Festa de Oxóssi – tai viena įspūdingiausių ir seniausių Candomblé švenčių Brazilijoje, skirta medžioklės, išminties ir miškų dievybei Oxóssi (Òṣóòsi). Ji kasmet vyksta Bahijos valstijos sostinėje Salvadore, dažniausiai sausio mėnesį, ir trunka kelias dienas. Ši šventė yra ne tik religinis ritualas, bet ir gyva kultūrinė tradicija, jungianti Afrikos šaknis, Brazilijos dvasingumą ir gamtos pagarbą.
Šventės ištakos siekia 17–18 amžius, kai Afrikos vergai, atgabenti į Braziliją, slaptai garbino savo dievybes po katalikiškų šventųjų vardais. Oxóssi buvo tapatinamas su šventuoju Sebastianu, todėl ši šventė ilgą laiką vyko šv. Sebastiano garbei, nors tikintieji iš tiesų šaukėsi miškų dievo. Laikui bėgant šis dvigubas tikėjimas išliko, bet tapo atviras – dabar tai viena svarbiausių afro-brazilų kultūros išraiškų.
Festa de Oxóssi vyksta Candomblé šventyklose, vadinamose terreiros, tačiau didžiausia šventė rengiama Terreiro de Oxóssi (Ilê Axé Opô Afonjá) – tai viena iš seniausių ir labiausiai gerbiamų šventyklų Bahijoje, įkurta dar 1910 metais. Jos kiemas tampa dvasiniu mišku, kuriame renkasi šimtai tikinčiųjų, muzikantų ir šokėjų.
Pirmoji šventės diena paprastai prasideda tyla ir malda. Kunigai ir kunigės – babalorixá bei mãe-de-santo – aukoja gamtos dovanas: vaisius, medaus, gėlių ir žalumynų, kuriuos neša į mišką kaip padėką Oxóssi už jo globą. Tada įžiebiamos žvakės, kurios simbolizuoja šviesą, vedančią per tankumynus – gyvenimo mišką.
Antrąją dieną prasideda vieši šokiai ir muzika. Tradiciniai būgnai – atabaques – skamba ritmu, vadinamu alujá, kuris skirtas tik Oxóssi. Jis greitas, bet švelnus, primenantis bėgančio medžiotojo žingsnius. Šokėjai, apsirengę žaliais ir mėlynais drabužiais, rankose laiko lanko formos simbolį (ofá) ir juda ratu, tarsi sektų nematomą gyvūno pėdsaką.
Kai kurie įšventinti dalyviai per šokį patenka į transo būseną – sakoma, kad tokiu metu jų kūne laikinai apsigyvena pats Oxóssi. Jų akys tampa gilios, judesiai tikslūs ir ritmingi, o būgnai keičia ritmą, atpažindami, kad dievybė „nužengė“. Tai viena labiausiai pagarbių Candomblé apeigų formų – tikėjimas, kad dievas dalyvauja ne simboliškai, o realiai, per žmogaus kūną.
Trečioji diena dažnai vadinama dia da fartura – „gausos diena“. Tą dieną Oxóssi garbei ruošiami valgiai iš pupelių, kukurūzų, špinatų, žuvies ir vaisių. Šis maistas dalijamas visiems, kas ateina į šventę, nepriklausomai nuo to, ar jie priklauso religijai. Tai simbolizuoja dievybės dosnumą ir idėją, kad gamtos turtai priklauso visiems.
Festa de Oxóssi nėra tik religinis ritualas. Ji yra gyvas atminimas Afrikos šaknų, laisvės ir išlikimo. Per šią šventę minimas medžiotojas, kuris maitino žmones bado metu – tai simbolis, kad išmintis ir darbštumas išgelbsti net sunkiausiomis sąlygomis. Todėl ši šventė laikoma ir padėkos diena už pragyvenimą, už darbą, už sėkmingus metus.
Visas Salvadoras per Festa de Oxóssi tampa gyvu teatru: gatvės prisipildo būgnų garsų, žalių vėliavų, kvepalų, šviežių vaisių ir giedančių žmonių. Kai kurios procesijos vyksta prie jūros – taip pagerbiama ir Iemanjá, jūrų motina, kuri, pasak mitų, yra Oxóssi motina. Miestas tą savaitę tampa jungtimi tarp miško ir jūros – dviejų stichijų, kurios maitina gyvenimą.
Šventės pabaigoje atliekama apeiga, vadinama obrigação de encerramento – padėkos ritualas. Tyliai meldžiamasi už ateinančius metus, prašoma, kad Oxóssi toliau vestų žmones teisingu keliu ir padėtų rasti maisto tiek kūnui, tiek sielai.
Senovinė giesmė, kuri giedama šventės pabaigoje, sako:
„Oxóssi, karaliau miškų,
Tavo strėlė taikli kaip tiesa,
Tavo tylėjimas gilesnis už žodžius,
Tavo maistas – visiems, kurie alkani.“
Ši eilutė puikiai parodo Festa de Oxóssi dvasią. Tai ne triukšminga fiesta, o harmoningas džiaugsmas, kuriame garbinama gamta, dosnumas, tylus darbas ir tikslus žinojimas, kad viskas, ką žmogus paima iš miško, turi būti grąžinta pagarba.
Festa de Oxóssi šiandien laikoma Bahijos kultūros širdimi ir vienu iš ryškiausių pavyzdžių, kaip afrikietiškas dvasingumas išliko gyvas per šimtmečius. Tai šventė, kurioje garbė, ritmas ir žalia gyvybės jėga susilieja į vieną – dainą, skirtą tam, kuris niekada neprašauna pro šalį.