Tryliktoji šv. Brigitos malda

O Jėzau, stiprusis liūte, nemirtingas ir nenugalimas Karaliau, atmink, kaip kentėjai, kai galutinai išseko visos Tavo širdies ir kūno jėgos ir kai, nulenkęs galvą, tarei: „Atlikta“.

Dėl šio suspaudimo ir skausmo pasigailėk manęs, kai viską atlikus ir dvasiai išeinant, mano siela drebės išsigandusi. Amen.

Tėve mūsų. Sveika, Marija.

Skaitykite daugiau..

Ši tryliktoji malda yra dalis garsiojo šv. Brigitos Švedės slaptųjų maldų ciklo, kurį ji gavo mistinių regėjimų metu. Bažnyčios tradicijoje šios maldos vadinamos Penkiolika maldų arba Brigitos maldomis. Įdomu tai, kad viduramžiais tikėta, jog kasdien kalbant šias maldas vienerius metus, žmogus išlaisvina penkiolika savo giminaičių iš skaistyklos. Nors Bažnyčia į tokius skaičiavimus žiūri atsargiai, pabrėždama, kad svarbiausia yra nuoširdus tikėjimas, o ne mechaninis kartojimas, šios maldos išliko populiarios dėl savo gilaus emocinio ryšio su Kristaus kančia.

Tryliktoji malda yra ypatinga, nes ji nukreipta į patį gyvenimo pabaigos momentą. Teologiškai tai yra pasitikėjimo aktas. Brigita kviečia mus susitapatinti su Jėzaus silpnumu ant kryžiaus. Kai Jėzus sako Atlikta, Jis ne tik užbaigia savo žemiškąją misiją, bet ir parodo, kad mirtis nėra pralaimėjimas, o pergalė. Ši malda moko mus nebijoti savo bejėgiškumo, nes būtent tada, kai mūsų jėgos išsenka, Dievo malonė tampa stipriausia. Tai tarsi dvasinis inkaras, padedantis išlaikyti ramybę, kai gyvenimo audros tampa per stiprios. Tai ne vien prašymas, tai susitaikymo su Dievo valia mokykla.