Al-Muddathir yra 74-oji Korano sura. Ji priklauso mekiečių apreiškimams ir susideda iš 56 ajatų. Pavadinimas reiškia „Apsigaubęs“ arba „Apsiklojęs apsiaustu“, ir paimtas iš pirmosios eilutės, kur pranašas Mahometas kreipiamas kaip „tas, kuris yra apsigaubęs“. Šis pavadinimas susijęs su istoriniu įvykiu, kai pranašas, pirmąkart gavęs apreiškimą Hiros oloje, labai išsigando ir grįžo namo, apsigaubė drabužiu, o žmona Chadidža jį ramino. Tuo metu buvo apreikštos pirmosios eilutės, kurios jį paragino atsikelti, imtis misijos ir skelbti tiesą.
Ši sura yra viena ankstyviausių Korano dalių ir laikoma tiesioginiu pranašo pašaukimo į misiją pratęsimu. Pirmiausia pranašas kreipiamas: „O apsigaubęs, kelkis ir perspėk!“ Tai žodžiai, kurie paskelbė jo užduotį – iš privačios patirties pereiti į viešą skelbimą. Jam įsakyta šlovinti savo Viešpatį, laikytis švaros, vengti stabų ir atsisakyti bet kokių savanaudiškų siekių. Tai suformavo pagrindinius pranašo tarnystės principus: pasiaukojimą, tyrumą ir ištvermę.
Toliau sura pereina prie eschatologinių perspėjimų. Apibūdinama Paskutiniojo Teismo diena, kai rago garsas sukels siaubą, ir širdys bus neramios. Netikintieji vaizduojami kaip tie, kurie bėga išsigandę nuo tiesos, bet vis tiek atmeta perspėjimus. Jie klausia, kodėl pranašas yra iš žmonių, kodėl jis valgo maistą ir vaikšto turguose – tačiau atsakymas yra, kad jis yra pasiųstas kaip žmogus žmonėms, kad būtų suprantamas.
Vienas ryškiausių suros fragmentų yra pragaro, vadinamo Saqār, aprašymas. Apie jį klausiama: „Kas yra Saqar?“ Atsakymas: tai ugnis, kuri neduoda nei gyventi, nei mirti, saugoma devyniolikos angelų. Šis skaičius – „devyniolika“ – buvo išskirtinis ir sukėlė daug diskusijų tarp Mekos netikinčiųjų. Jie šaipėsi, kad tokį skaičių lengva nugalėti, bet Koranas paaiškina, jog šie angelai yra ypatingi globėjai, o jų skaičius yra išmėginimas tiek tikintiesiems, tiek netikintiesiems.
Sura aiškiai atskiria dvi žmonių grupes: tuos, kurie klausosi perspėjimo ir ruošiasi Paskutiniojo Teismo dienai, ir tuos, kurie šaiposi, vadina pranašą bepročiu, o perspėjimą – pasakomis. Pastariesiems žadama ugnis, kurioje jie bus paklausti: „Kas jus atvedė į Saqar?“ Jie atsakys: mes nesimeldėme, mes nemaitinome vargšų, mes pasidavėme tuštiems pokalbiams su besijuokiančiaisiais ir mes neigėme Teismo dieną. Šis aprašymas tampa aiškia pamoka: ne tik tikėjimo, bet ir socialinio teisingumo stoka veda į pražūtį.
Svarbi vieta yra Dievo įspėjimas, kad perspėjimas galioja tik tiems, kurie nori sekti tiesą. Tie, kurie atsisako, liks savo klaidoje, o jų širdys bus užkietintos. Tokiu būdu sura parodo, kad tikėjimas yra laisvas pasirinkimas, bet už jį tenka atsakyti.
Islamo tradicijoje Al-Muddathir laikoma viena iš suros, kurios parodė, kad pranašo užduotis nebus vien asmeninis išgyvenimas, bet didelė ir sunki misija – skelbti perspėjimą visai tautai. Ji taip pat įvedė esminį principą: tikrasis tikėjimas pasireiškia ne tik ritualu, bet ir socialiniu elgesiu – malda, pagalba vargšui, vengimas tuščių pramogų.
