Psichinės lyties teorija kilo iš hermetizmo tradicijos ir yra plačiai aptariama kūrinyje Kibalionas, ypač septintajame principų skyriuje – lytiškumo (Gender) principas. Ji teigia, kad lytis egzistuoja ne tik fiziniame kūne, bet ir proto lygmenyje. Kitaip sakant, kiekviename žmoguje veikia dvi jėgos – vyriškoji ir moteriškoji – kurios kartu formuoja mąstymą, kūrybą ir emocinę pusiausvyrą.
Pagal hermetizmą viskas visatoje turi savo lytį, nes tai yra kūrybos dėsnis. Vyras ir moteris nėra tik biologinės būtybės, bet dvi poliarinės energijos formos – aktyvi ir pasyvi, veiklioji ir imlioji.
Šios jėgos apibrėžiamos taip:
- Vyriškasis pradas (aktyvus, projektuojantis) – tai valia, iniciatyva, kryptis, veikimas. Jis „įsodina idėją“ į sąmonę.
- Moteriškasis pradas (imlus, kūrybinis) – tai intuicija, vaizduotė, gebėjimas priimti ir auginti. Jis „išnešioja“ idėją ir paverčia ją veiksmu ar forma.
Hermetikai teigia, kad visi žmonės turi abu šiuos aspektus, nepriklausomai nuo biologinės lyties. Vien tik vyriškas protas – pernelyg racionalus ir šaltas, jis negali kurti. Vien tik moteriškas – emocionalus ir be krypties. Tik jų sąveika gimdo naujas mintis, kūrybą, meną, mokslą ar dvasinį suvokimą.
Kai žmogus sugalvoja idėją – tai vyriškojo prado veiksmas. Bet kad idėja taptų realybe, reikia moteriškosios pusės – kantrybės, intuicijos, gebėjimo ją brandinti. Todėl bet kuris kūrybos aktas (nuo meno kūrinio iki mokslo atradimo) yra vidinės „santuokos“ rezultatas tarp proto vyriškos ir moteriškos pusių.
Šiuolaikinėje psichologijoje ši idėja pasirodo kita forma. C. G. Jungas kalbėjo apie animą (moterišką sielos pusę vyre) ir animusą (vyrišką pusę moteryje). Jis teigė, kad psichologinė pusiausvyra pasiekiama tik tada, kai žmogus priima ir integruoja savo vidinį priešingybę – vyriškumą ar moteriškumą.
Jungas matė tai ne kaip mistiką, o kaip žmogaus sąmonės dvilypumą: logika ir intuicija, veiksmas ir jausmas, išorinis ir vidinis pasaulis turi būti subalansuoti. Tai iš esmės tas pats principas, tik perteiktas vakarietiškai.
Rytų tradicijos paralelės
Indų filosofijoje šis principas pasireiškia per Šivos ir Šakti sąjungą – vyriško sąmonės principo ir moteriškos kūrybinės energijos vienybę. Kinų daoizme – per Jin ir Jang, dvi papildančias energijas, kurios sudaro visatos pusiausvyrą.
Šamanai kalba apie „vidinę santuoką“ – būseną, kai žmogus savo viduje suderina veikimą ir jautimą, protą ir širdį. Tai laikoma sąmonės branda.
Kibaliono išvada
Pagal Kibalioną, psichinės lyties dėsnis yra kūrybos šerdis. Kiekviena mintis, emocija ar veiksmas kyla iš šių dviejų principų sąveikos. Kas suvokia šį dėsnį, tas gali valdyti savo mintis ir tapti tikru savo proto „tėvu ir motina“.
Galima sakyti, kad visata pati veikia kaip gyvas organizmas, kuriame dvi energijos – aktyvi ir imlioji – nuolat kuria viena kitą. Jei vienos nėra, sustoja judėjimas, dingsta gyvybė. Taip ir žmogaus viduje: kai logika praranda ryšį su jausmu, o veikimas – su intuicija, protas išsiderina.