Kas yra Necronomicon?

„Necronomicon“ – fikcinė knyga, tapusi siaubo literatūros legenda, sukurta H. P. Lovecrafto kaip simbolis uždraustų žinių ir proto ribų.

„Necronomicon“ – išgalvotas grimoaras, arba magijos vadovėlis, sukurtas amerikiečių siaubo literatūros meistro Howard Phillips Lovecrafto (1890–1937). Nors daugelis skaitytojų ir okultizmo entuziastų ieškojo šios knygos realaus egzemplioriaus, ji niekada neegzistavo kaip tikra istorinė ar religinė knyga – tai literatūrinė fikcija, įtraukta į vadinamąjį Cthulhu mitą.

Lietuviškai ši knyga dažnai vadinama „Necronomikonas“ arba „Necronomiconas“, angliškai – Necronomicon, o originalus pavadinimas fikcijoje – Al Azif. Šis arabiškas terminas reiškia naktinį dykumos garsą, kurį, pasak legendų, skleidžia dvasios arba džinai.

Lovecraftas pirmą kartą paminėjo „Necronomiconą“ 1922 metais parašytame apsakyme „The Hound“, o vėliau išplėtojo jo istoriją trumpame tekste „History of the Necronomicon“ (1927 m.). Pagal mitą, knygą parašė Abdul Alhazredas – „pamišęs arabas“, poetas iš Sanos (Jemenas), gyvenęs VIII amžiuje. Jis keliauja per Babiloną, Memfį, ir dešimtmetį praleidžia „Tuščioje erdvėje“ – Arabijos dykumoje, kur, pasak legendų, gyvena mirties dvasios. Galiausiai apsigyvena Damaske, kur ir parašo Al Azif. Jo mirtis – paslaptinga: tariamai jį sudraskė nematomos būtybės viešai, dienos metu.

„Necronomicon“ fikcijoje apibūdinamas kaip uždraustas rankraštis, kuriame aprašytos kosminės būtybės – Cthulhu, Yog-Sothoth, Azathoth ir kiti. Knygoje pateikiamos magiškos formulės, ritualai, būdai iškviesti senovės jėgas, o taip pat įspėjama, kad skaitymas gali sukelti beprotybę ar net fizinę pražūtį. Lovecraftas naudojo šią knygą kaip mitologinį foną, kuris jungia jo kūrinius ir suteikia jiems „blogio tikroviškumo“ – tarsi egzistuotų bendras pasaulis, kurio dalis yra ši knyga.

Lovecrafto fikcinėje istorijoje „Necronomicon“ buvo išverstas į graikų kalbą 950 metais Teodoro Fileto, vėliau į lotynų kalbą 1228 metais Olauso Wormiaus, o galiausiai pasiekė ir anglų kalbą – tariamai išverstas okultisto Johno Dee. Šie „vertimai“ dažnai minimi Lovecrafto ir kitų autorių kūriniuose, tarsi tai būtų tikros versijos, saugomos bibliotekose ar slaptuose archyvuose.

Nors „Necronomicon“ yra fikcija, ji įkvėpė dešimtis autorių – August Derleth, Clark Ashton Smith ir kitus – plėtoti Cthulhu mitą. Ji tapo populiariu simboliu okultizme, fantastikoje, žaidimuose, filmuose. Kai kurie leidėjai net išleido „Necronomicon“ kaip „tikrą“ magijos knygą, nors tai literatūrinė mistifikacija.

„Necronomicon“ – tai literatūrinė metafora apie žmogaus smalsumą, kuris peržengia ribas. Tai pasakojimas apie žinojimo kainą – kai tiesa gali būti per sunki protui. Tai įrodymas, kad fikcija gali sukurti pasaulius, kurie jaučiasi tikresni už realybę.

Lovecraftas niekada nesakė, kad „Necronomicon“ yra tikra knyga – bet jis norėjo, kad skaitytojas tuo patikėtų. Ir daugelis patikėjo.

