Ifá sistema – tai viena seniausių ir sudėtingiausių pasaulio dvasinių pranašavimo ir išminties tradicijų, kilusi iš Vakarų Afrikos, ypač iš jorubų tautos, gyvenančios dabartinės Nigerijos, Benino ir Togo teritorijose. Tai nėra vien būrimo metodas – tai visą visatą apimantis pasaulėvaizdis, kuriame žmogus, gamta ir dieviškumas egzistuoja vienoje moralinėje ir kosminėje tvarkoje.
Ifá sistema remiasi tikėjimu, kad viskas visatoje turi priežastį ir tvarką, o žmogaus siela, dar vadinama ori, turi savo likimą (ayanmo), kurį galima pažinti ir harmonizuoti per dieviškąjį tarpininką Orunmilą – išminties ir pranašystės dvasią, laikomą Dievo (Olodumare) pasiuntiniu. Orunmila yra tarsi gyvas kosminės atminties saugotojas, žinantis visų būtybių likimą ir visus būties kelius.
Pati Ifá sistema grindžiama simboliniu ir matematiniu kodu – 256 Odu. Kiekvienas Odu yra kaip archetipinis ženklas, turintis savą dvasinį turinį, mitinę istoriją ir moralinę pamoką. Šie Odu sudaro visą Ifá korpusą, kuris jorubų tradicijoje laikomas šventu tekstų rinkiniu, lyginamu su šventraščiais – tarsi Afrosakinė Tora, Vedos ar Knyga apie permainas. Kiekvienas Odu turi daugybę posakių, vadinamų ese Ifá, kuriuose pasakojamos alegorinės istorijos, patarlės, dainos ir pamokymai apie teisingą gyvenimą, santykį su kitais ir su pačiu savimi.
Ifá pranašavimo ritualą atlieka žynys, vadinamas babalawo („tėvas, kuris žino paslaptis“). Šis žmogus praeina ilgus mokymus, per kuriuos įsisavina šimtus ese Ifá, mitų ir interpretacijų. Pranašavimas atliekamas naudojant specialius įrankius: dažniausiai tai aštuonios palmių riešuto puselės (ikin Ifa) arba virvelė su 16 mazgų (opon Ifa ir opele grandinė). Kai žynys meta riešutus ar grandinę, iš jų kritimo susidaro vienas iš 256 Odu – tarsi dieviškas atsakymas į žmogaus klausimą.
Pats procesas nėra būrimas atsitiktinumu – tai dialogas su visata, kur žynys interpretuoja ženklus, ieškodamas pusiausvyros tarp žmogaus gyvenimo situacijos ir dvasinės tvarkos. Ši interpretacija visada apima moralinį aspektą: kiekvienas Odu turi ir šviesiąją, ir tamsiąją pusę, todėl sprendimas visada reikalauja sąmoningo pasirinkimo.
Ifá sistema moko, kad žmogaus likimas nėra nejudantis – jį galima keisti per suvokimą, tinkamą veiksmą ir aukas (ebo). Šios aukos nėra mechaninės, jos simbolizuoja sąmoningą pastangą suderinti save su dieviškuoju planu. Pavyzdžiui, žmogus, kuriam Odu parodo vidinį chaosą, turi rasti būdą atkurti tvarką per moralinį veiksmą, pasninką, pasiaukojimą ar dvasinę maldą.
Visas Ifá pasaulis grindžiamas harmonijos idėja: tarp žmogaus ir jo sielos, tarp žmonių ir gamtos, tarp kūrėjo ir kūrinio. Odu mokymai apima viską – nuo medicinos ir žemdirbystės iki sapnų aiškinimo, šeimos santykių, teisingumo ir požiūrio į mirtį. Tai visapusiška filosofinė ir etinė sistema, kurioje kiekviena detalė turi vietą visumos struktūroje.
Ese Ifá posakiai dažnai prasideda trumpa sakraline formulė, po kurios seka pasakojimas ar metafora. Jie ne tiek nurodo, kiek įkvepia, todėl žynys turi „išgirsti“ prasmę, o ne vien perskaityti ją pažodžiui. Vienas iš dažnų pasakymų yra:
„Kas žino Ifá, žino save. Kas pažįsta save, pažįsta visatą.“
Šiuolaikiniame pasaulyje Ifá sistema gyvuoja ne tik Nigerijoje, bet ir Brazilijoje, Kuboje, Haití, JAV, Europoje. Daugelis afroamerikiečių religijų – Candomblé, Santería, Lucumí – išsaugojo šios sistemos esmę. Nors jų ritualai ir vardai kiek skiriasi, jų šerdis – tai pats senasis Ifá: pagarba likimui, dvasiai ir gyvajai visatos išminčiai.
Ifá nėra religija siaurąja prasme – tai būdas matyti pasaulį. Tai sistema, kuri jungia žinojimą, dvasingumą ir veiksmą. Ji moko, kad viskas visatoje yra ženklas, o žmogaus tikslas – išmokti tuos ženklus skaityti ir gyventi pagal jų tvarką.
Ifá – tai pasaulio išminties kalba, kurioje kalba pati visata.
Kiekvienas 256 Odu – tarsi eilėraštis, pasakojantis apie gyvenimo prasmę.
O kiekvienas ese Ifá – tai žmogaus pokalbis su Dievu.