Majjhima Nikāya sudaro vieną iš penkių pagrindinių Theravados budizmo kanono dalių (Dīgha Nikāya – Long Discourses – Ilgųjų posakių rinkinys; Majjhima Nikāya – Middle-Length Discourses – Vidutinio ilgio posakių rinkinys; Saṃyutta Nikāya – Connected Discourses – Susietųjų posakių rinkinys; Aṅguttara Nikāya – Numerical Discourses – Skaitinių posakių rinkinys; Khuddaka Nikāya – Minor Collection – Mažųjų tekstų rinkinys) ir priklauso Sutta Pitaka skyriui Pali kanone. Tipitaka, arba Pali kanonasas, apima tris dalis: Vinaya Pitaka (vienuolių drausmės taisyklės), Sutta Pitaka (mokymai) ir Abhidhamma Pitaka (filosofiniai komentarai). Majjhima Nikāya seka po Digha Nikaya, kuri renka ilguosius tekstus.
Tekstai nebuvo parašyti vieno autoriaus – jie perduoti žodžiu po Budos mirties apie 483 m. pr. Kr. Pirmą kartą užrašyti ant palmių lapų Šri Lankoje I a. pr. Kr., o galutinai redaguoti IV–V a. po Kr. Budaghosos laikais. Turinys priskiriamas pačiam Budai (Siddhartha Gautama), tačiau realiai tai mokinių, ypač Anandos, surinkti prisiminimai, patvirtinti Pirmajame budistiniame susirinkime Rajagrihoje.
Rinkinys apima 152 suttas, suskirstytas į tris vargas:
- Mūlapariyāya Vagga (50 suttų) – pagrindiniai principai.
- Sīhanāda Vagga (50 suttų) – drąsūs mokymai.
- Opamma Vagga (52 suttos) – palyginimai ir pavyzdžiai.
Kiekviena sutta prasideda fraze „Evam me sutam“ („Taip girdėta“), rodančia Anandos liudijimą.
Suttos vidutinio ilgio, dažniausiai 5–20 puslapių, skirtos įvairioms auditorijoms: vienuoliams, brahmanams, karaliams, dievams ir skeptikams. Jose aptariamos keturios tauriosios tiesos, Aštuongalis kelias, meditacija (samatha ir vipassana), karma, atgimimas, nirvana, etika ir tuštuma (anatta). Pavyzdžiui, Satipaṭṭhāna Sutta (10) pateikia išsamų mindfulness meditacijos vadovą, o Alagaddūpama Sutta (22) naudoja plausto palyginimą: dharma kaip priemonė, kurią reikia paleisti pasiekus tikslą.
Majjhima Nikāya laikoma praktiškiausia nikaja dėl aiškumo ir gylio. Ji sudaro Theravados mokymo pagrindą, o šiuolaikiniai vertimai (pvz., Bhikkhu Bodhi anglų kalba) prisideda prie budizmo plitimo Vakaruose.
Majjhima Nikāya ypač vertinama dėl dialoginės struktūros: kiekviena sutta pateikia gyvą bendravimą tarp Budos ir jo pašnekovų. Tai nėra abstraktūs filosofiniai traktatai, bet realūs pokalbiai, kuriuose sprendžiami kasdieniai klausimai: skausmo kilmė, nerimo prigimtis, kaip atpažinti klaidingas nuostatas ir kaip ugdyti proto ramybę. Šiuose mokymuose Budos tonas šiltas, kartais šmaikštus, bet aiškiai nukreiptas į vidinę transformaciją. Sutuose gausu istorinių asmenybių, kurių likimai ir pasirinkimai tampa pamokomis skaitytojui: karalius Ajātašatru, klajojantys asketai, turtingi miestiečiai, paprasti žvejai ar net dievai iš dangiškų pasaulių.
Svarbus Majjhima Nikāya bruožas — nuolatinis kvietimas tikrinti mokymą savo paties patirtimi. Buda čia skatina ne aklą tikėjimą, o kritinį ir sąmoningą tikėjimo priėmimą: tik praktinė patirtis patvirtina žinių tikrumą. Kai kurios suttos, pavyzdžiui, Kalama Sutta (12), įkvėpė net šiuolaikinę etikos ir mokslo mąstyseną: teigiama, kad nei tradicija, nei autoritetai nėra galutinė tiesa, jei proto tyrinėjimas ir gyvenimo patirtis jos neparemia. Buda laikomas mokytoju, kuris rodė kelią, bet niekada nereikalavo besąlygiško sekimo be supratimo.
