MALDA Į KARMELIO KALNO DIEVO MOTINĄ

Švenčiausioji Mergele, malonės pilnoji, visų šventųjų Karaliene, kaip džiaugiuosi garbindamas Tave, Karmelio Kalno Dievo Motiną! Aš prisimenu pranašo Elijo dienas, kai ant Karmelio kalno pasirodė Tavo provaizdis – mažas debesėlis, kuris išaugo ir davė gausų lietų. Tas lietus primena pašvenčiamąją malonę, kurią gauname per Tave. Jau nuo apaštalų laikų Tu buvai gerbiama šiuo paslaptingu vardu. Šiandien esu pilnas džiaugsmo, kai pagalvoju, kad esame vienybėje su tais pirmaisiais Tavo tarnais, su kuriais sveikiname Tave: Karmelio papuošale, Libano šlove, tyriausia lelija, paslaptingoji rože ir žaliuojantis Bažnyčios sode! Dabar, mergelių Mergele, pažvelk į mano vargą ir parodyk man save kaip Motiną. Išliek virš manęs vis daugiau gyvosios šviesos ir to tikėjimo, kuris padarė Tave švenčiausiaja. Uždek mane dangiška meile, kuria mylėjai savo brangųjį Sūnų Jėzų Kristų. Esu pilnas dvasinių ir kūniškų vargų, mane slegia kūno ir sielos skausmai, todėl kaip vaikas bėgu ir slepiuosi po Tavo motiniško rūpesčio rūbu. Tu, Dievo Motina, turi galią išmelsti man iš pagirtojo Jėzaus dangiškų nuolankumo, skaistumo, švelnumo dovanų, kurios buvo nuostabiausi Tavo nekaltos sielos papuošalai. Leisk man būti stipriu vidury pagundų ir sunkumų, kurie taip dažnai slegia mano dvasią. O kai pagal šventąją Dievo valią bus baigtos mano žemiškos kelionės dienos, suteik, kad mano siela gautų rojaus garbę, dėl Kristaus nuopelnų ir Tavo užtarimo. Amen.

Skaitykite daugiau..

Karmelio Kalno Dievo Motinos garbinimas glaudžiai susijęs su Karmelitų ordino įkūrimo ir dvasinio palikimo istorija. Mažai žinoma, kad pradinė Karmelitų bendruomenė, įsikūrusi ant Karmelio kalno XIII amžiuje, save laikė tiesioginiais Elijo pranašo įpėdiniais, o Marijos titulas „Karmelio Kalno Dievo Motina“ (Stella Maris) išsivystė vėliau, per viduramžių jūrininkų ir kryžiuočių garbinimą, nors Marijos globa buvo pripažįstama nuo pat pradžių. Teologiškai įdomu tai, kad Karmelio tradicijoje Marija yra suprantama kaip „Antroji Ieva“, kuri per savo absoliutų paklusnumą Dievo valiai (Fiat) atstatė tai, ką pirmoji Ieva prarado. Jos „motinystė“ Karmelio kontekste yra ne tik fizinė, bet ir dvasinė, ji yra ta, per kurią Dievo malonė (lyginama su Elijo lietaus lašais) nuolat teka į pasaulį. Karmelitų mistinėje literatūroje, ypač šv. Jono Kryžiaus raštuose, Marija yra pavaizduojama kaip „gyva šviesa“, vedanti sielą per nakties tamsą į Dievo sąjungą, kas sustiprina šios maldos prašymą dėl „gyvosios šviesos“. Šis titulas įkūnija visą Marijos vaidmenį Bažnyčios gyvenime kaip tylios kontempliacijos ir aktyvaus gyvenimo tarpusavio ryšio garantą.