Al-Layl

Al-Layl yra 92-oji Korano sura, priklausanti mekiečių laikotarpio apreiškimams. Ji susideda iš 21 ajato ir yra vidutinio ilgio, tačiau savo turiniu itin tanki. Pavadinimas „Al-Layl“ reiškia „Naktis“, o šis žodis paimtas iš pirmosios eilutės, kurioje Dievas prisiekia naktimi, dengiančia pasaulį. Kartu sura mini ir dieną, ir vyrą bei moterį, parodydama sukurtos tikrovės priešybių dermę. Tokia priesaika būdinga mekiečių surų stiliui, kuriame gamtos reiškiniai liudija apie Dievo galią ir moralinę tvarką.

Sura buvo apreikšta ankstyvaisiais islamo metais, kai bendruomenė Mekos visuomenėje susidūrė su priešiškumu ir nepritekliumi. Jos tikslas – priminti, kad žmogaus pasirinkimai lemia jo galutinį kelią, o tikroji sėkmė priklauso ne nuo turto ar kilmės, bet nuo tikėjimo ir veiksmų. Šiuo požiūriu sura glaudžiai siejasi su kitomis mekiečių suromis, kuriose pabrėžiama atsakomybė prieš Dievą ir būsimas atlygis arba bausmė.

Sura prasideda keliais dieviškais liudijimais: prisiekiama naktimi, diena ir žmogaus prigimtimi, skirtingais lyčių poravimais. Šie vaizdiniai parodo, kad visa kūrinija yra sukurta poromis, o tai simbolizuoja tvarką ir skirtumus, egzistuojančius pasaulyje. Pirmose eilutėse tarsi įtvirtinama, jog žmogaus gyvenimo keliai taip pat yra dvejopi – vieni eina gėrio kryptimi, kiti pasirenka nuodėmės kelią.

Toliau sura aiškiai išskiria du žmogaus pasirinkimus. Vieni yra dosnūs, bijo Dievo ir tiki teisingiausiu pažadu. Jiems žadamas kelias į palengvinimą, kuris suprantamas kaip dvasinis ramumas, nuolatinė Dievo globa ir galiausiai rojaus atpildas. Kiti, priešingai, yra godūs, vengia aukos, neigia teisingumą ir atsakomybę. Jiems skirtas kelias į sunkumą, vedantį į pražūtį. Tokia priešprieša sukuria aiškų moralinį pasirinkimą, kurio negalima išvengti.

Sura taip pat pabrėžia, kad žmogui negali padėti turtai, jei jis atsisako Dievo. Nė vienas materialus gėris neišperka žmogaus likimo, jei jis sąmoningai eina prieš tiesą. Tai buvo svarbi žinia Mekos visuomenėje, kurioje socialinė padėtis ir giminė buvo laikomi garbės pagrindu. Koranas tokį požiūrį apverčia ir parodo, jog tikrasis žmogaus vertinimas kyla iš jo tikėjimo ir poelgių.

Pabaigoje sura akcentuoja, kad galutinė lemtis yra Dievo rankose. Jis veda žmones pasirinktu keliu, tačiau kartu atveria galimybę atsiverti tikėjimui ir pasukti teisinga kryptimi. Ypač pabrėžiamas atpildas tiems, kurie dosniai dalijasi, ieško Viešpaties malonės ir siekia išgryninti savo intencijas. Ši žinia buvo labai svarbi pirmiesiems musulmonams, kuriems reikėjo drąsos išlikti ištikimiems tikėjimui nepaisant išorinių sunkumų.

Islamo tradicijoje Al-Layl dažnai recituojama kasdienėse maldose dėl savo ritmiškos struktūros ir aiškios moralinės žinios. Ji buvo lengvai įsimenama bendruomenės nariams ir perduodama iš kartos į kartą. Dėl stiprių priešpriešų – naktis ir diena, vyras ir moteris, lengvas ir sunkus kelias – ši sura padeda suprasti islamo pasaulėžiūrą, kurioje žmogaus gyvenimas yra nuolatinis pasirinkimas tarp dviejų kelių.

