Japji Sahib

Japji Sahib (ਜਪੁਜੀ ਸਾਹਿਬ) – tai pagrindinis ir švenčiausias sikhizmo himnas, parašytas Guru Nanako (1469–1539), pirmojo iš dešimties sikhų guru. Jis laikomas visos sikhų teologijos ir dvasinės filosofijos pagrindu. Šis himnas parašytas penžabo kalba Gurmukhi raštu apie 1500 m., ir vėliau tapo pirmuoju skyriumi šventraščio „Guru Granth Sahib“, kuris sikhams atstoja tiek Bibliją, tiek Koraną.

Pavadinimas Japji Sahib sudarytas iš dviejų dalių: Jap reiškia „kartoti, apmąstyti, melstis“ – tai kvietimas į dvasinį susitelkimą; o Ji – pagarbos priesaga. Sahib reiškia „kilnusis“ arba „šventas“. Tad „Japji Sahib“ galima išversti kaip „Šventasis apmąstymo himnas“ arba „Garbingasis meditacijos giesmynas“.

Kūrinį sudaro 38 posmai (pauriai) ir užbaigiamasis Salokas (dvieilis). Jis prasideda garsiuoju sikhizmo credo – Mūl Mantra, kuris nusako pagrindinę Dievo sampratą:

Ik Onkar Satnam Karta Purakh Nirbhau Nirvair Akaal Moorat Ajooni Saibhang Gur Prasad

„Vienas yra Dievas, tikrasis vardas, kūrėjas, be baimės ir neapykantos, amžinas, negimęs, egzistuojantis pats savyje, pažįstamas per Mokytojo malonę.“

Šis posakis tapo visos sikhų religijos ašimi – jis teigia absoliutų Dievo vienumą, Jo beformiškumą, amžinumą ir buvimą anapus laiko bei erdvės. Guru Nanakas atmetė bet kokią stabmeldystę ar ritualizmą, kviesdamas žmogų ne ieškoti Dievo išorėje, o atpažinti Jį savyje per tiesos pažinimą ir gerus darbus.

Toliau sekantys Japji Sahib posmai aiškina, kaip žmogus gali pažinti Dievą. Guru Nanakas moko, kad Dievo negalima pasiekti vien maldomis ar apeigomis – tik per vidinį pažinimą (gyan) ir veiksmą pagal tiesos kelią (hukam). Žmogaus siela, pasinėrusi į materialų pasaulį, turi pabusti, išsivaduoti iš savanaudiškumo ir susilieti su dieviškuoju ritmu, kuris palaiko viską, kas gyva.

Dvasinis kelias čia vaizduojamas kaip penkių pakopų kelionė: pažinimas, išmintis, tiesos suvokimas, malonė ir galutinis susiliejimas su Vieniu. Kiekvienas posmas kviečia mąstyti, o ne tik kartoti – todėl Japji Sahib vadinamas ne tiek malda, kiek filosofine meditacija apie būties prasmę ir dieviškumą.

Svarbi kūrinio mintis – Dievas yra be formos, be pradžios ir be pabaigos. Jis nepriklauso nė vienai tautai ar religijai, todėl žmogus turi gyventi dorai, padėdamas kitiems ir išlaikydamas nuolankumą. Guru Nanakas sako: „Tiesa yra aukščiausia, bet dar aukščiau – gyventi pagal tiesą.“

Kasdieniniame sikhų gyvenime Japji Sahib turi ypatingą vietą. Jį sikhai skaito kiekvieną rytą auštant, kaip pirmąją iš vadinamųjų Nitnem (kasdienių maldų). Daugelis sikhų išmoksta šį himną mintinai, o jo pirmosios eilutės puošia šventyklų (gurdwarų) įėjimus.

Japji Sahib neapsiriboja religiniu tekstu – tai universali dvasinė poezija, kurioje kalbama apie sąmonę, teisingumą, harmoniją ir meilę visai kūrinijai. Dėl savo aiškaus monoteizmo, moralinės gelmės ir meditacinio tono šis himnas laikomas vienu iš gražiausių Rytų dvasinės literatūros tekstų.

