Pilnas vardas – Muḥammad ibn ʿAlī ibn Muḥammad aš-Šawkānī. Jis gimė 1759 m. Šawkane, nedideliame miestelyje netoli Sanos (dabartinis Jemenas). Pavardę gavo iš savo gimtinės – „aš-Šawkānī“ reiškia „iš Šawkano“. Nuo mažens jis pasižymėjo gabumais, todėl šeima jį nukreipė į religinius mokslus.
Jis mokėsi fiqh (islamo teisės), hadithų, arabų kalbos, logikos ir retorikos. Jemenas tuo metu buvo zaydizmo (šiitų atšakos) centras, todėl ankstyvasis jo išsilavinimas buvo stipriai paveiktas šios tradicijos. Vis dėlto ilgainiui jis vis labiau pabrėžė nepriklausomą tyrinėjimą ir kritikavo aklą prisirišimą prie vienos teisės mokyklos.
Aš-Šawkānio svarbiausias darbas – „Fatḥ al-Qadīr“ (Dievo pagalbos atvėrimas), išsamus Korano komentaras. Šis tafsiras jungia tradicinį aiškinimą (remiantis hadithais ir pirmųjų musulmonų kartų nuomone) su racionaliu požiūriu. Jame matyti jo pastangos atsiriboti nuo griežto sektantiškumo – jis neapsiribojo vienos teisinės mokyklos aiškinimais, bet siekė plačiau apžvelgti ir kitų mokyklų pozicijas.
Be tafsiro, jis parašė daugybę kitų darbų – teologijos, teisės, hadithų rinkinių komentarus. Vienas žymiausių jo tekstų – „Nayl al-Awṭār“, didžiulis darbas apie fiqh, kuriame jis surinko hadithus ir jų aiškinimus, stengdamasis parodyti, kokie šariato sprendimai remiasi autentiškais šaltiniais.
Aš-Šawkānī buvo paskirtas Jemeno aukščiausiu teisėju (qāḍī al-quḍāt) Sanoje. Šioje pareigybėje jis praleido didelę dalį gyvenimo, rašydamas fatvas, spręsdamas teisės klausimus ir mokydamas mokinius. Jis turėjo milžinišką autoritetą tiek tarp valdžios, tiek tarp žmonių.
Svarbiausias jo indėlis buvo nepriklausomo mąstymo akcentavimas. Jis kritikavo aklą sekimą vienos teisės mokyklos autoritetais (taqlīd) ir skatino grįžimą prie pirminių šaltinių – Korano ir autentiškų hadithų. Tokiu požiūriu jis priminė ankstyvuosius islamo mokslininkus, kurie teigė, kad kiekvienas mokslininkas turi teisę daryti ijtihād (savą teisinį sprendimą).
Gyvenimo pabaigoje jis sulaukė ir nemažai kritikos, ypač iš konservatyvių ratų, kurie matė jame grėsmę nusistovėjusiai tradicijai. Nepaisant to, jo darbai paplito už Jemeno ribų ir turėjo įtakos vėlesniems islamo judėjimams, kurie pabrėžė grįžimą prie šaltinių ir kovą su religiniu formalizmu.
Aš-Šawkānī mirė 1834 m. Sanoje, sulaukęs 75 metų. Jo kapas iki šiol lankomas kaip vieno iš didžiųjų Jemeno mokslininkų atminimo vieta.
Palikimas, kurį jis paliko, yra platus: jo tafsiras „Fatḥ al-Qadīr“ tebėra vienas svarbiausių komentarų, jungiančių tradiciją ir nepriklausomą analizę. Jo teisiniai darbai iki šiol cituojami, o pats jis laikomas vienu iškiliausių mąstytojų, kurie išdrįso jungti tradiciją su kritiniu mąstymu.