„Pesher Nahum“ – tai vienas iš Negyvosios jūros ritinių, atrastų Qumrano urvuose prie Negyvosios jūros XX a. viduryje. Šis tekstas priklauso vadinamajai pesher literatūrai – tai ypatinga biblinės interpretacijos forma, būdinga Qumrano bendruomenei (greičiausiai esenams). Žodis pesher hebrajų kalba reiškia „aiškinimas“ arba „komentaras“. Tokia raštijos rūšis jungia pranašų raštų citatas su jų „teisingu išaiškinimu“, pritaikant juos bendruomenės istorinei situacijai.
Šiuo atveju turime Nahumo pranašystės komentarą (Pesher Nahum). Qumrano bendruomenė tikėjo, kad senųjų pranašų žodžiai tiesiogiai kalba apie jų laikus, jų priešus bei Dievo teismą jiems. Todėl Šventraštis traktuotas ne tik kaip bendra tautos istorija, bet kaip „slaptas kodas“, kurį bendruomenės išminčiai galėjo atskleisti.
Autorius nėra žinomas, tačiau beveik neabejojama, kad tai parašyta Qumrano bendruomenės raštininkų (esanų) II–I a. pr. Kr. (maždaug 50–25 m. pr. Kr., kai kurios dalys gal net I a. pr. Kr.). Tekstas parašytas hebrajų kalba, ant pergamento fragmentų (dabar numeruojamų kaip 4Q169, nes jie rasti Qumrano urve Nr. 4).
Turinys ir prasmė:
- Pesher Nahum komentuoja knygos Nahumo ištraukas (Nah 1–3 skyrius).
- Tekste biblinės citatos pateikiamos eilutėmis, o iškart po jų – „interpretacija“ (pesher).
- Nahumo žodžiai apie „liūtą“, „miestą“, „kraujo pilnatvę“ taikomi nebe senovinei Asirijai, bet konkretiems Qumrano laikų veikėjams.
- Pavyzdžiui, minimas „Liūtas įniršio“ aiškinamas kaip konkretus valdovas, o „miestas pilnas melo“ – kaip Izraelio bendruomenė, kuriai priešpastatomi Qumrano teisieji.
- Dažnai minimi priešininkai yra vadinamieji „Lygumų ieškotojai“ (Seekers-of-Smooth-Things) – tai bendruomenės vartotas pavadinimas oponentams, tikriausiai fariziejams ar kitoms Judėjos religinėms grupėms, kurie, pasak esanų, klastojo įstatymo interpretaciją ir vedė tautą į pražūtį.
- Tekste taip pat atsispindi istoriniai įvykiai: graikų valdovų (Javanas/Graikija), seleukidų karalių paminėjimai, netgi Kittim (romėnai) įžengimas į žydų istoriją.
Cituojama Nahumo eilutė.
Po jos pateikiamas išaiškinimas – kam ji taikoma: valdovams, Izraelio sektoms, priešams iš užsienio, ar pačiai „neklusniai bendruomenei“.
Išlikę fragmentai apima bent penkias „kolonas“ (stulpelius), kuriose komentarai sekami eilėmis.
- Pesher Nahum yra vienas aiškiausių šaltinių, parodančių, kaip Qumrano bendruomenė suprato pranašus – pritaikydami juos savo „dabartiniam laikui“.
- Jis svarbus istorikams, nes mini realius asmenis bei laikus: Demetrijų (graikų valdovą), Antiochą, Kittimus (romėnus). Tai leidžia sieti šiuos raštus su konkrečiais istoriniais procesais – helenistinių valdovų valdžia Judėjoje ir romėnų įsigalėjimu.
- Tekstas atskleidžia religinės polemikos aštrumą: Qumrano bendruomenė save laikė vienintele tikra „Izraelio atšaka“, o kitus žydus smerkė kaip išdavikus.
NAHUMO PEŠERIS (4QpNah = 4Q169)
Stulpelis 1, fragmentai 3–4
1/ …] buveinė piktadariams iš tautų.
„Kur dingo liūtas, liūtė, liūto jauniklis, [2/ ir niekas jų negąsdino?“ [Nah 2, 11].