Citatos iš H. P. Lovecrafto kūrinių, kuriose minimas Necronomikonas

1. „Tas, kuris negali mirti, gali amžinai gulėti,
   O keistais amžiais net mirtis gali mirti.“
   – iš „Bevardis miestas“ (The Nameless City). Vėliau ši eilutė priskiriama „Necronomiconui“.
2. „Necronomiconas… buvo parašytas pamišusio arabo Abdul Alhazredo, kuris mirė klykiantis, kai jį dienos metu pagavo nematomas padaras.“
   – iš „Dunvičo siaubas“ (The Dunwich Horror).
3. „Niekas neturėtų pernelyg smalsauti dėl Necronomicono ir joje slypinčių pabaisinių paslapčių.“
   – iš „Durų padaras“ (The Thing on the Doorstep).
4. „Necronomiconas – tai knyga, kurios skaitymas gali sugriauti protą ir atverti vartus į senovės siaubą.“
   – iš „Sapnų ieškotojas nežinomose Kadato vietose“ (The Dream-Quest of Unknown Kadath).
5. „Senieji laukia, kol žvaigždės susilygiuos, ir tada jie sugrįš.“
   – iš „Cthulhu šauksmas“ (The Call of Cthulhu).
6. „Alhazredas rašė apie būtybes, kurios gyvena už mūsų pasaulio ribų, ir apie tai, kaip jas galima iškviesti.“
   – iš „Už laiko ribų“ (Beyond the Wall of Sleep).
7. „Necronomiconas kalba apie Yog-Sothothą – būtybę, kuri yra visur ir visada.“
   – iš „Yog-Sothotho šešėlis“ (The Dunwich Horror).
8. „Knyga buvo uždrausta, nes jos turinys kėlė pavojų ne tik skaitytojo sielai, bet ir visai žmonijai.“
   – iš „Herbertas Vestas – reanimatorius“ (Herbert West—Reanimator).
9. „Necronomiconas saugomas tik keliose bibliotekose, ir net ten – užrakintas ir uždraustas.“
   – iš „Raganos namas“ (The Dreams in the Witch House).
10. „Alhazredas rašė, kad sapnuose jis matė miestus, pastatytus prieš žmogų, ir būtybes, kurios vaikščiojo žemėje prieš laiką.“
    – iš „Eksumas“ (Ex Oblivione).

Citatos, dažnai priskiriamos „The Simon Necronomicon“ leidiniui

• „ZAZAS ZAZAS NASATANADA ZAZAS“
  Tai viena dažniausiai cituojamų frazių iš „Simon Necronomicon“. Ji veikia kaip ritualinė invokacija, skirta „atverti vartus“ tarp pasaulių ar dimensijų. Jos reikšmė lieka nepaaiškinta, kas tik sustiprina mistiškumą – tai tarsi maginis kodas, kurio galia priklauso nuo tikėjimo.
• „Ši knyga yra raktas į senovės jėgas, kurios gyveno prieš žmogų ir po jo.“
  Įžanginis tonas, primenantis Lovecrafto idėją, kad egzistuoja būtybės, senesnės už laiką, ir žinios, kurios peržengia žmogaus suvokimą. Tai kvietimas į pavojingą pažinimą.
• „Tie, kurie šaukia vardus be pasiruošimo, bus praryti jų pačių baimės.“
  Perspėjimas, būdingas okultinei literatūrai – magija nėra žaidimas. Be pasiruošimo, žmogus tampa pažeidžiamas ne išorės jėgoms, o savo vidinėms baimėms.
• „Septyni vartai saugo septynias sferas, ir kiekviena turi savo sargą.“
  Nuoroda į ezoterinę kelionę per dvasinius lygmenis. Kiekvienas vartas – tai išbandymas, kiekviena sfera – žingsnis link gilesnio pažinimo ar pražūties.
• „Kutu-lu miega po jūra, bet jo sapnai formuoja mūsų pasaulį.“
  Aiški aliuzija į Cthulhu – Lovecrafto sukurtą kosminę būtybę. Net miegodamas, jis veikia pasaulį per sapnus, tarsi kolektyvinę baimės sąmonę.
• „Aš esu tas, kuris matė šviesą ir tamsą, ir žino, kad jos yra viena.“
  Filosofinis teiginys apie dualizmą – šviesa ir tamsa nėra priešybės, o viena visuma. Tai primena rytų mistiką ir gnostinį pasaulio suvokimą.
• „Kai žvaigždės susilygiuos, senieji sugrįš, ir žemė drebės jų žingsniuose.“
  Apokaliptinis pranašavimas, būdingas Lovecrafto mitui. Žvaigždžių padėtis – tai raktas į senųjų būtybių sugrįžimą, o jų atėjimas – pasaulio pabaigos ženklas.
• „Namtaru, ligų nešėjas, šaukiamas per kraują ir dūmus.“
  Demonologinis fragmentas, susijęs su senovės Mesopotamijos dievybe. Kraujas ir dūmai – ritualiniai elementai, kviečiantys jėgas iš anapus.
• „Tylėk, kai kalbi su mirusiais, nes jų žodžiai yra nuodai gyviesiems.“
  Įspėjimas apie nekromantiją – mirusieji turi savo tiesą, bet ji gali būti pražūtinga gyviesiems. Tai metafora apie ribą tarp pasaulių.
• „Ši knyga nėra skirta silpniems – tik tiems, kurie pasiruošę prarasti save.“
  Paskutinis perspėjimas, pabrėžiantis psichologinį pavojų. „Necronomicon“ nėra tik tekstas – tai išbandymas, kuris gali sunaikinti tapatybę.