Šventasis apmąstymo himnas

Įžanga
Vienas Visuotinis Kūrėjas Dievas. Jo vardas yra tiesa. Kūrybinė būtybė įkūnyta. Be baimės. Be neapykantos. Nemirtingo atvaizdas, neprasidėjęs, savarankiškai egzistuojantis. Per Guru malonę ~
Kartoji ir medituoji:

Pirmasis posmas
Tiesa buvo pradžių pradžioje. Tiesa per amžius.
Tiesa yra dabar, o Nanakas sako – tiesa bus amžinai. ||1||

Mintimis Jo nesuvoksi, net jei galvotum šimtus tūkstančių kartų.
Tylėjimu vidinės tylos nepasieksi, net jei giliai paskendęs meilėje išliktum.
Alkis nepatenkina alkstančiųjų, net sukaupus krūvas žemiškų turtų.
Šimtai tūkstančių gudrybių, bet nė viena jų neis su tavimi į pabaigą.
Kaip tapti teisingu? Kaip nuplėšti iliuzijos šydą?
O Nanakas, parašyta, kad paklusi Jo įsakymui ir eisi Jo valios keliu. ||1||

Jo įsakymu kūnai sukuriami; Jo įsakymo neįmanoma aprašyti.
Jo įsakymu sielos atsiranda; Jo įsakymu gaunama šlovė ir didybė.
Jo įsakymu vieni yra aukšti, kiti žemi; Jo parašytu įsakymu gaunami skausmai ir malonumai.
Vieni Jo įsakymu yra palaiminti ir atleisti; kiti Jo įsakymu amžinai klajoja be tikslo.
Visi pavaldūs Jo įsakymui; niekas nėra už Jo įsakymo ribų.
O Nanakas, tas, kuris supranta Jo įsakymą, nekalba iš puikybės. ||2||

Antrasis posmas
Kai kurie gieda apie Jo galią – kas turi tą galią?
Kai kurie gieda apie Jo dovanas ir žino Jo ženklą bei insignijas.
Kai kurie gieda apie Jo šlovingas dorybes, didybę ir grožį.
Kai kurie gieda apie žinias, įgytas per sudėtingus filosofinius tyrinėjimus.
Kai kurie gieda, kad Jis formuoja kūną, o paskui vėl paverčia jį dulkėmis.
Kai kurie gieda, kad Jis atima gyvybę, o paskui vėl ją atkuria.
Kai kurie gieda, kad Jis atrodo labai toli.
Kai kurie gieda, kad Jis stebi mus akis į akį, visada šalia.
Nėra trūkumo tų, kurie pamokslauja ir moko.
Milijonai milijonų pasakoja milijonus pamokslų ir istorijų.
Didysis Davėjas vis duoda, o gaunantieji pavargsta nuo gavimų.
Per amžius vartotojai vartoja.
Įsakantis savo įsakymu veda mus keliu.
O Nanakas, Jis žydi, nerūpestingas ir be rūpesčių. ||3||

Trečiasis posmas
Tikras yra Viešpats, tikras Jo vardas – ištark jį su begaline meile.
Žmonės prašo ir meldžia: „Duok mums, duok mums“, ir Didysis Davėjas dovanoja savo dovanas.
Ką galime padėti prieš Jį, kad pamatytume Jo rūmų dvarą?
Kokius žodžius galime ištarti, kad pažadintume Jo meilę?
Amrito valandomis prieš aušrą kartok tikrąjį vardą ir apmąstyk Jo šlovingą didybę.
Per praeities veiksmų karmą gaunamas šis kūno apdaras. Jo malone randami išsilaisvinimo vartai.
O Nanakas, gerai žinok: tikrasis Vienas pats yra viskas. ||4||

Ketvirtasis posmas
Jo negalima įtvirtinti, Jo negalima sukurti.
Jis pats yra tyras ir nesuteptas.
Tie, kurie Jam tarnauja, yra gerbiami.
O Nanakas, giedok apie Viešpatį, tobulumo lobyną.
Giedok, klausyk ir leisk savo protui prisipildyti meilės.
Tavo skausmas bus nuvytas toli, ir ramybė ateis į tavo namus.
Guru žodis yra Naado garso srovė; Guru žodis yra Vedų išmintis; Guru žodis yra visur esantis.
Guru yra Šiva, Guru yra Višnu ir Brahma; Guru yra Parvati ir Lakšmi.
Net žinodamas Dievą, negaliu Jo aprašyti; Jo negalima aprašyti žodžiais.
Guru man suteikė šį vieną supratimą:
Yra tik vienas, visų sielų Davėjas. Tegul niekada Jo nepamirštu! ||5||

Šeštasis posmas
Jei Jam patinku, tai yra mano piligrimystė ir apsivalymo maudynės.
Jei Jam nepatinku, kokia nauda iš ritualinių apsivalymų?
Žvelgiu į visus sukurtus padarus: be gerų darbų karmos, ką jie gauna?
Protas slepia brangakmenius, perlus ir rubinus, jei bent kartą klausai Guru mokymų.
Guru man suteikė šį vieną supratimą:
Yra tik vienas, visų sielų Davėjas. Tegul niekada Jo nepamirštu! ||6||

