankintas septynis kartus (įskaitant budelio kėdę), kalintas 27 metus Neapolio pilyje. Knyga – dialogas tarp Didžiojo Hospitallerio ordino riterio (keliautojo) ir Genujos jūreivio, kuris pasakoja apie tolimą salą Taprobanę (dab. Šri Lanka), kur atrado idealų Saulės miestą. Tai ne tik politinė filosofija, bet ir mistinė vizija, kur katalikiškas tikėjimas susilieja su platonizmu, astrologija, hermetizmu ir ankstyvu moksliniu racionalizmu.
Miestas pastatytas ant kalvos, apvali forma simbolizuoja tobulumą ir kosmosą. Septyni koncentriniai žiedai atitinka septynias planetas (nuo Saturno iki Mėnulio), atskirti sienomis, kurios vienu metu yra ir gynybos įtvirtinimai, ir milžiniškos mokymo priemonės: vidinės sienos išpieštos freskomis su matematikos formulėmis, geometrinėmis figūromis, gyvūnijos, augalijos, mineralų, išradimų, istorinių įvykių ir pranašų atvaizdais – vaikai mokosi eidami palei sienas, o piešiniai keičiami pagal naujausius atradimus. Centre – didžiulė apvali šventykla be stogo, su kupolu, kuriame altorius su dviem gaubliais: dangaus ir žemės. Ant kupolo – vėjarodė, rodanti vėjus ir zodiako ženklus. Miestas turi keturis vartus pagal pasaulio šalis, pro kuriuos saulėtekio metu patenka šviesa.
Gyventojai (solarijai) gyvena bendruomenėje be privačios nuosavybės – viskas bendra: namai, maistas, drabužiai, įrankiai. „Mano“ ir „tavo“ sąvokos laikomos nuodėme, nes sukelia godumą ir karus. Vaikai nuo gimimo atskiriami nuo tėvų ir auginami valstybės: žindomi bendrai, mokomi pagal gabumus, berniukai ir mergaitės kartu. Darbas – tik 4 valandos per dieną (žemdirbystė, amatai, karyba), likusį laiką skiriama mokslui, menui, sportui, maldai. Maistas valgamas bendruose valgyklose, porcijos pagal amžių ir sveikatą. Drabužiai balti, vienodi, keičiami kas pusmetį. Moterys dalyvauja visuose darbuose, įskaitant karybą, bet eugenikos pagrindais: poruojamos pagal astrologinius, fizinius ir protinius rodiklius, kad gimtų sveiki, protingi palikuonys. Lytiniai santykiai reguliuojami kunigų – draudžiami be leidimo, bet skatinami bendram gėriui.
Valdžia ir religija
Valdžia – griežta teokratinė hierarchija, vadovaujama Saulės (lot. Sol – vyriausiasis kunigas, metafizikas, astrologas, žinantis visus mokslus). Jam talkina trys ministrai:
- Galia (Pon) – karyba, gynybos reikalai.
- Išmintis (Sin) – mokslas, švietimas, medicina.
- Meilė (Mor) – eugenika, šeima, dauginimasis.
Sprendimai priimami konsensusu, remiantis pranašystėmis, astrologija ir mokslu. Kunigai – ir mokslininkai, ir dvasininkai: astronomija = teologija, nes dangus atskleidžia Dievo planą. Religija – katalikiška, bet mistiška: Dievas – Saulė kaip visatos centras, o miestas – Dievo atspindys žemėje. Maldos vyksta saulėtekio ir saulėlydžio metu, giedamos himnai lotyniškai. Nuodėmės baudžiamos viešai: tinginiai – badu, išdavikai – akmenimis, bet mirties bausmė reta – dažniau perauklėjimas.
Mokslas šventas: vaikai mokosi per žaidimus, piešinius, praktiką. Išradimai – mechaniniai, vandens varikliai, laivai su ratais. Karyba – gynybinė, bet visi treniruojami nuo vaikystės. Ginklai – protingi, su spąstais. Medicina – prevencinė, eugenika užkerta ligas. Menas – tik naudingas: muzika gydo, poezija moko dorovės. Nėra teatrų – gyvenimas pats yra ritualas.
Knygoje kritikuojama Europa: privatizmas, karai, tinginystė, kvailos mados. Campanella siūlo komunizmą kaip krikščionišką idealą („visi turėjo viską bendrai“ – Apaštalų darbai). Bet tai ne demokratija – valdžia dieviška, o maištas neįmanomas.
Poveikis: Platonas (Valstybė), Thomas More (Utopija), bet Campanella prideda astrologiją, hermetizmą, ankstyvąjį mokslą. Vėliau įtakojo socialistus (Fourier, Cabet), masonus, net komunistus (nors Campanella – katalikas). Knyga drausta inkvizicijos, bet plito rankraščiais.
Trumpai: komunizmas + teokratija + mokslinė fantastika, parašyta prieš 400 metų kalėjimo vienutėje.
