I. Amžinasis Tėve, Tavo garbei ir šlovei, mano amžinajam išgelbėjimui ir viso pasaulio išganymui aš aukoju Tau mūsų dieviškojo Atpirkėjo Gimimo paslaptį.
II. Amžinasis Tėve, Tavo garbei ir šlovei, mano amžinajam išgelbėjimui ir viso pasaulio išganymui aš aukoju Tau sunkumus, kuriuos Švenčiausioji Mergelė ir Šv. Juozapas patyrė savo ilgoje ir vargingoje kelionėje iš Nazareto į Betliejų, ir jų rūpesčius, kai jie nerado pastogės pasaulio Išganytojo gimimui.
Garbė Dievui Tėvui…
III. Amžinasis Tėve, Tavo garbei ir šlovei, mano amžinajam išgelbėjimui ir viso pasaulio išganymui aš aukoju Tau Jėzaus kentėjimus, jam gimus ėdžiose, jo ištvertą šaltį, jo išlietas ašaras ir jo kūdikišką verksmą.
Garbė Dievui Tėvui…
IV. Amžinasis Tėve, Tavo garbei ir šlovei, mano amžinajam išgelbėjimui ir viso pasaulio išganymui aš aukoju Tau skausmą, kurį kentėjo dieviškasis Kūdikis Jėzus savo mažame kūne, kai jis leidosi apipjaustomas. Aš aukoju Tau tą brangųjį Kraują, kurį jis pirmąkart praliejo dėl visos žmonijos išganymo.
Garbė Dievui Tėvui…
V. Amžinasis Tėve, Tavo garbei ir šlovei, mano amžinajam išgelbėjimui ir viso pasaulio išganymui aš aukoju Tau vaikelio Jėzaus nuolankumą, apsimarinimą, kantrumą, meilę ir visas kitas dorybes. Aš dėkoju Tau, aš myliu Tave, aš noriu Tave be galo šlovinti už šią neapsakomai kilnią ir gilią dieviškojo Žodžio Įsikūnijimo paslaptį.
Garbė Dievui Tėvui…
V. Ir Žodis tapo kūnu. R. Ir gyveno tarp mūsų.
Melskimės. Dieve, Tavo vienatinis Sūnus apsireiškė mūsų prigimties kūne. Mes regėjome, kad jis išore tapo mums lygus – duok mums, meldžiame Tave, kad jis perkeistų mūsų vidų. Jis gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. R. Amen.
Teologiškai, aukojant Tėvui Jėzaus kūdikystės sunkumus, mes įsitraukiame į tai, ką vadiname „Kristaus asmens unija“ – tai reiškia, kad per šią meditaciją mes dalijamės Dievo Sūnaus patirtimi, nors ir esame tik žmonės. Tai nėra tik atminimas, bet sakramentalinis dalyvavimas. Be to, šios novenos meditacija apie apipjaustymą (minėtą ketvirtame punkte) yra ankstyvasis krikščioniškasis priminimas apie Jėzaus visišką priklausomybę žydiškam Įstatymui, pabrėžiant jo žmogiškumą ir aukos pradinį aktą, kuris veda prie Kryžiaus. Ši nuolanki pradžia yra esminė mūsų išganymo teologijai.