Septintasis posmas
Net jei gyventum per keturis amžius ar net dešimt kartų ilgiau,
Ir būtum žinomas per devynis žemynus, sekamas visų,
Turėtum gerą vardą ir reputaciją, šlovę ir pagyras visame pasaulyje –
Vis tiek, jei Viešpats nepalaimina tavęs savo malonės žvilgsniu, kam tai rūpi? Kam tai naudinga?
Tarp kirmėlių būtum laikomas žemiausia kirmėle, ir net niekingi nusidėjėliai tave niekins.
O Nanakas, Dievas suteikia dorybių tiems, kurie jų neturi, ir dovanoja dorybes doringiesiems.
Niekas negali įsivaizduoti to, kuris galėtų Jam suteikti dorybių. ||7||

Aštuntasis posmas
Klausantis – Sidhai, dvasiniai mokytojai, didvyriški kariai, jogos meistrai.
Klausantis – žemė, jos atrama ir Akašos eteriai.
Klausantis – vandenynai, pasaulio žemės ir požemio sritys.
Klausantis – mirtis negali tavęs paliesti.
O Nanakas, bhaktai amžinai palaimoje.
Klausantis – skausmas ir nuodėmės ištrinamos. ||8||

Devintasis posmas
Klausantis – Šiva, Brahma ir Indra.
Klausantis – net piktžodžiautojai Jį garbina.
Klausantis – jogos technikos ir kūno paslaptys.
Klausantis – Šastros, Smritės ir Vedos.
O Nanakas, bhaktai amžinai palaimoje.
Klausantis – skausmas ir nuodėmės ištrinamos. ||9||

Dešimtasis posmas
Klausantis – tiesa, pasitenkinimas ir dvasinė išmintis.
Klausantis – apsivalai tarsi šešiasdešimt aštuoniuose piligrimystės vietose.
Klausantis – skaitymas ir kartojimas atneša garbę.
Klausantis – intuityviai suvoki meditacijos esmę.
O Nanakas, bhaktai amžinai palaimoje.
Klausantis – skausmas ir nuodėmės ištrinamos. ||10||

Vienuoliktasis posmas
Klausantis – neriai giliai į dorybių vandenyną.
Klausantis – šeichai, religiniai mokslininkai, dvasiniai mokytojai ir imperatoriai.
Klausantis – net aklieji randa kelią.
Klausantis – nepasiekiamas tampa pasiekiamas.
O Nanakas, bhaktai amžinai palaimoje.
Klausantis – skausmas ir nuodėmės ištrinamos. ||11||

Dvyliktasis posmas
Tikėjimo būsena negali būti aprašyta.
Tas, kuris bando tai aprašyti, vėliau gailėsis.
Nėra popieriaus, plunksnos ar raštininko,
Galintis užrašyti tikinčiųjų būseną.
Toks yra nesuteptojo Viešpaties vardas.
Tik tas, kuris turi tikėjimą, pažįsta tokią proto būseną. ||12||

Tryliktasis posmas
Tikintieji turi intuityvią sąmonę ir išmintį.
Tikintieji žino apie visus pasaulius ir sritis.
Tikintieji niekada negauna smūgio į veidą.
Tikintieji neina kartu su Mirties Pasiuntiniu.
Toks yra nesuteptojo Viešpaties vardas.
Tik tas, kuris turi tikėjimą, pažįsta tokią proto būseną. ||13||

Keturioliktasis posmas
Tikintis kelias niekada nebus užtvertas.
Tikintieji išeina su garbe ir šlove.
Tikintieji neina tuščių religinių ritualų keliu.
Tikintieji tvirtai susiję su Dharma.
Toks yra nesuteptojo Viešpaties vardas.
Tik tas, kuris turi tikėjimą, pažįsta tokią proto būseną. ||14||

Penkioliktasis posmas
Tikintieji randa išsilaisvinimo vartus.
Tikintieji pakelia ir išgelbsti savo šeimą bei artimuosius.
Tikintieji išsigelbsti ir perneša per kliūtis kartu su Guru sikais.
Tikintieji, o Nanakas, niekada neklajoja prašydami išmaldos.
Toks yra nesuteptojo Viešpaties vardas.
Tik tas, kuris turi tikėjimą, pažįsta tokią proto būseną. ||15||

