Fakhr ad-Dīn ar-Rāzī, pilnu vardu Abū ʿAbd Allāh Muḥammad ibn ʿUmar ibn al-Ḥusayn ar-Rāzī, gimė 1149 m. Ray mieste, netoli dabartinio Teherano Irane. Jo pavardė „ar-Rāzī“ reiškia „iš Ray miesto“. Jis priklausė įtakingai ir gerai išsilavinusiai šeimai – jo tėvas buvo teologas, todėl ar-Rāzī iš vaikystės augo intelektualinėje aplinkoje.
Jaunystėje ar-Rāzī studijavo Korano aiškinimą, hadithus, fiqh, taip pat logiką, filosofiją ir gamtos mokslus. Jis greitai išgarsėjo kaip itin talentingas debatuotojas ir rašytojas. Savo gyvenime jis nemažai keliavo: lankėsi Khorezme, Samarqande, Mervėje, taip pat gyvenimo pabaigoje Herate, kur ir mirė 1209 m.
Svarbiausias jo darbas – „Mafātīḥ al-ghayb“ („Paslapties raktai“), dar vadinamas „Didysis tafsiras“ (At-Tafsīr al-Kabīr). Tai ne tik Korano komentaras, bet ir milžiniška enciklopedija, kurioje jis jungė Korano aiškinimą su logika, filosofija, metafizika, kalbotyra ir mokslo žiniomis. Dėl šio plataus požiūrio ar-Rāzī tafsiras laikomas vienu intelektualiai sudėtingiausių islamo istorijoje.
Ar-Rāzī garsėjo tuo, kad užduodavo daug klausimų ir pateikdavo įvairias nuomones. Kartais jis pasiūlydavo net kelias dešimtis skirtingų interpretacijų vienai eilutei. Dėl to vėlesni mokslininkai sakydavo: „Ar-Rāzī tafsire užduoda daugiau klausimų nei duoda atsakymų.“ Vis dėlto jo tikslas buvo parodyti teksto gilumą ir intelektualinį turtingumą.
Jis jungė kalām (islamo teologiją) su graikų filosofijos įtaka, ypač Aristotelio ir neoplatonizmo idėjomis. Jo tafsiras ir kiti darbai nagrinėjo Dievo prigimtį, pasaulio sukūrimą, sielos esmę, Dievo valios ir žmogaus laisvės santykį. Ar-Rāzī rašė ir apie gamtos mokslus – astronomiją, mediciną, matematiką, todėl jo tekstuose aptinkama daug mokslo žinių, būdingų XII amžiaus islamo pasauliui.
Be tafsiro, jis parašė ir daug kitų veikalų: „Al-Maṭālib al-ʿĀliya“ (Aukštieji klausimai), „Al-Arbaʿīn fī Uṣūl ad-Dīn“ (Keturiasdešimt teologinių principų), kur nagrinėjo tikėjimo pagrindus, bei įvairių komentarų Aristotelio ir kitų filosofų tekstams.
Savo gyvenime ar-Rāzī sulaukė ir daug kritikos. Konservatyvesni mokslininkai jį kaltino per dideliu polinkiu į filosofiją ir per daug abstrakčių spekuliacijų. Tačiau net ir kritikai pripažino jo išsilavinimą, proto aštrumą ir gebėjimą sujungti teologiją su filosofija.
Ar-Rāzī mirė 1209 m. Herate (dabartinis Afganistanas). Pasakojama, kad gyvenimo pabaigoje jis tapo labiau asketiškas ir pasinėrė į dvasines praktikas, nors ir liko ištikimas savo racionaliam mąstymui.
Jo palikimas yra didžiulis. „Didysis tafsiras“ iki šiol studijuojamas universitetuose ir madrasose, ypač tiems, kurie domisi islamo teologijos ir filosofijos sąveika. Ar-Rāzī vardas tapo simboliu mokslininko, kuris nebijojo kelti klausimų ir parodyti, kad Korano tekstas gali būti aiškinamas labai plačiai – nuo kalbinės analizės iki metafizinių apmąstymų.