At-Talaq yra šešiasdešimt penktoji Korano sura, turinti dvylika eilučių. Jos pavadinimas reiškia „Skyrybos“. Tai viena iš medinietiškų surų, kurioje aptariamos šeimos, santuokos ir moralinės atsakomybės temos. Ji buvo apreikšta tuo laikotarpiu, kai musulmonų bendruomenė jau turėjo savąją teisinę ir socialinę struktūrą, todėl sura reglamentuoja skyrybų procesą, išlaikymo, laukimo ir pagarbos principus tarp vyro ir moters.
Ši sura yra viena iš nedaugelio Korano vietų, kur Dievas labai detaliai paaiškina, kaip turi būti elgiamasi nutraukiant santuoką. Tai nėra paprastas teisinis tekstas – tai dvasinis kodeksas, grindžiamas teisingumu, kantrybe ir pagarba. Pirmoje eilutėje kalbama apie tai, kad vyras, norėdamas išsiskirti su žmona, turi tai daryti laikydamasis nurodyto laikotarpio („iddah“), kuris trunka tris mėnesinius ciklus. Šiuo metu moteris negali ištekėti, o vyras dar turi galimybę susitaikyti. Tokiu būdu Dievas suteikia erdvės atgailai, apmąstymui ir taikai.
Antroje ir trečioje eilutėse pabrėžiama, kad skyrybos neturi būti daromos iš pykčio ar impulsyviai. Reikia turėti liudytojus, laikytis nustatytų taisyklių ir vengti neteisybės. Dievas sako, jog kas paisys Jo nurodymų, tas visada ras išeitį, ir Jis aprūpins tokį žmogų iš ten, iš kur jis net nesitikės. Šios eilutės dažnai cituojamos kaip liudijimas, kad Dievas padeda tiems, kurie elgiasi teisingai net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Toliau sura primena, kad kiekvienas dalykas pasaulyje turi savo laiką ir ribas – net santuokos nutraukimas nėra atsitiktinis ar be pasekmių. Kiekviena moteris turi būti išlaikoma per laukimo laikotarpį, negalima jos išvaryti iš namų, nebent ji padarytų akivaizdžią nuodėmę. Ši taisyklė parodo gilų islamo požiūrį į žmogaus orumą – net tada, kai meilė ar santykiai baigiasi, pagarba neturi išnykti.
Vidurinėje dalyje kalbama apie Dievo tvarką kūrinijoje. Jis sukūrė viską pagal išmatuotą saiką, ir viskas turi savo tikslą. Ši mintis įterpta tarsi priminimas, kad net skyrybos yra gyvenimo dalis, kurios nereikia laikyti katastrofa – tai gali būti naujas etapas, jei žmogus elgiasi dorai.
Sura ragina tikinčiuosius bijoti Dievo ir suvokti, kad Jo žinojimas apima viską. Kas laikosi Dievo įsakymų, tas niekada nelieka be pagalbos. Kas Jį bijo, tam Jis palengvina kelią ir atleidžia jo kaltes. Tai pabrėžia dvasinį aspektą – skyrybos nėra tik pasaulietinis įvykis, jos yra tikėjimo išbandymas.
Paskutinėse eilutėse sakoma, kad Dievas jau pasiuntė pranašą, kuris skelbia Jo aiškius ženklus, kad išvestų žmones iš tamsos į šviesą. Ši išvada rodo, jog net šeimos santykių teisė turi būti matoma kaip dalis bendros dvasinės kelionės. Kiekviena klaida, net santuokos griūtis, gali tapti kelrodžiu, jei žmogus ją išgyvena su tikėjimu ir nuolankumu.
At-Talaq turi didelę reikšmę islamo šeimos teisėje ir moralėje. Ji sudaro pamatą teisingam elgesiui tarp vyro ir moters, net tada, kai jų keliai išsiskiria. Ši sura pabrėžia, kad meilė ir pagarba neturi baigtis kartu su santuoka – jos turi virsti atsakomybe ir pagarba vienas kitam. Todėl tikrasis tikėjimas pasireiškia ne tuomet, kai viskas klostosi lengvai, o tada, kai žmogus išlieka teisingas ir orus net išsiskyrimo akimirkoje.
At-Talaq
1
O Pranaše, kai išsiskiriate su moterimis, išsiskirkite pagal nustatytą laukimo laiką, ir skaičiuokite tą laiką. Būkite pagarbūs Dievui, savo Viešpačiui. Neišvarykite jų iš namų ir tegu jos neišeina, nebent padarė aiškią nuodėmę. Štai tokios yra Dievo ribos. Kas peržengia Dievo ribas, tas kenkia sau. Tu nežinai – galbūt Dievas po to sukurs susitaikymą.
