Oxaguiã (jorubų kalba Òṣàgiyán) yra jaunas, veržlus ir karžygiškas Oxalá aspektas – veikimo, kūrimo ir dvasinės drąsos Orixá. Jei Oxalufã simbolizuoja senatvę, ramybę ir išmintį, tai Oxaguiã įkūnija jaunystės jėgą, judėjimą ir kūrybinę valią. Jis yra tas, kuris kovoja ne kardais, o šviesa, kuris eina pirmyn, kad pasaulis būtų išjudintas.
Jorubų tradicijoje Oxaguiã laikomas dieviškuoju karys – kūrėju, kuris iš chaoso suformavo tvarką. Pasakojama, kad kai žemė buvo dar minkšta ir neįforminta, jis paėmė molį ir kirviu (arba ietimi) jį padalino, suformuodamas pirmuosius kalnus ir slėnius. Šis mitas simbolizuoja jo energiją – kūrybos veiksmą, kai iš nieko atsiranda struktūra.
Oxaguiã yra šviesos karys. Jo ginklas – tai oxé, dvišakis kirvis, simbolizuojantis gebėjimą veikti ir tuo pačiu suvokti dvi puses kiekvieno sprendimo. Jis ne kariauja iš pykčio, o siekia teisingumo ir tiesos. Candomblé tradicijoje sakoma, kad „Oxaguiã neša šviesą į tamsą ne kad sunaikintų, o kad parodytų kelią“.
Jo charakteris jaunatviškas, stiprus, bet kartu disciplinuotas. Jis nemėgsta neveiklumo ir skundų – skatina veikti, dirbti, kurti. Todėl Oxaguiã garbinamas tų, kurie pradeda naujus projektus, mokosi ar stoja į gyvenimo kovas. Jis padeda atrasti kryptį ir vidinę jėgą, kai reikia įveikti kliūtis.
Jo spalva – balta su raudonais atspalviais. Balta reiškia tyrumą, o raudona – energiją ir gyvybės kibirkštį. Jo metalas – geležis, siejanti jį su Ogum, kito kario Orixá, bet Oxaguiã kovoja ne už valdžią, o už dvasinį aiškumą.
Oxaguiã laikomas „šviesos darbininku“ – jis stato, augina, formuoja. Sakoma, kad kai žmogus turi svajonę, bet bijo pradėti, reikia melstis Oxaguiã, nes jis suteikia pirmą impulsą – jėgą žengti žingsnį.
Candomblé apeigose Oxaguiã kviečiamas ritmingais, stipriais būgnų dūžiais, vadinamais ilú de guerra – karo ritmais. Šokėjai juda tvirtai, plačiai, imituodami kirvio mostus, tarsi kirstų per žemę. Šis šokis – tai kūrimo veiksmas, per kurį žmogus jungiasi su pirmine energija.
Jo maistas visada baltas: ryžiai, kukurūzų košė, kokosai, balti vaisiai. Jam neaukojamas alkoholis ar aštrus maistas, nes jis siejamas su tyrumu ir švariu sąmonės veikimu.
Viename senajame mite sakoma, kad Oxaguiã buvo toks veržlus, kad kartą užsimojo kirviu net prieš dangų, nes manė, kad jis per arti ir trukdo žmonėms kvėpuoti. Tada Olodumaré, aukščiausiasis Dievas, jį sustabdė ir pasakė: „Tavo jėga reikalinga ne tam, kad kirstum, o kad formuotum.“ Nuo tada Oxaguiã mokė žmones, kad tikrasis karys ne naikina, o kuria.
Katalikų sintezėje Oxaguiã dažnai tapatinamas su jaunu Jėzumi arba šventuoju Juozapu darbininku – tais, kurie per darbą įkūnija šventumą. Jis yra veikimo šventasis, judėjimo ir kūrybos globa.
Jo dvasinis principas – viskas nuolat atsinaujina per veiksmą. Jis moko, kad idėjos be veiksmų miršta, o pasaulis be kūrybos sustoja. Dėl to tikintieji sako: „Oxaguiã yra jėga, kuri atidaro rytą.“
Vienoje giesmėje jam dainuojama:
„Oxaguiã, jaunas baltas karys,
tavo rankose šviesa kaip ietis,
tu kerti tamsą ne keršydamas,
bet kad pasaulis vėl būtų gimęs.“
Oxaguiã simbolizuoja pirmapradį judėjimą – energiją, kuri verčia žmones kilti, kurti ir daryti. Jis primena, kad kiekvienas veiksmas turi prasmę tik tada, kai jį lydi sąmoningumas, o kiekvienas kūrimas yra malda. Kai žmogus dirba su atsidavimu ir švara, sakoma, kad Oxaguiã laimina jo rankas.