Sura dažnai minima ankstyvųjų pranašo biografijų pasakojimuose, nes ji labai glaudžiai susijusi su jo pirmąja patirtimi gavus apreiškimą. Dėl savo dramatiško tono ir vaizdingų pragaro aprašymų ji naudojama kaip galingas perspėjimas ir šiandien.
Ji parodo pranašo pašaukimo pradžią, perspėjimo misijos rimtumą, Dievo valdžios didybę ir aiškiai atskiria tikinčiųjų bei netikinčiųjų kelią.
Al-Muddathir
1
„O tu, apsigaubęs!“
Pranašas Mahometas kreipiamas kaip tas, kuris apsiklojęs po pirmojo apreiškimo.
2
„Kelkis ir perspėk!“
Jam įsakyta pradėti viešą pranašo misiją.
3
„Ir aukštink savo Viešpatį!“
Svarbiausia – šlovinti Dievą.
4
„Ir apvalyk savo drabužius!“
Švara simbolizuoja vidinį ir išorinį tyrumą.
5
„Ir venk nešvaros!“
Tai nurodymas atsisakyti stabmeldystės ir nuodėmės.
6
„Nesiek naudos, duodamas, kad gautum daugiau.“
Tikri geri darbai turi būti be savanaudiškų tikslų.
7
„Ir dėl savo Viešpaties būk kantrus.“
Misija reikalaus ištvermės.
8
„Kai bus papūsta į ragą,“
Pranašaujama Teismo diena.
9
„Tai bus sunki diena,“
Paskutinė diena bus kupina kančios.
10
„Ne netikintiesiems ji bus lengva.“
Tą dieną labiausiai nukentės neigėjai.
11
„Palik Mane su tuo, kurį Aš sukūriau vieną.“
Dievas kreipiasi į pranašą, kad Jis pats pasirūpins priešininku.
12
„Aš jam suteikiau didelius turtus,“
Priminta apie priešininko gausias dovanas.
13
„Ir sūnus, kurie yra priešais jį.“
Jam buvo duoti ir palikuonys.
14
„Ir suteikiau jam plačią valdžią.“
Jo įtaka buvo galinga.
15
„Bet jis trokšta, kad dar daugiau duočiau.“
Jo godumas neturėjo ribų.
16
„Ne! Jis priešinasi Mūsų ženklams.“
Jis atmetė tiesą.
17
„Aš jam paskirsiu sunkų kalną.“
Tai metafora sunkioms kančioms, laukiančioms pragare.
18
„Jis mąstė ir skaičiavo,“
Priešininkas planavo, kaip neigti pranašą.
19
„Prakeiktas tebūna, kaip jis skaičiavo!“
Dievas smerkia jo sąmokslą.
20
„Vėl prakeiktas tebūna, kaip jis skaičiavo!“
Pakartojama pabrėžiant griežtą pasmerkimą.
21
„Tada jis pažvelgė,“
Jis apmąstė, kaip atsakyti į tiesą.
22
„Tada jis suraukė kaktą ir susiraukė.“
Atsisakė priimti žinią su panieka.
23
„Tada jis nusisuko ir išdidžiai atmetė.“
Jo elgesys rodo puikybę.
24
„Ir jis tarė: Tai tik išgalvota magija,“
Jis kaltino Koraną burtininkavimu.
25
„Tai tik žmogaus kalba.“
Jis neigė dievišką kilmę, priskirdamas žmogišką autorystę.
26
„Aš jį įvesiu į Saqar.“
Dievas paskelbia jo galutinę bausmę pragare.
27
„Ir kas tau parodys, kas yra Saqar?“
Retorinis klausimas pabrėžia pragaro siaubą.
28
„Ji nepalieka ir nepalieka ramybėje.“
Pragaras sunaikina viską ir nesuteikia atokvėpio.
29
„Ji degina žmogų, ji juodina odą.“
Saqār ugnis baisiai išdegina žmogų iki neatpažįstamumo.