Citatos
1
„Tai vienintelis kelias, vienuoliai, būtybių išsivalymui…“
Tai pagrindinis sąmoningumo mokymas: keturi sąmoningumo pagrindai – kūnas, jausmai, protas ir reiškiniai. Praktika kviečia stebėti kvėpavimą, pojūčius ir mintis be prisirišimo ir taip išsilaisvinti nuo kančios. (MN 10)
2
„Kaip žmogus, norėdamas pagauti gyvatę, griebia ją už uodegos ir ji įkanda… taip ir neteisingai suprantantis dharmą kenčia.“
Mokymai yra priemonė, o ne tikslas. Netinkamai suprasta dharma gali tapti žalinga, jei į ją žiūrima kaip į dogmą ar savasties pagrindą. (MN 22)
3
„Visi reiškiniai be savasties…“
Šis posakis griauna įsivaizdavimą apie nekintantį „aš“. Savasties neįmanoma rasti nei kūne, nei mintyse, nei net dangiškuose pasauliuose. Tai tuštumos principas budizme. (MN 1)
4
„Kvėpavimo sąmoningumas, išvystytas ir praktikuojamas, veda prie keturių tauriųjų tiesų.“
Šešiolikos žingsnių kvėpavimo meditacija lavina ir ramybę, ir įžvalgą. Proto nuraminimas leidžia aiškiai pamatyti kančią, jos priežastį ir kelią į išsilaisvinimą. (MN 118)
5
„Kaip žmogus, sužeistas strėle, klausia, kas šovė, užuot ją ištraukęs… taip ir metafiziniai klausimai be naudos.“
Buda moko vengti tuščio spekuliavimo: svarbu ne teorijos apie visatą, bet kančios pašalinimas dabar. Praktika svarbesnė už abstrakčias diskusijas. (MN 63)
6 „Trys dalykai, vienuoliai, spinduliuoja šviesą pasaulyje: mėnulis, saulė ir Tathāgatos dharma bei drausmė.“ Ši citata pabrėžia dharmos šviesą, kuri pranoksta materialius šaltinius. Ji kviečia pasitikėti Budos mokymu kaip kelrodžiu tamsoje. (MN 140)
7 „Keturios tauriosios tiesos – tai kančia, kančios priežastis, kančios pabaiga ir kelias į pabaigą.“ Pagrindinė Budos diagnozė: gyvenimas pilnas kančios dėl troškimo; jos nutraukimas – nirvana, pasiekiama Aštuongaliu keliu. (MN 141)
8 „Kas mato priklausomą kilimą, tas mato dharmą; kas mato dharmą, tas mato priklausomą kilimą.“ Priklausomas kilimas (paticca-samuppāda) – grandinė priežasčių ir padarinių. Supratimas leidžia nutraukti atgimimo ratą. (MN 28)
9 „Penki kliuviniai: geismas, pyktis, tingulys, nerimas ir abejonė.“ Šie penki trukdo meditacijai. Jų atpažinimas ir pašalinimas – būtinas žingsnis link susikaupimo ir įžvalgos. (MN 39)
10 „Šeši pojūčių laukai – akys, ausys, nosis, liežuvis, kūnas, protas – yra tušti savasties.“ Pojūčiai – tik durys į reiškinius; nėra jokio pastovaus stebėtojo. Tai anatta principo taikymas kasdienybėje. (MN 148)
11 „Septyni nušvitimo veiksniai: sąmoningumas, tyrimas, energija, džiaugsmas, ramybė, susikaupimas, lygiavertiškumas.“ Šie veiksniai vystosi meditacijoje ir veda prie visiško pabudimo. Jie subalansuoja protą kaip simfonija. (MN 118)
12 „Aštuongalis kelias – teisingas požiūris, ketinimas, kalba, veiksmas, pragyvenimas, pastangos, sąmoningumas, susikaupimas.“ Tai praktinis planas: etika, meditacija ir išmintis kartu nutraukia kančią. (MN 44)
13 „Devyni meditacijos lygmenys – nuo pirmosios jhanos iki nebūties suvokimo nutraukimo.“ Palaipsnis proto gilinimas: ramybė, džiaugsmas, vienapusiškumas, tuštuma. Vedantis prie nirvanos. (MN 52)
14 „Dešimt prisiminimų: Buda, dharma, sangha, etika, dosnumas, dievai, mirtis, kūnas, kvėpavimas, ramybė.“ Šios temos palaiko sąmoningumą kasdienybėje ir saugo nuo išsiblaškymo. (MN 3)
15 „Kas pažįsta keturias tiesas, tas pažįsta viską; kas jų nepažįsta, nieko nežino.“ Tiesos – raktas į visus reiškinius. Jų supratimas atskleidžia pasaulio esmę. (MN 9)