Lucifuge Rofocale – viena paslaptingiausių figūrų Vakarų okultinėje tradicijoje, glaudžiai susijusi su vadinamuoju Didžiuoju grimoaru (Le Grand Grimoire, XVIII a.). Jo vardas atsiranda šio maginio rankraščio centre – kaip pagrindinis demonas, su kuriuo magas turi sudaryti sutartį, norėdamas gauti žemiškų galių, turtų ar paslaptingų žinių.
Pats vardas Lucifuge Rofocale laikomas simboliniu junginiu. Pirmasis žodis Lucifuge kilęs iš lotyniškų žodžių lux (šviesa) ir fugere (bėgti), todėl reiškia „bėgantis nuo šviesos“. Tai tiesioginis priešpriešinimas Luciferui, kurio vardas reiškia „šviesos nešėjas“. Tokiu būdu Lucifuge Rofocale tampa tarsi Luciferio šešėliu – jo tamsiuoju atspindžiu, įkūnijančiu slėpiningą, nematomą pasaulio galią, kuri veikia už šviesos ribų. Antroji vardo dalis Rofocale interpretuojama įvairiai: kai kurie tyrinėtojai mano, kad tai anagrama žodžio Focalor (vieno iš demonų, minėtų Ars Goetia), kiti – kad tai slaptas kabalistinis vardas, susijęs su energijos centru arba dvasiniu „židiniu“.
Pagal Didįjį grimoarą, Lucifuge Rofocale yra Pragaro ministras ir iždininkas, atsakingas už visus turtus bei materialius mainus tarp žmonių ir demonų. Jis vadovauja dvasinei biurokratijai, kurioje Luciferis yra karalius, Beelzebubas – vyriausiasis patarėjas, o Astarothas – kunigaikštis. Lucifuge, kaip iždininkas, pasirodo tik tada, kai žmogus tiksliai atlieka šaukimo ritualą, laikydamasis visų senovinių formulių ir vardų. Bet net ir tada jis dažniausiai pradeda žodžiais:
„Negaliu įvykdyti tavo prašymo.“
Ši frazė, kaip teigia tradicija, yra ne atsisakymas, o išbandymas – tarsi dvasios patikrinimas, ar žmogus žino, ko iš tikrųjų prašo, ir ar jo valia pakankamai tvirta.
Lucifuge Rofocale skiriasi nuo daugelio demonologijos būtybių tuo, kad jis neatskleidžia blogio atvirai. Jis laikomas tamsos išminties globėju, saugančiu nuo nepasiruošusiųjų. Jo valdomos sritys – paslėptas žinojimas, energijos pusiausvyra, materijos valdymas ir sielos kontraktai. Pasak tradicijos, jis atsisako bendrauti su tais, kurie kviečia jį iš godumo ar tuštybės.
Kai kuriose Grand Grimoire versijose nurodoma, kad Lucifuge Rofocale atsiranda apsuptas žalios liepsnos, dėvi juodus drabužius su auksiniais simboliais, o jo veidas paslėptas kauke, nuo kurios sklinda tamsa. Šis įvaizdis simbolizuoja ne fizinį demoną, o dvasinę jėgą, veikiančią pasąmonės šešėlyje – tai, kas žmoguje nori žinojimo be dvasinės pusiausvyros.
Vakarų okultinėje filosofijoje Lucifuge kartais laikomas archetipu, vaizduojančiu žmogaus sandorį su savo šešėliu. Jis nėra vien blogio atvaizdas, bet veikiau dvasinė būtis, kuri neša išmintį tam, kas nebijo pažvelgti į tamsą. XIX a. prancūzų okultistas Éliphas Lévi jį vadino „vienu iš uždengtų šviesos veidų“, o Aleisteris Crowley jį siejo su pasąmoniniu troškimu valdyti energiją.
Šiuolaikinėse interpretacijose Lucifuge Rofocale dažnai suprantamas ne kaip pažodinis demonas, o kaip simbolis žmogaus troškimui manipuliuoti nematomomis jėgomis. Jis primena, kad kiekvienas, bandantis „priversti šviesą bėgti nuo savęs“, susiduria su savąja tamsa.
Lietuviškai jo vardas paprastai nerašomas fonetiškai, todėl teisingiausia forma yra Lucifuge Rofocale. Kai kur galima sutikti bandymų rašyti „Lucifiužas Rofokalė“, tačiau toks rašymas deformuoja prasmę. Kadangi tai maginis vardas, jis turi būti paliekamas originalia forma, kaip ir visi ritualiniai vardai maginėje tradicijoje.
Citatos
– „Pirmasis yra didysis Lucifuge Rofocale – pragaro ministras, turintis galią, kurią Luciferis jam suteikė valdant visus pasaulio turtus ir lobius.“
Šaltinis: The Grand Grimoire
– „Lucifuge Rofocale – demonas, atsakingas už valdžią ir iždo reikalus pragare pagal Luciferio nurodymą.“
Šaltinis: okultinė enciklopedija
– „Jo vardas kilęs iš lotynų žodžių lux („šviesa“) ir fugere („bėgti“), todėl reiškia ‘tas, kuris bėga nuo šviesos’.“
Šaltinis: okultinė enciklopedija
– „Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad žodis ‘Rofocale’ galėtų būti anagrama demonui Focalor, nors šis ryšys nėra patvirtintas.“
Šaltinis: demonologijos komentarai
– „Lucifuge Rofocale vadinamas pragaro ministru; jam priskiriama valdžia turtams, ligoms, deformacijoms ir net žemės drebėjimams.“
Šaltinis: ispanų Vikipedija
– „Sakoma, kad sudaryti paktą su Lucifuge reiškia kas mėnesį aukoti jam monetą – auksinę ar sidabrinę – ir niekam neatskleisti sutarties turinio.“
Šaltinis: Mythos & Legends Wiki
– „Pagal kai kuriuos šaltinius, magas įsipareigoja po 50 metų atiduoti savo kūną ir sielą Lucifuge, jei nevykdo sandorio sąlygų.“
Šaltinis: Mythos & Legends Wiki
– „Sutartis paprastai rašoma ant tuščio popieriaus lapo, pasirašoma mago krauju ir patvirtinama pažadu laikytis visų nustatytų sąlygų.“
Šaltinis: Mythos & Legends Wiki
Įdomu tai, kad kai kuriose prancūziškose versijose, susijusiose su XVIII amžiaus magija, Lucifuge Rofocale yra apibūdinamas kaip tas, kuris moko, kaip „perkelti turtą“ iš vienos vietos į kitą, naudojant magiškas manipuliacijas su laiku ir erdve, o ne vien paprastu pavogimu. Tai rodo jo vaidmenį kaip gudrios, o ne tik žiaurios jėgos. Be to, jo vardas kartais siejamas su senovės alchemijos idėjomis apie „tamsųjį darbą“ (Nigredo), kurio metu medžiaga turi būti visiškai sunaikinta, kad atsirastų nauja, vertingesnė forma. Jis yra ta jėga, kuri reikalauja visiško pasidavimo mainais už materialinę sėkmę. Šis demonas reikalauja didelės kainos už greitą praturtėjimą.