Šešioliktasis posmas
Išrinktieji, savarankiškai pasirinkusieji, yra priimami ir patvirtinami.
Išrinktieji yra gerbiami Viešpaties dvare.
Išrinktieji spindi karalių rūmuose.
Išrinktieji medituoja, sutelkę mintis tik į Guru.
Kad ir kiek kas bandytų aiškinti ar aprašyti,
Kūrėjo veiksmų neįmanoma suskaičiuoti.
Mitinė bulė yra Dharma, gailestingumo sūnus;
Tai kantriai laiko žemę savo vietoje.
Tas, kuris tai supranta, tampa teisingu.
Koks didelis krūvis slegia bulę!
Tiek daug pasaulių anapus šio pasaulio – tiek daug!
Kokia galia juos laiko ir išlaiko jų svorį?
Įvairių būtybių vardai ir spalvos
Visi buvo užrašyti amžinai tekančia Dievo plunksna.
Kas žino, kaip užrašyti šį sąrašą?
Įsivaizduok, koks didžiulis ritinys būtų reikalingas!
Kokia galia! Koks žavintis grožis!
Ir kokios dovanos! Kas gali žinoti jų mastą?
Sukūrei plačią visatą vienu žodžiu!
Iš jo ėmė tekėti šimtai tūkstančių upių.
Kaip galiu aprašyti Tavo kūrybinę galią?
Negaliu net kartą Tau paaukoti savęs.
Visa, kas Tau patinka, yra vienintelis geras darbas.
Tu, amžinas ir beformis Vienas! ||16||

Septynioliktasis posmas
Nesuskaičiuojamos meditacijos, nesuskaičiuojamos meilės.
Nesuskaičiuojamos pamaldos, nesuskaičiuojamos griežtos disciplinos.
Nesuskaičiuojami šventraščiai ir Vedų ritualiniai kartojimai.
Nesuskaičiuojami jogai, kurių protai lieka atitrūkę nuo pasaulio.
Nesuskaičiuojami bhaktai, apmąstantys Viešpaties išmintį ir dorybes.
Nesuskaičiuojami šventieji, nesuskaičiuojami davėjai.
Nesuskaičiuojami dvasiniai kariai didvyriai, kurie mūšyje atlaiko smūgius (kurie burnomis valgo plieną).
Nesuskaičiuojami tylūs išminčiai, virpinantys Jo meilės stygą.
Kaip aprašyti Tavo kūrybinę galią?
Negaliu net kartą Tau paaukoti savęs.
Visa, kas Tau patinka, yra vienintelis geras darbas.
Tu, amžinas ir beformis Vienas! ||17||

Aštuonioliktasis posmas
Nesuskaičiuojami kvailiai, apakinti nežinojimo.
Nesuskaičiuojami vagys ir plėšikai.
Nesuskaičiuojami tie, kurie primeta savo valią jėga.
Nesuskaičiuojami galvažudžiai ir negailestingi žudikai.
Nesuskaičiuojami nusidėjėliai, kurie nuolat nusideda.
Nesuskaičiuojami melagiai, klajojantys pasiklydę savo meluose.
Nesuskaičiuojami niekingi, mintantys purvu kaip maistu.
Nesuskaičiuojami šmeižikai, nešantys kvailų klaidų naštą ant galvų.
Nanakas aprašo žemos būsenos.
Negaliu net kartą Tau paaukoti savęs.
Visa, kas Tau patinka, yra vienintelis geras darbas.
Tu, amžinas ir beformis Vienas! ||18||

Devynioliktasis posmas
Nesuskaičiuojami vardai, nesuskaičiuojamos vietos.
Neprieinami, nepasiekiami, nesuskaičiuojami dangaus karalystės.
Net sakyti, kad jie nesuskaičiuojami, reiškia nešti naštą ant galvos.
Iš Žodžio kyla Naam; iš Žodžio kyla Tavo šlovinimas.
Iš Žodžio kyla dvasinė išmintis, giedant Tavo šlovės giesmes.
Iš Žodžio kyla rašytiniai ir tariami žodžiai bei himnai.
Iš Žodžio kyla likimas, užrašytas ant kaktos.
Bet Tas, kuris užrašė šiuos likimo žodžius, neturi žodžių ant savo kaktos.
Kaip Jis įsako, taip mes gauname.
Sukurtas pasaulis yra Tavo vardo apraiška.
Be Tavo vardo nėra jokios vietos.
Kaip aprašyti Tavo kūrybinę galią?
Negaliu net kartą Tau paaukoti savęs.
Visa, kas Tau patinka, yra vienintelis geras darbas.
Tu, amžinas ir beformis Vienas! ||19||

Dvidešimtasis posmas
Kai rankos, kojos ir kūnas purvini,
Vanduo nuplauna purvą.
Kai drabužiai sutepti ir ištepti šlapimu,
Muilas juos išplauna.
Bet kai protas suteptas ir užterštas nuodėmėmis,
Jį gali išvalyti tik Naamo meilė.
Dorybė ir yda neateina vien iš žodžių;
Veiksmai, kartojami vėl ir vėl, įsirėžia sieloje.
Ką pasėji, tą ir pjausi.
O Nanakas, pagal Dievo įsakymo Hukamą mes ateiname ir išeiname per reinkarnaciją. ||20||