Tai pradinis įsakymas, nustatantis teisingas skyrybų ribas – jos turi vykti ramiai, su pagarba, paliekant galimybę susitaikyti.
2
Kai jos pasieks savo laukimo laikotarpio pabaigą, tada arba sulaikykite jas tinkamai, arba išleiskite jas tinkamai, turėdami du teisingus liudytojus. Ir te liudytojai teisingai liudija Dievo akivaizdoje. Kam rūpi Dievas, tam Jis nurodys išeitį.
Dievas moko, kad net skyrybos turi vykti skaidriai – su liudytojais, be pykčio, ir su viltimi į taiką.
3
Ir Jis aprūpins jį iš ten, iš kur jis net nesitiki. Kas pasitiki Dievu, tam Jis pakanka. Iš tiesų Dievas įgyvendina savo valią. Dievas nustatė saiką kiekvienam dalykui.
Tai pažadas, kad pasitikėjimas Dievu visada atneša išeitį, net kai žmogus pasiekia aklavietę.
4
Toms jūsų moterims, kurios nebeturi mėnesinių, laukimo laikas yra trys mėnesiai; taip pat ir toms, kurios dar jų nesulaukė. O nėščios moterys laukia tol, kol pagimdys. Kas bijo Dievo, tam Jis palengvins reikalą.
Dievas nustato aiškias ribas – kad kiekviena situacija būtų teisingai išspręsta ir niekas nebūtų nuskriaustas.
5
Tai yra Dievo įsakymai, kuriuos Jis jums siunčia. Kas bijo Dievo, tam Jis atleidžia kaltes ir padidina atlygį.
Taisyklės nėra našta, bet kelias į dvasinę ramybę ir atleidimą.
6
Apgyvendinkite jas ten, kur jūs gyvenate, pagal savo galimybes, ir nedarykite joms sunkumų, kad priverstumėte jas išeiti. Jei jos laukiasi, išlaikykite jas iki gimdymo. Jei jos žindo jūsų vaiką, duokite joms atlyginimą ir pasitarkite su jomis teisingai. Jei patirsite sunkumų, tada kitas moteris gali žindyti vaiką vietoj jų.
Net išsiskyrus vyras privalo išlikti atsakingas – išlaikyti, gerbti, rūpintis vaiku ir elgtis sąžiningai.
7
Turtuolis teišlaiko pagal savo turtą, o tas, kuriam apribotos galimybės, teišlaiko pagal tai, ką jam davė Dievas. Dievas neapkrauna nė vieno daugiau, nei jam suteikta. Po sunkumų ateina lengvumas.
Dievas nori teisingumo – pagal galimybes, be spaudimo ir be neteisybės, su viltimi, kad po sunkumų ateis ramybė.
8
Kiek miestų ir tautų nepakluso savo Viešpaties ir Jo pasiuntinių įsakymams – Mes jiems griežtai atskaitėme ir nubaudėme juos skaudžia bausme.
Tai priminimas, kad nepagarba Dievo tvarkai visada veda į praradimą.
9
Jie paragavo savo veiksmų pasekmių, ir jų pabaiga buvo pralaimėjimas.
Net pasaulio galybės subyra, kai pamiršta moralinį įstatymą.
10
Dievas paruošė jiems skaudžią bausmę. Tad bijokite Dievo, jūs, kurie turite protą ir tikėjimą. Dievas jums siuntė priminimą – pasiuntinį,
Tai kvietimas grįžti prie sąžinės ir išgirsti tiesą, perduotą per pranašą.
11
Kurį skaitant Dievo aiškius ženklus, kad išvestų tikinčiuosius iš tamsos į šviesą. Kas tiki Dievu ir daro gera, tam Jis įves amžinai tekančių upių rojuose. Tokie žmonės liks ten amžinai. Dievas suteikė jiems nuostabų atlygį.
Dievas primena, kad Jo įsakymai nėra bausmė, o šviesa – vedanti į vidinę ir amžiną ramybę.
12
Dievas – Tas, kuris sukūrė septynis dangus ir tiek pat žemių. Jo valia nusileidžia per jas, kad jūs žinotumėte, jog Dievas gali viską, ir kad Dievo žinojimas apima visus dalykus.
Pabaigoje sura grąžina žmogų prie esmės – viskas pasaulyje turi savo vietą, o tikrasis teisingumas kyla iš suvokimo, kad Dievo žinojimas yra beribis.