Sura „Al-Layl“ turėjo ir platesnį poveikį islamo mąstymui. Ji tapo priminimu, kad dorybė slypi ne tik žodžiuose, bet pirmiausia darbuose. Išmintis ir dosnumas atveria kelią į vidinę ramybę, o egoizmas bei neigimas veda į pražūtį. Tokia žinia aktuali ne tik VII amžiaus Mekos bendruomenei, bet ir šiuolaikiniam žmogui, nes primena, kad tikroji vertė glūdi ne išoriniuose pasiekimuose, bet pasirinkimuose, kurie turi amžinas pasekmes.

Todėl Al-Layl, nors palyginti nedidelės apimties, yra viena iš gilesnių moralinių surų, parodančių žmogaus atsakomybę, Dievo malonės dosnumą ir tikėjimo reikšmę gyvenimo kelyje. Jos žinia išlieka gyva ir šiandien, kviesdama kiekvieną apsispręsti, kokiu keliu eiti – į palengvinimą ar į sunkumą.


Al-Layl su paaiškinimais

1
Prisiekia naktimi, dengiančia pasaulį.
Dievas nurodo naktį kaip savo sukurtą tvarkos ženklą.

2
Ir diena, kuri sušvinta.
Priesaika diena pabrėžia priešybių dermę pasaulyje.

3
Ir tuo, kuris sukūrė vyrą ir moterį.
Žmonių poravimas parodo dievišką sukūrimo pilnatvę.

4
Iš tiesų, jūsų pastangos yra skirtingos.
Žmonės eina skirtingais keliais, kurių pasekmės taip pat nevienodos.

5
Kas duoda ir bijo Viešpaties.
Dosnumas ir pagarbi baimė Dievui veda į gerą.

6
Ir patvirtina geriausią pažadą.
Tikėjimas teisingu Dievo pažadu yra tikrojo kelio pagrindas.

7
Mes palengvinsime jam kelią į lengvumą.
Dievas suteikia ramų ir dorybingą gyvenimą tikinčiajam.

8
Kas šykšti ir nusisuka.
Savanaudiškumas ir abejingumas veda į pražūtį.

9
Ir neigia geriausią pažadą.
Netikėjimas galutiniu atpildu paneigia Dievo tiesą.

10
Mes palengvinsime jam kelią į sunkumą.
Dievas leidžia tokį žmogų eiti į pražūtingą kelią.

11
Ir jo turtai jam nepadės, kai jis pražus.
Materialinės gėrybės negali apsaugoti nuo galutinio teismo.

12
Iš tiesų, Mūsų rankose yra kelio vedimas.
Dievas vienintelis rodo tikrąją kryptį žmonėms.

13
Mūsų priklauso Paskutinysis ir pirmasis pasaulis.
Dievas valdo tiek šį gyvenimą, tiek pomirtinį.

14
Aš jus įspėjau apie liepsnojantį ugnį.
Dievas įspėja apie pragaro kančias.

15
Joje degs tik nelaimingasis.
Pragaro bausmė skirta tiems, kurie nusigręžia nuo tiesos.

16
Tas, kuris melavo ir nusigręžė.
Neigėjas ir priešiškai nusiteikęs žmogus susidurs su bausme.

17
Nuo jos bus apsaugotas dievobaimingasis.
Tikintysis bus išgelbėtas nuo pragaro ugnies.

18
Kas duoda savo turtą, norėdamas apsivalyti.
Dosnumas dėl Dievo yra dvasinio apsivalymo kelias.

19
Ir ne dėl to, kad gavo kokią nors malonę iš žmogaus.
Tikroji auka kyla ne iš pareigos žmonėms, bet iš meilės Dievui.

20
Bet tik norėdamas savo Viešpaties, Aukščiausiojo, veido.
Toks žmogus ieško vien tik Dievo malonės.

21
Ir netrukus jis bus patenkintas.
Tikintysis atras ramybę ir amžiną atlygį.