Dvidešimt pirmasis posmas
Piligrimystės, griežta disciplina, gailestingumas ir labdara –
Jos pačios savaime atneša tik menką nuopelną.
Klausantis ir tikint su meile bei nuolankumu prote,
Valykis Naamu šventoje šventovėje giliai viduje.
Visos dorybės yra Tavos, Viešpatie, aš neturiu nė vienos.
Be dorybių nėra bhaktiškos garbinimo.
Lenkiuosi pasaulio Viešpačiui, Jo Žodžiui, Brahmai Kūrėjui.
Jis yra gražus, tikras ir amžinai džiaugsmingas.
Koks buvo tas laikas, koks momentas? Kokia buvo ta diena ir data?
Kokia buvo ta sezono diena, koks mėnuo, kai buvo sukurta visata?
Panditai, religiniai mokslininkai, neranda to laiko, net jei jis užrašytas Puranuose.
To laiko nežino kadžiai, studijuojantys Koraną.
Dienos ir datos nežino jogai, nei mėnesio, nei sezono.
Kūrėjas, sukūręs šį kūrinį, tik Jis pats žino.
Kaip apie Jį kalbėti? Kaip Jį šlovinti? Kaip Jį aprašyti? Kaip Jį pažinti?
O Nanakas, kiekvienas kalba apie Jį, kiekvienas išmintingesnis už kitą.
Didis yra Viešpats, didis Jo vardas. Viskas, kas vyksta, yra pagal Jo valią.
O Nanakas, tas, kuris tvirtina viską žinantis, nebus pagerbtas anapusiniame pasaulyje. ||21||

Dvidešimt antrasis posmas
Yra požemio pasauliai po požemio pasauliais ir šimtai tūkstančių dangaus pasaulių viršuje.
Vedos sako, kad gali ieškoti ir ieškoti jų visų, kol pavargsi.
Šventraščiai sako, kad yra 18 000 pasaulių, bet iš tikrųjų yra tik viena visata.
Jei bandytum užrašyti šį sąrašą, išsektum anksčiau, nei baigtum rašyti.
O Nanakas, vadink Jį didžiu! Jis pats save pažįsta. ||22||

Dvidešimt trečiasis posmas
Šlovintojai šlovina Viešpatį, bet jie nepasiekia intuityvaus supratimo.
Upės ir upeliai, tekantys į vandenyną, nežino jo didybės.
Net karaliai ir imperatoriai, turintys kalnus turto ir vandenynus turto,
Nėra lygūs skruzdėlei, kuri nepamiršta Dievo. ||23||

Dvidešimt ketvirtasis posmas
Jo šlovinimai begaliniai, begaliniai tie, kurie juos taria.
Jo veiksmai begaliniai, Jo dovanos begalinės.
Jo regėjimas begalinis, Jo klausa begalinė.
Jo ribos negali būti suvoktos. Kokia Jo proto paslaptis?
Sukurtos visatos ribos negali būti suvoktos.
Jos ribos čia ir anapus negali būti suvoktos.
Daugelis stengiasi sužinoti Jo ribas,
Bet Jo ribos negali būti rastos.
Šių ribų niekas negali pažinti.
Kuo daugiau apie jas sakai, tuo daugiau dar lieka pasakyti.
Didis yra Viešpats, aukštas Jo dangaus namas.
Aukščiausias iš aukštų, virš visko yra Jo vardas.
Tik tas, kuris toks pat didis ir aukštas kaip Dievas,
Gali pažinti Jo aukštą ir iškilaus būseną.
Tik Jis pats yra toks didis. Jis pats save pažįsta.
O Nanakas, Jo malonės žvilgsniu Jis dovanoja savo palaiminimus. ||24||

Dvidešimt penktasis posmas
Jo palaiminimai tokie gausūs, kad jų neįmanoma užrašyti.
Didysis Davėjas nieko nesulaiko.
Tiek daug didžių karių didvyrių prašo prie begalinio Viešpaties durų.
Tiek daug apie Jį mąsto ir Jį apmąsto, kad jų neįmanoma suskaičiuoti.
Tiek daug žūva, įsitraukę į korupciją.
Tiek daug ima ir ima vėl, o paskui neigia gavę.
Tiek daug kvailų vartotojų nuolat vartoja.
Tiek daug kenčia vargus, nepriteklius ir nuolatinius skriaudimus.
Net šios yra Tavo dovanos, o Didysis Davėjau!
Išsilaisvinimas iš vergijos ateina tik per Tavo valią.
Niekas kitas neturi teisės to spręsti.
Jei koks kvailys drįstų teigti, kad turi,
Jis sužinos ir pajus savo kvailumo pasekmes.
Jis pats žino, Jis pats duoda.
Nedaug, labai nedaug yra tų, kurie tai pripažįsta.
Tas, kuris palaimintas giedoti Viešpaties šlovinimus,
O Nanakas, yra karalių karalius. ||25||