30
„Virš jos yra devyniolika.“
Pragarą prižiūri devyniolika angelų.
31
„Mes padarėme tik angelus pragaro sargais, o jų skaičių padarėme išmėginimu tiems, kurie netiki, kad tie, kuriems duota Knyga, įsitikintų, o tikintieji sustiprėtų tikėjime, ir kad nebūtų abejojančių. Taip pat, kad netikintieji sakytų: Ką gi Dievas turėjo omeny su šiuo pavyzdžiu? Taip Dievas klaidina, ką nori, ir veda, ką nori. Ir niekas nežino tavo Viešpaties kariuomenės, išskyrus Jį. Tai tik perspėjimas žmonėms.“
Paaiškinama, kad devyniolika – ne silpnumo ženklas, o išbandymas tikėjimui.
32
„Ne! Prisiekiau mėnuliu,“
Dievas patvirtina žodį priesaika.
33
„Ir nakčia, kai ji pasitraukia,“
Priesaika naktimi kaip Dievo kūrinijos ženklu.
34
„Ir aušra, kai ji prašvinta,“
Dievas prisiekia aušra, gyvenimo atsinaujinimu.
35
„Tai yra vienas iš didžiųjų įspėjimų.“
Ši žinia – rimtas perspėjimas apie pasaulio pabaigą.
36
„Žmonėms – jums, kurie nori pirmyn ar atgal.“
Perspėjimas skirtas visiems – ir tiems, kurie eina pirmyn tikėjimo keliu, ir tiems, kurie atsitraukia.
37
„Kiekviena siela yra priklausoma nuo to, ką užsidirbo.“
Žmogaus likimą lemia jo darbai.
38
„Išskyrus dešiniąja ranka apdovanotuosius.“
Teisieji bus išgelbėti.
39
„Rojų soduose jie klaus, vieni kitų klausydami,“
Teisieji kalbėsis rojuje.
40
„Apie nusikaltėlius,“
Jie domėsis, kodėl kiti pateko į pragarą.
41
„Kas jus atvedė į Saqar?“
Jiems bus užduotas klausimas apie priežastį.
42
„Jie sakys: Mes nesimeldėme,“
Pirmoji priežastis – maldos nepraktikavimas.
43
„Ir nemaitinome vargšų.“
Antroji – socialinio teisingumo nepaisymas.
44
„Mes leidomės į tuščius ginčus su ginčijančiaisiais.“
Trečioji – gyvenimo praleidimas beprasmiuose pokalbiuose.
45
„Ir mes neigėme Teismo dieną,“
Ketvirtoji – neigimas pomirtinio teisingumo.
46
„Kol mums atėjo tikrumas.“
Mirtis juos užklupo netikėtai.
47
„Taigi tarpininkavimas užtarėjų jiems nepadės.“
Jokie užtariai negalės jų išgelbėti.
48
„Tada jie nusigręš nuo perspėjimo.“
Netikėliai ir toliau atmeta perspėjimus.
49
„Tarsi jie būtų laukiniai asilėliai,“
Vaizdingas palyginimas jų elgesiui.
50
„Bėgantys nuo liūto.“
Jie bėga nuo tiesos, kaip asilėliai nuo plėšrūno.
51
„Tuo tarpu kiekvienas iš jų trokšta, kad jam būtų duota atskira knyga.“
Netikintieji nori ypatingo asmeninio įrodymo.
52
„Ne! Jie nebijotų net Anapus.“
Jie paprasčiausiai neturi baimės prieš Dievą.
53
„Ne! Tai tikrai yra perspėjimas.“
Koranas yra aiškus įspėjimas.
54
„Kas nori, tas jį prisimins.“
Žinia atvira visiems, bet ją priims tik norintys.
55
„Bet jie neprisimins, nebent Dievas panorės. Jis yra to vertas, kurio reikia bijoti, ir Jis yra Atleidžiantis.“
Tik Dievo valia lemia, kas atsivers, nes Jis yra galutinis valdovas ir gailestingas atleidėjas.