Ossain (jorubų kalba Òsanyìn) yra žolynų, gydymo ir gamtos paslapčių Orixá – dvasia, kuri žino viską, ką slepia augalai. Jis yra visų vaistų, kvapų, šaknų ir lapų valdovas, dieviškasis žolininkas, kuris pažįsta kiekvieno medžio balsą ir kiekvienos žolės sielą. Be jo niekas negali atlikti nei vieno sakralaus ritualo, nes visos aukos ir šventinimai prasideda nuo augalų.
Jo vardas kilęs iš jorubų šaknies „òsanyìn“, reiškiančios „tas, kuris valdo lapus“. Jorubų mituose pasakojama, kad kai Orixás pasidalino valdžias pasaulyje, Ossain gavo augalus – tiek gydančius, tiek nuodingus. Nuo tada niekas neturi teisės naudoti žolynų be jo leidimo.
Ossain yra tylus, paslaptingas, gyvenantis miško gilumoje, toli nuo triukšmo ir žmonių. Jis kalba šnabždesiu – vėjo garsu medžių lapuose. Sakoma, kad jo ausis klausosi gamtos kvėpavimo, o jo žvilgsnis mato augalų šaknis po žeme. Kai žmogus eina į mišką ir jaučia, kad kažkas jį stebi, tai gali būti Ossain – ne tam, kad išgąsdintų, o kad patikrintų, ar žmogus ateina su pagarba.
Mitologijoje yra pasakojimas, kaip Ossain gavo savo galią. Kartą kiti Orixás pavydėjo, kad jis vienintelis žinojo visų augalų paskirtį. Jie bandė pasisavinti šias žinias. Xangô pasiuntė vėją, Iansã sukėlė audrą, o jų metu dalis lapų nuskrido į visų pusių pasaulį. Nuo tada kiekvienas Orixá turi po kelis augalus, bet tik Ossain žino jų tikrą galią ir derinį. Todėl sakoma: „Lapų yra visiems, bet jų balsą girdi tik Ossain.“
Jis yra gydymo ir pusiausvyros Orixá. Kai žmogus suserga, Candomblé kunigas ar kunigė (babalorixá arba ialorixá) kreipiasi į Ossain per specialų ritualą, vadinamą eró, prašydami leisti panaudoti augalus gydymui. Kiekvienas lapas prieš nukerpant turi būti pašauktas vardu, nes jame gyvena dvasia. Be šio leidimo net gydantis augalas gali tapti pavojingas.
Jo simbolis – mažas metalinis indas su viena ausimi, vadinamas igbá-Òsanyìn. Jis simbolizuoja ausį, kuri girdi gamtos balsą. Ant jo dažnai pritvirtintos septynios ar daugiau mažų geležinių strėlių – kiekviena jų žymi augalų rūšį ar dvasinę jėgą.
Ossain yra artimas Oxóssi, medžioklės dievui – abu gyvena miške, bet Oxóssi medžioja, o Ossain gydo. Jie yra tarsi du miško poliai: vienas maitina kūną, kitas – sielą. Kartais jie laikomi broliais, o jų santykis primena žmogaus santykį su gamta – be medžioklės nėra maisto, be augalų nėra gydymo.
Jo spalva – žalia, simbolizuojanti augimą ir gyvybę. Jam aukojama šviežia žolė, vaisiai, kukurūzai, gėrimai iš medaus ar kokosų pieno. Alkoholio jis nemėgsta, nes jo dvasia tyra.
Candomblé šventėse Ossain garbei būgnai groja švelniai, lyg lietus kristų ant lapų. Šokėjai juda lėtai, rankomis imituodami lapų rinkimą. Viskas atliekama su pagarba ir tylos akimirkomis – nes tik tylėdamas žmogus gali išgirsti gamtos kalbą.
Viename senajame mite pasakojama, kad kai žmonės pamiršo dėkoti žemei, ji nustojo duoti gydomųjų augalų. Tada Ossain nusileido, pasilenkė prie pirmojo medžio ir sušnabždėjo: „Aš duosiu jums gydymą, bet tik jei klausysitės.“ Nuo to laiko žolininkai prieš rinkdami augalus gieda trumpą giesmę, kad pažadintų lapų dvasią.
Katalikų sintezėje Ossain dažnai tapatinamas su šventuoju Benediktu ar šv. Franciškumi Asyžiečiu, kurie buvo žinomi dėl meilės gamtai ir gydymo.
Senovinė giesmė apie jį skamba taip:
„Òsanyìn, ponas lapų, tu, kuris girdi tylą,
kiekvienas medis tau kalba,
kiekviena šaknis tau dainuoja,
duok man žinojimo, kad gydyčiau be puikybės.“
Ossain – tai žemės ausis. Jis moko klausytis ne žodžių, o gyvybės ritmo. Jis primena, kad gamta nėra nei turgus, nei sandėlis, o šventykla, kur kiekvienas medis – malda, o kiekvienas lapas – atodūsis. Kai žmogus išmoksta šią kalbą, sakoma, kad Ossain jam atvėrė savo miško duris.