Dvidešimt šeštasis posmas
Neįkainojamos Jo dorybės, neįkainojami Jo darbai.
Neįkainojami Jo prekeiviai, neįkainojami Jo lobiai.
Neįkainojami tie, kurie pas Jį ateina, neįkainojami tie, kurie iš Jo perka.
Neįkainojama meilė Jam, neįkainojamas susiliejimas su Juo.
Neįkainojamas dieviškasis Dharmos įstatymas, neįkainojamas dieviškasis teisingumo teismas.
Neįkainojamos svarstyklės, neįkainojami svarsčiai.
Neįkainojami Jo palaiminimai, neįkainojami Jo vėliava ir ženklai.
Neįkainojama Jo gailestingumas, neįkainojamas Jo karališkasis įsakymas.
Neįkainojamas, o neįkainojamas, neįmanomas išreikšti!
Kalbėk apie Jį nuolat ir lik paniręs Jo meilėje.
Vedos ir Puranos kalba.
Mokslininkai kalba ir skaito paskaitas.
Brahma kalba, Indra kalba.
Gopės ir Krišna kalba.
Šiva kalba, Sidhai kalba.
Daugybė sukurtų Budų kalba.
Demonai kalba, pusdieviai kalba.
Dvasiniai kariai, dangiškos būtybės, tylūs išminčiai, nuolankūs ir tarnaujantys kalba.
Daugelis kalba ir bando Jį aprašyti.
Daugelis kalbėjo apie Jį vėl ir vėl, o paskui atsistojo ir išėjo.
Jei Jis sukurtų dar tiek pat, kiek jau yra,
Net tada jie negalėtų Jo aprašyti.
Jis yra toks didis, kokiu nori būti.
O Nanakas, tikrasis Viešpats žino.
Jei kas drįsta tvirtinti, kad gali Jį aprašyti,
Jis bus žinomas kaip didžiausias kvailių kvailys! ||26||

Dvidešimt septintasis posmas
Kur yra tie Vartai, kur tie Namai, kuriuose Tu sėdi ir rūpiniesi viskuo?
Ten vibruoja Naado garso srovė, ten nesuskaičiuojami muzikantai groja įvairiausiais instrumentais.
Tiek daug ragų, tiek daug giedančių muzikantų.
Praninis vėjas, vanduo ir ugnis gieda; Teisingumo Dharmos Karalius gieda prie Tavo durų.
Čitras ir Guptas, sąmonės ir pasąmonės angelai, užrašantys darbus, ir Teisingumo Dharmos Karalius, vertinantis šį įrašą, gieda.
Šiva, Brahma ir Grožio Deivė, visada pasipuošę, gieda.
Indra, sėdintis savo soste, gieda su dievybėmis prie Tavo durų.
Sidhai gieda samadhyje, Sadhu gieda apmąstydami.
Celibatai, fanatikai, taikiai priimantys ir bebaimiai kariai gieda.
Panditai, religiniai mokslininkai, skaitantys Vedas, ir visų amžių didieji išminčiai gieda.
Mohinės, kerinčios dangiškosios gražuolės, viliojančios širdis pasaulyje, rojuje ir pasąmonės požemyje, gieda.
Tavo sukurti dangaus brangakmeniai ir šešiasdešimt aštuonios šventosios piligrimystės vietos gieda.
Drąsieji ir galingi kariai gieda; dvasiniai didvyriai ir keturi kūrimo šaltiniai gieda.
Planetos, saulės sistemos ir galaktikos, Tavo ranka sukurtos ir sutvarkytos, gieda.
Tik tie gieda Tave, kurie Tau patinka. Tavo bhaktai yra persisunkę Tavo Esencijos nektaru.
Dar tiek daug kitų gieda, jie neateina į protą. O Nanakas, kaip galiu juos visus apmąstyti?
Tas tikrasis Viešpats yra tikras, amžinai tikras, ir tikras Jo vardas.
Jis yra ir bus visada. Jis neišeis, net kai Jo sukurta visata išnyks.
Jis sukūrė pasaulį su įvairiomis spalvomis, būtybių rūšimis ir Mayos įvairove.
Sukūręs kūriniją, Jis pats ją stebi savo didybe.
Jis daro, kas Jam patinka. Joks įsakymas negali Jam būti duotas.
Jis yra Karalius, karalių Karalius, aukščiausiasis Viešpats ir karalių Valdovas. Nanakas lieka pavaldus Jo valiai. ||27||

