Pirmoji malda
O Jėzau Kristau, Tave mylintiems esi amžina saldybė, visokią laimę ir troškimus pranokstantis džiugesys. Tu esi nusidėjėlių išganytojas ir mylėtojas, prisipažinęs, jog Tavo džiaugsmas yra būti su žmonių vaikais, ir laikų gale dėl žmogaus pats tapęs žmogumi. Prisimink visus svarstymus ir gilų sielvartą, kurį iškentei žmogaus kūne, kai ėmė artėti išganingos Kančios metas, Tavo paties nustatytas Tavo dieviškoje Širdyje.
Atmink tą liūdesį ir kartumą, kurį, kaip sakei, jautė Tavo siela, kai Paskutinės vakarienės metu savo mokiniams atidavei savąjį Kūną ir Kraują, plovei jų kojas ir, juos meiliai paguodęs, perspėjai apie artėjančią Kančią.
Atmink visą drebėjimą, nerimą ir skausmą, kurį savo jautriu kūnu ištvėrei dar prieš kryžiaus kančias, kada po trigubos maldos ir Krauju prakaitavimo buvai savo mokinio Judo išduotas, išrinktosios tautos suimtas, netikrų liudininkų apkaltintas, trijų teisėjų neteisingai nuteistas, išrinktajame mieste, Velykų laiku, pačioje kūno jaunystėje nekaltai pasmerktas, iš savo rūbų išvilktas ir svetimais apvilktas. Tau smogė kumščiu, dengė akis ir veidą, mušė per veidą, pririšo prie stulpo, nuplakė, erškėčiais vainikavo, daužė galvą nendre ir žemino nesuskaičiuojamais kitais kankinimais.
Prašau, Viešpatie Dieve, atsiminęs šias savo kančias, kurias patyrei dar iki kryžiaus, duok man dar prieš mano mirtį tikrą atgailą, tyrą išpažintį, vertą atsilyginimą ir visų nuodėmių atleidimą. Amen.
Tėve mūsų. Sveika, Marija.