„Šventoji Marija, Dievo ir mūsų Motina, dangaus ir žemės Karaliene, Tavo tyrajai Širdžiai pasiaukoja visa mūsų šeima. Visa, kas mes esame, kuo gyvename ir ką turime su visišku pasitikėjimu perduodame Tavo galingai globai ir Tavo motiniškam palaiminimui. Viešpatauk kaip Karalienė mūsų namuose, valdyk visą mūsų šeimą ir kiekvieną jos narį kaip savo nuosavybę.
Tavo padedami, mes vėl pasižadame laikytis Dievo ir Bažnyčios įsakymų, ypač įsakymo pašventinti Viešpaties dieną. Suteik mums malonę net didžiausiuose išbandymuose nesvyruojant laikytis savo tikėjimo ir Bažnyčios. Padėk mums teisingai apsispręsti visuose gyvenimo sunkumuose.
Priimk mus į savo tarnybą. Suteik, kad vis labiau sektume Tavo meile Dievui, Tavo nuolankumu, tyrumu ir pasiaukojimu. Duok mums malonę, kad mes savo aplinkoje vis labiau spinduliuotume Tavo meile, kad mūsų šeima būtų taikos ir susitaikymo vieta. Leisk, kad savo elgesiu, malda, žodžiais ir darbais būtume pagalba ir šviesa abejojantiems ir klystantiems. Sustiprink mūsų valią, kad darytume atgailą už visas nuodėmes ir bedievystę, kuri siaučia aplinkui, kad kasdien paaukotume Dievui visus savo darbus ir sunkumus.
O Marija, priglausk mus prie savo kančia išbandytos motiniškos širdies ir vesk mus vis giliau į Tavo dieviškojo Sūnaus paslaptis, nes tik jame galime rasti kelią, tiesą ir gyvenimą. Amen.”
Įdomu tai, kad šis veiksmas yra tarsi sąmoningas kvietimas Marijai tapti jūsų šeimos gyvenimo būdo dalimi. Tai nėra vienkartinis įvykis, o nuolatinis buvimas kartu. Kai šeima pasiaukoja, ji tarsi pasirašo dvasinę sutartį, kurioje įsipareigoja kviesti ramybę ten, kur kyla ginčai. Tai tarsi švyturys, kuris padeda nepasiklysti gyvenimo jūroje. Ši praktika stiprina ryšį tarp šeimos narių, nes visi tampa viena komanda, kurios globėja yra pati Dievo Motina. Tai paprastas, bet galingas būdas paversti savo namus maža bažnyčia, kurioje meilė ir atleidimas tampa kasdienybe, o ne tik šventinėmis idėjomis.