Dvidešimt aštuntasis posmas
Tebūnie pasitenkinimas tavo auskarais, nuolankumas tavo išmaldos dubenėliu, o meditacija – pelenais, kuriais tepi savo kūną.
Tebūnie mirties prisiminimas tavo lopiniu apsiaustu, skaistybės tyrumas – tavo keliu pasaulyje, o tikėjimas Viešpačiu – tavo lazda.
Matyk visos žmonijos brolybę kaip aukščiausią jogų ordiną; užkariauk savo protą, ir užkariausi pasaulį.
Lenkiuosi Jam, nuolankiai lenkiuosi.
Pradinis Vienas, tyra Šviesa, be pradžios, be pabaigos. Per visus amžius Jis yra Vienas ir tas pats. ||28||

Dvidešimt devintasis posmas
Tebūnie dvasinė išmintis tavo maistas, o gailestingumas – tavo palydovas. Naado garso srovė vibruoja kiekvienoje širdyje.
Jis pats yra visų aukščiausiasis Valdovas; turtai ir stebuklingos dvasinės galios bei visi kiti išoriniai skoniai ir malonumai yra tarsi karoliukai ant virvės.
Susivienijimas su Juo ir atsiskyrimas nuo Jo ateina pagal Jo valią. Mes gauname tai, kas užrašyta mūsų likime.
Lenkiuosi Jam, nuolankiai lenkiuosi.
Pradinis Vienas, tyra Šviesa, be pradžios, be pabaigos. Per visus amžius Jis yra Vienas ir tas pats. ||29||

Trisdešimtasis posmas
Viena Dieviškoji Motina pradėjo ir pagimdė tris dievybes.
Vienas – pasaulio Kūrėjas; vienas – Išlaikytojas; ir vienas – Griovėjas.
Jis daro, kas Jam patinka, pagal Jo valią. Toks yra Jo dangiškasis įsakymas.
Jis stebi visus, bet niekas nemato Jo. Kaip tai nuostabu!
Lenkiuosi Jam, nuolankiai lenkiuosi.
Pradinis Vienas, tyra Šviesa, be pradžios, be pabaigos. Per visus amžius Jis yra Vienas ir tas pats. ||30||

Trisdešimt pirmasis posmas
Pasauliuose po pasauliais yra Jo valdžios sostai ir Jo sandėliai.
Viskas, kas į juos buvo sudėta, buvo sudėta kartą ir visiems laikams.
Sukūręs kūriniją, Kūrėjas Viešpats ją stebi.
O Nanakas, tikras yra tikrojo Viešpaties kūryba.
Lenkiuosi Jam, nuolankiai lenkiuosi.
Pradinis Vienas, tyra Šviesa, be pradžios, be pabaigos. Per visus amžius Jis yra Vienas ir tas pats. ||31||

Trisdešimt antrasis posmas
Jei turėčiau šimtą tūkstančių liežuvių, ir jie būtų padauginti dar dvidešimt kartų,
Kiekvienu liežuviu kartojčiau šimtus tūkstančių kartų Vieno, Visatos Viešpaties vardą.
Šiuo keliu pas savo Viešpatį Vyrą kopiame kopėčių pakopomis ir susiliejame su Juo.
Išgirdę apie eterinius pasaulius, net kirmėlės trokšta grįžti namo.
O Nanakas, Jo malone Jis pasiekiamas. Melagingi yra melagingų pagyros. ||32||

Trisdešimt trečiasis posmas
Nėra galios kalbėti, nėra galios tylėti.
Nėra galios prašyti, nėra galios duoti.
Nėra galios gyventi, nėra galios mirti.
Nėra galios valdyti, turint turtus ir okultines proto galias.
Nėra galios pasiekti intuityvų supratimą, dvasinę išmintį ar meditaciją.
Nėra galios rasti būdą pabėgti iš pasaulio.
Tik Jis vienas turi galią savo rankose. Jis stebi viską.
O Nanakas, niekas nėra nei aukštas, nei žemas. ||33||

Trisdešimt ketvirtasis posmas
Naktys, dienos, savaitės ir sezonai;
Vėjas, vanduo, ugnis ir požemio sritys –
Tarp jų Jis įkurdino žemę kaip Dharmos namus.
Joje Jis padėjo įvairias būtybių rūšis.
Jų vardai nesuskaičiuojami ir begaliniai.
Pagal jų darbus ir veiksmus jie bus teisiami.
Dievas pats yra tikras, ir tikras Jo teismas.
Ten, tobulos malonės ir ramybės būsenoje, sėdi savarankiškai išrinkti, savąjį suvokę šventieji.
Jie gauna Gailestingojo Viešpaties malonės ženklą.
Ten bus įvertinti subrendę ir nesubrendę, geri ir blogi.
O Nanakas, kai nueisi namo, tai pamatysi. ||34||