| Aspektas | Aprašymas | Reikšmė |
|---|---|---|
| Struktūra | Septyni žiedai (planetos), centre šventykla su gaubliais, sienos – mokymo priemonės. | Kosminė harmonija; miestas kaip gyvas organizmas, atspindintis dangų. |
| Valdžia | Kunigų ketvertas: Saulė + Galia, Išmintis, Meilė. Sprendimai – astrologija + mokslas. | Teokratija; kunigai = mokslininkai; jokių rinkimų. |
| Visuomenė | Komunali nuosavybė, bendras auklėjimas, 4 val. darbo, eugenika. | Panaikina godumą, pavydą; visi lygūs, bet pagal gabumus. |
| Religija | Katalikiškas misticizmas; Saulė = Dievas; maldos saulėtekiais. | Religija = mokslas; dangus valdo žemę. |
| Mokslas | Astronomija, medicina, mechanika; vaikai mokosi per sienas ir žaidimus. | Mokslas šventas; eugenika = dieviškoji atranka. |
| Karyba | Gynybinė; visi treniruojami; protingi ginklai. | Taika per jėgą; karas – tik gynybai. |
| Kritika | Europa – godi, kvaila, karinė; privatizmas = nuodėmė. | Pasiūlo komunizmą kaip krikščionišką idealą. |
| Įtaka | Platonas, More; vėliau – socialistai, utopistai. | Pirmoji moderni mokslinė utopija. |
Citatos
- Apie miesto struktūrą ir sienų piešinius (iš pirmojo žiedo aprašymo)
„Pirmasis žiedas, vadinamas Phalerium, yra skiriamas Saturnui; ant jo sienų nupiešti visi matavimai, svoriai, matmenys, geometrinės figūros, visos karinės mašinos, varikliai, ginklai, ir visos tvirtovės, mūšio tvarka, ir kaip statyti namus bei miestus.“
Paaiškinimas: Campanella vaizduoja sienas kaip milžinišką enciklopediją – piešiniai tarnauja švietimui, pradedant nuo matematikos ir inžinerijos; tai mokymas per vaizdą, kur vaikai eina palei sieną ir išmoksta visko apie pasaulį be knygų. - Apie bendrą nuosavybę ir turtą (iš visuomenės aprašymo)
„Jie turtingi, nes nieko netrokšta, vargšai, nes nieko neturi; ir todėl jie nėra vergo aplinkybėms, bet aplinkybės tarnauja jiems.“
Paaiškinimas: Bendruomenėje nėra privačios nuosavybės – viskas bendra, tad nėra pavydo ar karų; turtas – ne daiktai, o vidinis pasitenkinimas, o tai veda prie harmonijos, kur visi dirba bendram gėriui. - Apie eugeniką ir poravimąsi (iš Meilės ministro skyriaus)
„Vyrai ir moterys susijungia taip, kad gimsta geriausi palikuonys. Jie juokiasi iš mūsų, kurie rūpinamės arklių ir šunų veislėmis, bet apleidžiame žmonių veisimą.“
Paaiškinimas: Poros sudaromos pagal fizinius, protinius ir astrologinius kriterijus, kad gimtų sveiki, protingi vaikai; tai ne prievarta, o valstybinė priežiūra, siekianti tobulinti žmoniją kaip dievišką kūrinį. - Apie valdžios hierarchiją (iš Saulės kunigo aprašymo)
„Viršininkas vadinamas Saulė; jis yra vyriausiasis kunigas, metafizikas, žino visus mokslus, ir jo sprendimai remiasi pranašystėmis bei protu.“
Paaiškinimas: Kunigai valdo viską – Saulė (metafizika), Galia (karyba), Išmintis (švietimas), Meilė (šeima); tai teokratija, kur astrologija ir mokslas padeda Dievo tvarkai, o ne demokratija. - Apie mokslą ir religiją (iš šventyklos aprašymo)
„Dangaus gaublys rodo Dievo kūrinius, o žemės – jo įstatymus; pažinti juos – garbinti Kūrėją.“
Paaiškinimas: Šventykloje gaubliai moko astronomijos ir geografijos; mokslas – ne erezija, o malda – stebint žvaigždes supranti Dievo planą, tad religija ir racionalumas susilieja. - Apie darbo ir laisvalaikio pusiausvyrą (iš kasdienybės aprašymo)
„Darbas trunka keturias valandas per dieną; likusį laiką skiriama mokslui, menui ir maldai, nes tinginystė – didžiausia nuodėmė.“
Paaiškinimas: Gyventojai dirba pakaitomis, kad visi mokytųsi; laisvalaikis – ne pramogos, o tobulėjimas, tad visuomenė klesti be vargo, o visi jaučiasi pilnaverčiai. - Apie moterų vaidmenį (iš visuomenės skyriaus)
„Moterys dalyvauja visuose darbuose, įskaitant karybą ir mokslą; jos stiprios, protingos, ir lygios vyrams kūno bei proto jėga.“
Paaiškinimas: Moterys ne tik motinos, bet ir kariaunos, gydytojos, mokslininkės; lygybė grindžiama gamta, ne ideologija, o eugenika skatina jų stiprumą bendram gėriui. - Apie bausmes ir moralę (iš įstatymų aprašymo)
„Tinginiai baudžiami badu, išdavikai – akmenimis; bet mirties bausmė reta, nes perauklėjimas geriau nei žūtis.“
Paaiškinimas: Bausmės viešos ir gėdijančios, siekiant išvengti nusikaltimų; moralė – savanoriška, remiama švietimu, o ne baime, tad miestas be nusikaltėlių. - Apie Europos kritiką (iš keliautojo pokalbio)
„Jūsų Europa – godumo ir karų kalėjimas; mes neturime karalių intrigų, nes visi tarnauja Dievui ir bendruomenei.“
Paaiškinimas: Campanella lygina idealą su realybe – Europa kenčia nuo privačios nuosavybės ir dogmų, o Saulės miestas rodo krikščionišką komunizmą kaip išeitį. - Apie pranašystę ir ateitį (iš pabaigos)
„Ispanijos karaliai su popiežiumi atneš tikrąjį tikėjimą visam pasauliui, vieningą teokratiją po Saulės ženklu.“
Paaiškinimas: Knyga baigiasi astrologine pranašyste – Europos monarchai su Bažnyčia sukurs globalų teokratiją; tai Campanellos viltis, kad utopija taps realybe.