Angliškai šis veikalas vadinamas On the Revolutions of the Heavenly Spheres, lietuviškai – „Apie dangaus sferų sukimąsi“. Tai vienas svarbiausių visų laikų mokslo tekstų, kuriuo buvo iš esmės pakeista žmonijos pasaulėžiūra.
Autorius – Mikalojus Kopernikas (1473–1543), lenkų kilmės astronomas, matematikas, dvasininkas. Jis daug metų gyveno Fromborke, užsiėmė stebėjimais, skaičiavimais, studijavo senųjų graikų ir arabų astronomų veikalus.
Veikalas išleistas 1543 m. Niurnberge, jau paties Koperniko gyvenimo pabaigoje. Legenda sako, kad pirmąjį spaustuvinį egzempliorių jam atnešė į mirties patalą, ir jis vos spėjo jį pamatyti prieš mirdamas.
Iki tol dominavo Ptolemėjaus geocentrinė sistema: Žemė stovi centre, o aplink ją sukasi saulė, mėnulis, planetos ir žvaigždės. Kopernikas pasiūlė visiškai kitokią schemą:
- Saulė yra pasaulio centras, aplink ją sukasi Žemė ir kitos planetos.
- Žemė sukasi aplink savo ašį, todėl kinta diena ir naktis.
- Žemė per metus apsisuka aplink Saulę, todėl kinta metų laikai.
- Mėnulis sukasi aplink Žemę, o planeta Venera ir Merkurijus – aplink Saulę, išsidėstydami arčiau jos nei Žemė.
Tai buvo pirmasis išsamus heliocentrinės sistemos matematinis pristatymas. Kopernikas savo sistemoje dar laikėsi apskritimų idėjos (planetos juda tobulais apskritimais), tad jo modelis nebuvo toks tikslus kaip vėliau Keplerio su elipsėmis, bet pats principas sukėlė revoliuciją.
Pačiam Kopernikui tiesioginių bausmių nebuvo – jis mirė tais pačiais metais, kai knyga pasirodė. Bet jo idėjos netrukus sulaukė kontraversijų. Daugelis mokslininkų iš pradžių jas priėmė atsargiai, nes jos prieštaravo „sveikam protui“ (juk atrodo, kad Saulė juda, o ne Žemė) ir Šventojo Rašto interpretacijoms (pvz., psalmėse minima „Saulė stovi, o Žemė nejudėdama“).
Ilgą laiką knyga buvo naudojama kaip hipotezė, skirta skaičiavimams palengvinti, bet ne kaip „tiesa“. Tik XVII a., kai Galileo Galilėjus teleskopu patvirtino heliocentrizmo privalumus, o Johanas Kepleris apskaičiavo planetų elipsinius judėjimus, Koperniko sistema įgavo tvirtą pagrindą.
Iš pradžių De revolutionibus nebuvo iš karto uždrausta – ji atrodė pernelyg „teorinė“. Tačiau 1616 m., po Galilėjaus ginčų, knyga įtraukta į Index Librorum Prohibitorum – draudžiamų knygų sąrašą. Ji ten išbuvo iki 1835 m., kai Bažnyčia pamažu pripažino, kad heliocentrinė sistema yra moksliškai įrodyta.
„De revolutionibus“ tapo kertiniu mokslo istorijos akmeniu. Nuo šio veikalo prasidėjo vadinamoji Mokslinė revoliucija: žmonija suvokė, kad Žemė nėra visatos centras, o tik viena iš planetų. Tai ne tik pakeitė astronomiją, bet ir filosofiją, teologiją, žmogaus vietos kosmose supratimą.
Citatos
„In medio vero omnium residet Sol.“
„O visų dalykų centre iš tiesų yra Saulė.“
„Sicut enim in throno suo residens Sol totum gubernat astrorum chorum …“
„Kaip soste sėdintis valdovas, taip Saulė valdo visą žvaigždžių chorą …“
„Quid enim pulchrius templo hoc, in quo lucernam hanc in alio vel meliori loco ponere quis credat quam in eo unde totum simul possit illuminare?“
„Kas gi galėtų būti gražiau už šį šventovę, kurioje tą šviesulį galima padėti kitur ar geresnėje vietoje, jei ne toje, iš kurios jis gali apšviesti viską vienu metu?“
„Terra igitur non est mundi centrum, sed centrum gravitatis et lunae orbium.“
„Žemė nėra pasaulio centras, bet tik sunkio centras ir Mėnulio orbitos centras.“
„Terra motibus tribus perficitur … primo revolutione quotidiana … secundo annuo cursu circa Solem … tertio motu inclinationis axis.“
„Žemė atlieka tris judesius … pirmąjį – kasdienę revoliuciją … antrąjį – metinį judėjimą aplink Saulę … trečiąjį – ašies posvyrio judesį.“
„Apparet igitur, motus quos solem pati arbitrantur, non nisi terrae motus esse …“
„Taigi tie judesiai, kuriuos manome atliekant Saulei, iš tikrųjų yra tik Žemės judesiai …“
„Sol est, quem non iniuria lucis, caloris, vitae totiusque mundi rector vocemus.“
„Saulė yra ta, kurią ne be pagrindo vadiname šviesos, šilumos, gyvybės ir viso pasaulio valdove.“
„Sic igitur terra movetur, Sol vero manet in medio, immobilis.“
„Taigi Žemė juda, o Saulė lieka viduryje, nejudanti.“
„Ex hac dispositione mundi oritur pulcherrima harmonia …“
„Iš tokio pasaulio išdėstymo kyla nuostabiausia harmonija …“
„Mundi machina pulcherrima est, quae cum omnibus partibus consentit, ex sole veluti quodam moderatore.“
„Visatos sąranga yra pati gražiausia mašina, kurios visos dalys dera tarpusavyje, o saulė tarsi tampa jos dirigentu.“