Trisdešimt penktasis posmas
Tai yra teisingas gyvenimas Dharmos karalystėje.
Dabar kalbame apie dvasinės išminties karalystę.
Tiek daug vėjų, vandenų ir ugnių; tiek daug Krišnų ir Šivų.
Tiek daug Brahmų, formuojančių nuostabaus grožio formas, puoštas įvairiomis spalvomis.
Tiek daug pasaulių ir žemių karmos išpildymui. Tiek daug pamokų, kurias reikia išmokti!
Tiek daug Indrų, tiek daug mėnulių ir saulių, tiek daug pasaulių ir žemių.
Tiek daug Sidhų ir Budų, tiek daug jogos meistrų. Tiek daug įvairių deivių.
Tiek daug pusdievių ir demonų, tiek daug tyliųjų išminčių. Tiek daug brangakmenių vandenynų.
Tiek daug gyvenimo būdų, tiek daug kalbų. Tiek daug valdovų dinastijų.
Tiek daug intuityvių žmonių, tiek daug nesavanaudiškų tarnų. O Nanakas, Jo ribos neturi ribų! ||35||

Trisdešimt šeštasis posmas
Dvasinės išminties karalystėje viešpatauja dvasinė išmintis.
Ten vibruoja Naado garso srovė, tarp palaimos garsų ir reginių.
Nuolankumo karalystėje Žodis yra Grožis.
Ten formuojamos nepalyginamo grožio formos.
Šių dalykų neįmanoma aprašyti.
Tas, kuris bando apie tai kalbėti, vėliau gailėsis.
Ten formuojama intuityvi sąmonė, intelektas ir proto supratimas.
Ten formuojama dvasinių karių ir Sidhų, dvasinio tobulumo būtybių, sąmonė. ||36||

Trisdešimt septintasis posmas
Karmos karalystėje Žodis yra Galia.
Ten nėra nieko kito,
Išskyrus didžios galios karius, dvasinius didvyrius.
Jie yra visiškai užpildyti, persisunkę Viešpaties Esencija.
Ten gausybė Sitų, ramios ir šaltos savo didingoje šlovėje.
Jų grožis neaprašomas.
Nei mirtis, nei apgaulė nepaliečia tų,
Kurių protuose gyvena Viešpats.
Ten gyvena daugelio pasaulių bhaktai.
Jie švenčia; jų protai persisunkę tikruoju Viešpačiu.
Tiesos karalystėje gyvena beformis Viešpats.
Sukūręs kūriniją, Jis ją stebi. Savo malonės žvilgsniu Jis dovanoja laimę.
Ten yra planetos, saulės sistemos ir galaktikos.
Jei kas bandytų apie jas kalbėti, jos neturi ribų, nei pabaigos.
Ten yra pasaulių po pasaulių Jo kūrinijoje.
Kaip Jis įsako, taip jie egzistuoja.
Jis stebi viską ir, apmąstydamas kūriniją, džiaugiasi.
O Nanakas, tai aprašyti sunku kaip plienas! ||37||

Trisdešimt aštuntasis posmas
Tebūnie savitvarda tavo krosnis, o kantrybė – auksakalys.
Tebūnie supratimas tavo priekalas, o dvasinė išmintis – įrankiai.
Tebūnie Dievo baimė tavo dumplės, kurstančios tapas, kūno vidinę kaitrą.
Meilės inde ištirpink Naamo nektarą,
Ir nukalk tikrąją Šabado, Dievo Žodžio, monetą.
Toks yra tų karmos, ant kurių Jis užmetė savo malonės žvilgsnį.
O Nanakas, Gailestingasis Viešpats savo malone pakelia ir išaukština juos. ||38||

Šalokas
Oras yra Guru, vanduo – Tėvas, o žemė – visų didžioji Motina.
Diena ir naktis yra dvi auklės, kurių glėbyje žaidžia visas pasaulis.
Geri ir blogi darbai – įrašas skaitomas Dharmos Viešpaties akivaizdoje.
Pagal savo veiksmus vieni priartėja, kiti atitolsta.
Tie, kurie meditavo Naamą, Viešpaties vardą, ir išėjo po sunkaus darbo prakaitu,
O Nanakas, jų veidai spindi Viešpaties teisme, ir daugelis išgelbstami kartu su jais! ||1||