Pandora – tai viena garsiausių senovės graikų mitologijos figūrų, pirmoji moteris, kurios istorija susijusi su pasaulio blogio kilme.
Vardas kilęs iš graikų kalbos žodžių pan („visas, visi“) ir dōron („dovana“), todėl reiškia „visadovanojanti“ arba „visiems dovana“. Hesiodas teigė, kad ji gavo šį vardą todėl, kad visi Olimpo dievai jai kažką padovanojo: grožį, kalbą, gudrumą, žavesį, kerus, rankų darbų išmanymą.
Pandora pirmą kartą paminėta Hesiodo kūriniuose „Teogonija“ ir „Darbai ir dienos“. Pasak mito, po to, kai Prometėjas pavogė iš dievų ugnį ir padovanojo ją žmonėms, Dzeusas nusprendė nubausti žmoniją. Jis liepė Hefaistui nulipdyti iš molio pirmą moterį, o kiti dievai ją apdovanojo įvairiomis savybėmis – iš čia ir jos vardas.
Pandora buvo ištekinta už Epimetejo, Prometėjo brolio. Nors Prometėjas buvo perspėjęs Epimeteją nepriimti jokių dovanų iš dievų, šis neklausė. Pandora gavo sandarų indą (graikiškai pithos), kurio jai buvo uždrausta atidaryti. Smalsumo vedama ji vis dėlto pakėlė dangtį, ir iš indo išskrido visos žmoniją ištinkančios blogybės – ligos, kančios, pavydas, mirtis, baimė. Kai Pandora uždengė indą, jo dugne liko vienintelė dovana – viltis (elpis).
Vėliau vertimuose žodis pithos buvo klaidingai suprastas kaip pyxis („skrynelė“), todėl paplito išsireiškimas „Pandoros skrynia“. Iš tikrųjų Hesiodas kalbėjo ne apie mažą dėžutę, o apie didelį sandarų ąsotį.
Pandoros mitas tapo graikų pasaulio pasakojimu apie blogio kilmę ir žmogaus kančios prasmę. Jis paaiškina, kodėl pasaulyje egzistuoja skausmas, bet kartu iškelia viltį kaip paskutinę ir stipriausią žmonijos gynybą.
Mitas turi paralelių su Biblijos pasakojimu apie Ievą: abi moterys smalsumo vedamos sulaužo dievų draudimą, abi tampa naujos žmonijos pradžios simboliais, abi atneša pažinimą kartu su kančia.
Citatos iš Hesiodo kūrinių atskleidžia Pandoros vaidmenį:
„Nuo jos kilo moterų gentis, kurios rūpestis ir vargas tenka žmonijai.“
„Tik viltis liko inde, po dangčiu, nes Dzeusas neleido jai ištrūkti, sulaikęs ją žmonių paguodai.“
Pandora mituose išlieka dvilypė figūra – ji graži, bet pražūtinga; dovanota visų dievų, tačiau sukėlusi žmonių kančią. Ji simbolizuoja žmogaus prigimtinį smalsumą, kuris sukelia tiek pažinimą, tiek skausmą.