Šios eilutės aiškinimas susijęs su Demetrijumi, Yavano (Graikijos) karaliumi, kuris, vadovaudamasis „Lygumo ieškotojų“ patarimais, siekė užimti Jeruzalę. [3/ …] Yavano karaliai nuo Antiocho iki Kitimų valdovų pasirodymo, o vėliau ji bus mindoma. [4/ …]
{tuščia} „Liūtas plėšia tiek, kiek reikia jo jaunikliams, ir smaugia grobį savo liūtėms“ [Nah 2, 13]. [5/ …
Šios eilutės aiškinimas kalba apie Rūstybės Liūtą, kuris smogs per savo didikus ir patarėjus. [6/ …
„Ir jis pripildė savo urvą grobiu, o savo irštvą – draskytu mėsgaliu“ [Nah 2, 13]. {tuščia}
Šios eilutės aiškinimas susijęs su Rūstybės Liūtu, [7/ …] kuris atkeršys „Lygumo ieškotojams“, pakabindamas žmones gyvus. [8/ …] Izraelyje anksčiau taip buvo daroma, nes apie gyvą ant medžio pakabintą žmogų rašoma:
„Štai aš esu prieš tave, [9/ sako YHWH, galingųjų Viešpats, ir tavo gausą sudeginsiu dūmuose,] tavo jaunus liūtus praris kardas. Ir nutrauksiu [tavo grobį nuo žemės]. {tuščia} 10/ Ir [tavo pasiuntinių balsas] daugiau nebus girdimas“ [Nah 2, 14].
Šios eilutės aiškinimas: „tavo gausa“ – tai jo kariai, esantys Jeruzalėje; „jauni liūtai“ – tai 11/ jo didikai […], o „jo grobis“ – tai turtas, kurį Jeruzalės [kunigai] sukaupė ir 12/ atiduos [… E]fraimui, Izraelis bus atiduotas […]. {tuščia}
Stulpelis 2, fragmentai 3–4
1/ „Jo pasiuntiniai“ – tai jo siųsti atstovai, kurių balsas daugiau nebus girdimas tarp tautų.
„Vargas kraujo miestui, pilnam [melų ir plėšimų]“ [Nah 3, 1].
2/ Šios eilutės aiškinimas: tai Efraimo miestas, „Lygumo ieškotojai“ paskutinėmis dienomis, kurie elgiasi melagingai ir apgaulingai.
3/ „Grobis neišnyksta, girdėti botago garsas, ratų dardėjimas, šuoliuojantys arkliai, lekiančios karietos, puolantis raitelis, kardas 4/ ir žybsintis ietis, gausybė užmuštųjų, didelė krūva lavonų: nėra galo kūnams, jie suklups ant savo kūnų“ [Nah 3, 1–3].
Šios eilutės aiškinimas kalba apie „Lygumo ieškotojų“ valdžią, 5/ kai jų bendruomenėje neišnyks svetimšalių kardas, nelaisvė, plėšimai, įnirtingos tarpusavio kovos, tremtis iš baimės prieš priešą, o 6/ kaltų lavonų krūvos kris jų dienomis, žuvusiųjų skaičius bus begalinis, ir jie suklups dėl savo kaltų patarimų kūne.
7/ „Dėl gausių paleistuvysčių gražiosios paleistuvės, kerų valdovės, kuri savo paleistuvystėmis parduoda tautas, o savo kerais – gimines“ [Nah 3, 4]. {tuščia}
8/ Šios eilutės aiškinimas kalba apie tuos, kurie klaidina Efraimą, kurie savo melagingu mokymu, apgaulinga kalba ir apgavystės lūpomis suklaidins daugelį, 9/ karalius, kunigaikščius, kunigus ir žmones kartu su svetimšaliais. Miestai ir giminės žus dėl jų patarimų, didikai ir valdovai 10/ kris dėl jų žodžių.
{tuščia} „Štai aš esu prieš tave, sako YHWH, galingųjų Viešpats, ir tu pakelsi 11/ [savo] sijonus virš veido, parodydama tautoms savo nuogumą ir karalystėms savo gėdą“ [Nah 3, 5].
Šios eilutės aiškinimas 12/ […] rytų miestai, nes „sijonai“ […].